„Dažnu atveju širdies ligos išsivysto dėl nekontroliuojamų rizikos veiksnių. Susiduriame su pacientais, kurie turi genetinį polinkį širdies ligoms, nors tradiciniai rizikos veiksniai nėra pastebimi“, – sako Majamyje įsikūrusio Baptistų Širdies ir kraujagyslių sveikatos instituto klinikinis kardiologas dr. Tarakas Rambhatla.
Rėmuo gali pranešti apie širdies smūgį
Deginantis skausmas krūtinėje, tiesiai už krūtinkaulio gali išduoti net tik skrandžio problemas, bet gali būti ir miokardo infarkto (dar vadinamo širdies smūgiu) ženklas. Deja, bet apskaičiuota, kad tik pusė tokių atvejų yra atpažįstama, sako kardiologas dr. Adedapas Iluyomade`as.
„Svarbu kreiptis į gydytoją, jei pajutote stiprų ar staigų rėmenį, susijusį su dusuliu, šaltu prakaitu ar fiziniu aktyvumu“, – pabrėžia gydytojas.
Jis taip pat išvardijo, kokie organizmo signalai gali pranešti apie artėjantį širdies smūgį.
– Maudimas, skausmas krūtinėje;
– Skausmas, plintantis į pečius, kaklą ar rankas;
– Nereguliarus arba greitas širdies ritmas;
– Šaltas prakaitas;
– Bendras silpnumas ir galvos svaigimas;
– Dusulys;
– Pykinimas, virškinimo sutrikimas, kartais net vėmimas;
– Su fizine veikla arba dideliu stresu susijęs rėmuo;
– Kartumo arba rūgštumo pojūtis galugerklėje;
– Skausmas, sustiprėjantis prigulus arba pasilenkus.
Gydytojas T.Rambhatla įspėja, kad apie širdies smūgį įspėti gali bet kokie širdies veiklos pasikeitimai, neįprasti pojūčiai, kurių anksčiau nepastebėjote.
„Pavyzdžiui, skausmas krūtinėje, kurio prieš tai nepatirdavote arba po fizinio krūvio pasireiškiantys simptomai, taip pat lėtinių ligų sukeliamų simptomų pokyčiai. Stipresnis skausmas krūtinės srityje įprastų fizinių krūvių metu gali įspėti apie gresiantį širdies smūgį“, – sako T.Rambhatla.
Jis pabrėžia ligų profilaktikos svarbą ir pas gydytoją apsilankyti siūlo bent kartą per metus. Net tuomet, kai jaučiatės gerai, nes prevencija padeda užkirsti kelią ligoms, leidžia jas pastebėti ir gydyti dar nepasireiškus simptomams.
„Jei šiandien jaučiatės sveikas, tai nereiškia, kad neturite rizikos veiksnių, kurie per 10–15 metų gali išsivystyti į sunkią ligą. Svarbu, kad jūsų sveikata būtų įvertinta kas kelerius metus, nes su metais mūsų kūnai keičiasi. Deja, bet širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai dažnai nustatomi, kai būna per vėlu“, – pastebi gydytojas.
Parengta pagal „Eat This, Not That“ inf.
