„Šios ligos nėra pagydomos ta prasme, kad žmonės su jomis gyvena visą gyvenimą, turi nuolat gydytis. Tačiau tai nereiškia, kad tas gyvenimas yra bevertis, nekokybiškas ar neperspektyvus – taip nėra“, – ketvirtadienį sakė Kauno klinikų gastroenterologas Gediminas Kiudelis.
Vienintelis žinomas rizikos veiksnys – rūkymas
Jis pastebėjo, kad šių ligų paplitimas nėra didelis, visuomenei jos mažiau pažįstamos, nei, pavyzdžiui, cukrinis diabetas arba išeminė širdies liga, miokardas, insultas.
„Pacientai, kurie serga opiniu kolitu arba Krono liga, turi ir dirbti, vaikus auginti, dalyvauti visuomenės gyvenime. Bet jie kartais susiduria su iššūkiais dėl nepakankamo darbdavių, mokytojų, dėstytojų, aplinkinių žmonių informuotumo apie šias ligas“, – pastebėjo G.Kiudelis.
Pasak gydytojo opinio kolito ir Krono ligos atsiradimo priežastys medikams nėra iki galo aiškios. Vienintelis įrodytas Krono ligos rizikos veiksnys – rūkymas.
„Visi kiti įprastiniai aplinkos veiksniai – nejudrumas, nutukimas, alkoholio suvartojimas – neturi tvirtų įrodymų, kad yra susiję su šitų ligų atsiradimu“, – aiškino G.Kiudelis.
Todėl, anot jo, lėtinių uždegiminių žarnyno uždegiminių ligų paplitimą sveika visuomenės gyvensena sumažinti sudėtinga.
„Kas liečia mitybą (...) nėra nustatyta, kad kažkokie konkretūs maisto produktai skatintų šitų ligų atsiradimą“, – sakė Kauno klinikų profesorius Limas Kupčinskas.
Simptomai gana akivaizdūs
G.Kiudelis teigė, kad opinio kolito ir Krono ligos atvejų Lietuvoje per paskutinius 10 metų padaugėjo daugiau nei tris kartus.
Pasak jo, šiuos susirgimus medikai nustatato nesunkiai. Svarbiausia, kad ligos ženklus pajutęs žmogus pasirodytų šeimos gydytojui, kuris nukreips pas reikiamą specialistą.
„Pagrindiniai šių ligų simptomai yra lėtinis viduriavimas, išmatos su krauju, pilvo skausmas, mažakraujystė, silpnumas. Gali būti daugiasisteminiu ligos požymiu, kai serga ne tik virškinamasis kanalas, pažeistos gali būti ir kitos organų sistemos.
Tai gali būti sąnarių uždegimas, retai, bet pasitaiko kepenų pažeidimų, kurie gali privesti prie kepenų transplantacijos. Dažni yra odos pažeidimai, asociajuota žvynelinė, mazginė eritema, gangreninė bioderma“, – vardijo gastroenterologas.
Jis pridūrė, kad liga gali prasidėti ūmiai, bet dažniausiai ji vystosi palaipsniui, o įvardyti simptomai nuolat stiprėja.
Pasak G.Kiudelio, Krono liga gali komplikuotis ir labai nemaloniomis komplikacijomis – kanalo tarp žarnyno iš išorinių audinių (fistulės) susidarymu. Tokiais atvejais pacientai patiria problemų dėl išmatų nelaikymo, jiems prireikia ir chirurginio gydymo.
Su liga gyvena ilgus metus
G.Kiudelis pastebėjo, kad staigiai pasireiškus ūmiam viduriavimui, žmonės suskuba kreiptis į gydytojus. Tačiau, anot Santaros klinikų medikė Godos Sadauskaitės, lengvesniais atvejais delsiama.
„Jeigu nebūna daugkartinio viduriavimo, tai tuomet nepakankamas dėmesys atkreipiamas į kraujo pasirodymą išmatose. Jaunesni pacientai, kurie neturi baimės dėl onkologinės ligos, kartais tai nurašo hemorojui.
Dėl to būna, kad žmogus kelis metus nesikreipia. Vis tik kraujo pasirodymas išmatose yra labai svarbus simptomas, kuris bet kokiu atveju reikalauja endoskopinio ištyrimo“ , – akcentavo medikė.
G.Kiudelis pabrėžė, kad šiomis ligomis sergantys žmonės susiduria su įvairiais iššūkiais, tačiau prieinamas veiksmingas gydymas, todėl išlaikoma maksimaliai ilga pacientų gyvenimo trukmė.
Jam antrino ir G.Sadauskaitė, kuri uždegiminių žarnyno ligų srityje dirba virš 20 metų.
„Pacientai mano akyse baigia mokslus, tuokiasi, sukuria šeimas, gimdo vaikus (…) bendromis pastangomis mes galime pasiekti, kad žmonės gyventų pilnavertį gyvenimą įvairiu amžiaus tarpsniu, net tuomet, kai liga yra komplikuota“, – sakė G.Sadauskaitė.
Ji pabrėžia, kad dėmesingi ir supratingi šių pacientų atžvilgiu turėtų būti ne tik medikai, bet ir visuomenė.
Dažniausiai suserga jauni žmonės
Virškinimo ligų problema – vis opesnė. Vakarų šalyse sergamumas ėmė augti po Antrojo Pasaulinio karo. Sergamumas Krono liga ir opiniu kolitu nuosekliai auga.
Kauno klinikų profesorius Limas Kupčinskas paaiškino, kad pagerėjusios sanitarinės higienos sąlygos užkirto kelią daugeliui infekcinių ligų, tačiau gyventojai tapo mažiau atsparūs lėtiniams uždegiminiams žarnyno susirgimams.
„Žmogaus organizmas evoliucijos laikotarpiu buvo pripratęs prie tam tikros bakterinės aplinkos, organizmo imuninė sistema buvo įpratusi kovoti. Dabar plaunamės rankas, kiekvieną rytą einame į dušą.
Sumažėjo bakterinė stimuliacija. Kai kuriems žmonėms, kurie turi polinkį autoimuninėms ligoms, imuninė sistema pradeda atakuoti savas, žarnyno gleivinės, ląstelės“, – aiškino L.Kupčinskas.
Jis pridūrė, kad augantį sergamumą žarnyno ligomis iš esmės lemia mažėjanti žarnyno mikrobiotos įvairovė.
Vaikai susiduria su pačiomis sunkiausiomis ligos formomis. Mažųjų susirgimą paprastai nulemia retos genetinės mutacijos.
G.Sadauskaitė sakė, kad jaunesniame amžiuje žmogus suserga, tuo agresyvesnė ligos eiga jam tenka. Dėl nemalonių simptomų kyla grėsmė pacientų darbingumui.
„Kyla klausimas, kaip mokytis, kaip dirbti, kaip produktyviai ir aktyviai gyventi? Ar galima kurti šeima?“, – pastebėjo medikė.
Pasak jos, tik maždaug septintadalis susirgusiųjų būna vyresni nei 60 metų
„Didžioji dalis sirgti pradeda amžiuje tarp 20-ies ir 40- ies metų“, – akcentavo medikė.
Pacientams su amžiumi liga tampa tik nepatogesnė.
„Jeigu jaunesnio amžiaus žmogų dalinai gelbsti imuninė sistema, tai vyresniame amžiuje ji silpsta ir atsiranda papildomų problemų. Daugėja gretutinių ligų, kurios apsunkina uždegiminės žarnų ligos gydymą“, – sakė G.Sadauskaitė.
Pristatė specialią programėlę
Santaros klinikų gastroenterologas Benediktas Kurlinkus pristatė uždegiminėmis žarnyno ligomis sergantiems žmonėms sukurtą specialią programėlę „For you, with you“, kurią nemokamai parsisiuntę asmenys gali rasti naudingos informacijos, stebėti gydymo eigą.
Be to, kad programėlėje galima rasti maždaug pusantro šimto šiems pacietanms aktualių straipsnių, ji taip pat primena apie suplanuotus apsilankymus pas gydytoją, vaistų vartojimą, pateikia naudingų vaizdinių priemonių.
„Kadangi yra dvi skirtingos uždegiminės žarnyno ligos, programėlė turi dvi skirtingas sąsajas. Žmogus pasirenka, kuria liga jis serga, programėlė pagal tai optimizuojama. Visos priemonės ir informacija yra adaptuojama“, – paaiškino B.Kurlinkus.
Joje taip pat integruotas žemėlapis, kuris veikia, kaip tualetų ieškiklis, o tai ypač aktualu dėl pacientus kamuojančio dažno tuštinimosi.
„Yra galimybė naudotis tam tikra „Google maps“ funkcija. Nustatoma paciento buvimo vieta ir rodomi visi aplinkui esantys viešieji tualetai“, – sakė B.Kurlinkus.
Gegužės 19-ąją minima pasaulinė lėtinių uždegiminių žarnyno ligų diena.
