Svarbu pabrėžti, kad ši liga neaplenkia ir jaunų žmonių, todėl pajutus įtartinus simptomus būtina nedelsiant kreiptis į specialistą. Elžbieta Trapenskė, klinikos „Biofirst“ gydytoja gastroenterologė, teigia, kad užbėgti sunkesniems negalavimas už akių šiandien leidžia profesionalaus gydytojo ir dirbtinio intelekto duetas.
Prasideda nejučia, priežastys – įvairios
Gydytoja gastroenterologė E. Trapenskė pastebi, kad didelė dalis virškinamojo trakto ligų prasideda nejučia, be didelių simptomų, todėl įtarti ligą gali būti sudėtinga.
„Iš pradžių jaučiami lengvi simptomai, kurie įprastai nedaro didelės įtakos žmogaus gyvenimo kokybei. Tik ilgainiui jie tampa kasdien kamuojančia problema ir priežastimi, kodėl žmonės kreipiasi į specialistus.
Vis dėlto vertėtų atkreipti dėmesį ir į nedidelius simptomus – ankstyvas pirminis bei antrinis profilaktinis patikrinimas yra visų gydytojų tikslas, siekiant sumažinti onkologinių ligų riziką. Tai turėtų tapti ir visų pacientų prioritetu“, – pabrėžia gydytoja.
Specialistė primena, kad nepaisant to, ar jaučiami simptomai yra lengvi, ar keliantys daugiau nepatogumų, tikslią diagnozę nustatyti, diagnostines priemones ir gydymą paskirti gali tik šios srities gydytojas. Ji teigia, kad įvairiems negalavimams, susijusiems su virškinamuoju traktu, įtaką daro aplinkos veiksniai ir netinkamas gyvenimo būdas: stresas, netinkama mityba, žalingi įpročiai, nereguliarus miego režimas.
„Jeigu paciento susirgimo priežastis – netinkamas gyvenimo būdas, gydytojas patars, ką ir kaip reikėtų keisti ir kokias priemones naudoti savijautai pagerinti. Tuo tarpu uždegiminių žarnyno ligų išsivystymą lemia genetiniai rizikos veiksniai, autoimuniniai procesai, todėl svarbu tikrintis laiku, nes šiuo atveju gyvenimo būdas daro labai mažą įtaką.
Uždelsta ligos diagnostika bei gydymo iniciacija, bloga gydymo efektyvumo kontrolė gali sukelti pavojingas komplikacijas. Deja, dažnai į šią pacientų kategoriją patenka jauni žmonės“, – įspėja E. Trapenskė.
Simptomai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį
Storosios žarnos vėžys – trečias pagal dažnumą vėžys pasaulyje, nesirenkantis lyties – juo dažnai suserga tiek vyrai, tiek moterys. E. Trapenskė išskiria pavojaus signalus, kuriuos pajutus būtina kuo skubiau kreiptis į specialistą: „Susirūpinti vertėtų, jeigu jaučiami tokie simptomai kaip nuolatinis pykinimas ar vėmimas, besitęsiantis pilvo skausmas, pakitęs tuštinimasis – viduriavimas arba, atvirkščiai, sunkus tuštinimasis, patologinės priemaišos (gleivės arba kraujas) išmatose, svorio kritimas be aiškios priežasties, lydimas apetito stokos.
Taip pat svarbūs signalai yra mažakraujystė, skausmingas rijimas bei onkologinių žarnyno ligų giminės istorijoje atvejai, nes genetika yra vienas reikšmingiausių onkologinių ligų rizikos veiksnių.“
Gydytoja ragina žmones nedelsti, iki kol pasirodys bet kokie rimtesni simptomai – Lietuvoje vykdoma storosios žarnos vėžio patikros programa, skirta visiems pacientams nuo penkiasdešimties metų, net ir neturintiems nusiskundimų virškinamojo trakto veikla.
Šios programos metu atliekamas slapto kraujo išmatose testas, jeigu reikia – ir kolonoskopijos tyrimas. Per konsultaciją gydytojas gastroenterologas nuspręs, kokių tyrimų reikia diagnozei patikslinti, paaiškins procedūros eigą ir, esant poreikiui, sudarys tolimesnį gydymo planą.
E. Trapenskė atkreipia dėmesį, kad prasta kai kurių lėtinių ligų kontrolė taip pat didina onkologinių procesų vystymosi ir chirurginių intervencijų riziką, skatina ligos komplikacijas: „Tokios lėtinės autoimuninės žarnyno ligos, kaip opinis kolitas ar Krono liga, dažniausiai turi būti kontroliuojamos visą gyvenimą pagal gydytojo nustatytas rekomendacijas.
Kai kurios lėtinės virškinamojo trakto ligos taip pat gali nulemti lėtinį mitybos nepakankamumą, mažakraujystę ir kitas komplikacijas. Tad labai svarbu tinkamai prižiūrėti jau turimas ligas, kad jos netaptų rimtesne problema.“
Joks simptomas neturi būti ignoruojamas ir visi gydytojui išreikšti nusiskundimai sveikata yra reikšmingi, o kuo anksčiau diagnozuojama liga, tuo daugiau gydymo galimybių, mažesnė komplikacijų rizika ir laimingesni artimieji, reziumuoja gydytoja gastroenterologė: „Ateities medicina – individualizuota medicina, apimanti tiek profilaktines, tiek gydomąsias priemones, siekianti kuo sveikesnės visuomenės. Todėl kviečiu prisijungti prie sveikos, savo ir savo artimųjų sveikata besirūpinančios visuomenės.“
Anksčiau diagnozavus, daugiau galimybių išvengti rimtų padarinių
Inesa Kriaučiūnienė, Kaune įsikūrusios klinikos minėtos klinikos vadovė, tikina, kad pasitikrinti žarnyno sveikatą šiandien padeda dirbtiniu intelektu paremta inovatyvi endoskopinė įranga, skirta ir skrandžio, ir žarnyno tyrimams, leidžianti pastebėti net menkiausius pakitimus.
„Norint pasitikrinti žarnyno sveikatą, svarbiausias metodas yra endoskopinis tyrimas, o efektyviausias būdas nustatyti diagnozę – pasitelkti profesionalius gydytojus ir moderniausią įrangą. Klinikoje naudojama įranga padeda gydytojui ne tik aiškiai pastebėti plika akimi nematomus pokyčius net esant ankstyvai ligos stadijai, bet ir nustatyti jų kilmę.
Atpažinęs įtartinus pakitimus, prietaisas nukreipia gydytojo dėmesį į tas sritis, kad būtų atliktas tolesnis klinikinis įvertinimas. Ši dirbtiniu intelektu paremta įranga – kol kas vienintelė tokia pilnos komplektacijos endoskopinė įranga Baltijos šalyse, – pasakoja ji. – Be to, endoskopinis tyrimas, pacientui pageidaujant, atliekamas taikant dalinę nejautrą – tokiu atveju pacientas nejaučia diskomforto ar skausmo.“
E. Trapenskė priduria, kad noras ir iniciatyva išvengti rimtų sveikatos bėdų turi ateiti pirmiausia iš paties žmogaus: „Virškinamojo trakto sutrikimai gali būti labai klastingi, tad, kuo anksčiau fiksuosime pakitimus, tuo greičiau nustatysime paciento ligos diagnozę ir paskirsime efektyvų gydymą. Taip galima išvengti sudėtingo gydymo proceso, kuris, deja, ne visada būna sėkmingas“, – ankstyvos diagnozės svarbą akcentuoja ji.
