– Kas yra hemofilija?
– Hemofilija yra paveldima, visą gyvenimą trunkanti liga, susijusi su kraujo krešėjimo sutrikimu. Šia liga serga tik vyrai, o moterys yra hemofilijos geno nešiotojos. Hemofilija susergama, jeigu šios ligos genas paveldimas iš kartos į kartą, bet būna atvejų, kai susergama net ir nepastebėjus anksčiau šeimoje šios ligos ir tai sudaro trečdalį visų hemofilijos atvejų.
Hemofilija skiriama į tris rūšis: hemofilija A, hemofilija B ir labai retas susirgimas – hemofilija C. Hemofilija A yra dažniausiai susergama, kai trūksta aštunto krešėjimo faktoriaus ir ja serga 80-85 procentai visos šios ligos populiacijos.
Hemofilija B sudaro 10-15 procentų sergamumo šia liga. Ji yra retesnė, manoma, kad jos eiga ir kraujavimo epizodai lengvesni.
– Kokie požymiai parodo, kad yra sergama hemofolija?
– Pagrindinis požymis yra kraujo nekrešėjimas. Ši liga yra skirstoma yra sunkią, vidutinę ir lengvą formas.
Jeigu sergama sunkia hemofilijos forma, ši liga pasireiškia dar labai ankstyvoje kūdikystėje ir dažniausiai diagnozuojama kūdikiui dar nepradėjus vaikščioti, o pradėjus šliaužioti pastebimos atsirandančios mėlynės.
Lengvą formą dažniausiai diagnozuoja odontologai, kai po chirurginės intervencijos, danties šalinimo ilgai nepavyksta sustabdyti kraujavimo.
– Ar hemofilijos liga sukelia skausmą?
– Ši liga sukelia skausmą, kai sergama sunkia arba vidutine forma, kurioms būdingas savaiminis kraujavimas į sąnarius, raumenis ar minkštuosius audinius. Tuomet, kai prikraujuojama į tam tikrus audinius, atsiranda skausmas, sąnarių uždegimai, raumenų kontraktūros, artritai. Kartais ši liga gali tapti žmogaus negalios priežastimi.
Bet jeigu sergama lengva forma, gali būti, kad žmogus net nežino, jog jis serga hemofilija, nes savaiminio kraujavimo epizodų nėra, kol neįvyko trauma arba chirurginė intervencija ir buvo neįmanoma sustabdyti kraujavimo.
– Ar yra dar panašių ligų, kurios būtų susijusios su kraujo nekrešėjimu?
– Taip, yra dar kelios ligos susijusios su kraujo nekrešėjimu. Viena iš jų yra trombocitopenija, kai yra trombocitų skaičiaus sumažėjimas. Kita – Fonvilebran liga, kuria gali sirgti ir moterys, ir jai būdingas didelis kraujavimas į gleivines.
– Ar šios ligos paveldimos?
– Trombocitopenija galima susirgti gyvenimo eigoje, o Fonvilebran yra paveldima.
– Kaip visos šios ligos paveikia burnos sveikatą?
– Pati hemofilija kaip liga, burnos ligų nesukelia. Bet dažniausiai, kai žmogui savaiminiu būdu ar valantis dantis kraujuoja į gleivinę, jis bijo valytis dantis, vengia tai daryti, dėl ko ir atsiranda burnos ligos.
– Ar sunkiau sustabdomas kraujavimas nesukelia infekcijų?
– Infekcijų nesukelia, bet pradinėje stadijoje gali atsirasti kariesas arba dantenų uždegimas. Ir jeigu žmogus toliau nevalo dantų, nesigydo, tai šios ligos komplikuojasi, gali atsirasti viršūniniai pūliniai, periodonto ligos komplikacijos ir tuomet gali reikti šalinti dantis. Visi šie infekciniai uždegimai gali sukelti pakitimus imuninėje sistemoje ir bendroje organizmo sveikatoje.
– Ar yra mitų, susijusių su šiomis ligomis?
– Vienas iš tokių mitų – žmonėms, kurie serga hemofolija, nereikia valantis dantų, naudoti dantų šepetėlio. Tai, žinoma, yra netiesa, nes mechaninis dantų apnašų šalinimas yra labai svarbus.
Kitas mitas – dantų siūlo higieninis naudojimas ir, kad jis yra vienas iš pjaunančių instumentų. Dantų siūlą sergant hemofolija galima naudoti ir reikia, jį naudojant teisingu būdu galima išvengti kraujavimo.
Dar vienas iš mitų, kad vaikams iki 3 metų, kurie serga hemofilija, dantų pastos naudoti nereikia ir valyti tik su vandeniu. Tai netiesa, dantų pastą naudoti būtina.
Ir dar vienas iš mitų, kad gerai dantų priežiūrai užtenka tik skalauti dantis su skalavimo skysčiu. Skalavimo skystis gali būti tik papildoma priemonė ir jis pilnos burnos higienos pakeisti negali.
– Kaip reikia prižiūrėti dantis sergant hemofilija ar panašiomis ligomis?
– Sergant hemofilija išlieka ta pati rekomendacija kaip ir nesergančiam žmogui: valytis dantis du kartus per dieną po dvi minutes. Svarbi žinutė yra tokia, kad vaikams iki 7-8 metų dantis turėtų valyti tėvai, nes vaiko motorika nėra pilnai išsivysčiusi ir vaikas nekokybiškai išsivalys dantis. Dantis būtinai reikia valyti dantų šepetėliu. Jis turėtų būti minkštais šėreliais.
Labai svarbu, kad dantų pastoje būtų fluoridų arba fluoro. Vaikams iki 3 metų, dantų pastoje turėtų būti 1000 ppm fluoro, o vaikams nuo 3 metų – 1450 ppm.
Dar reikia atkreipti dėmesį į tai, kiek dantų pastos reikia uždėti ant šepetėlio. Vaikui iki 3 metų reikia tik suvilgyti šėrelius, vos vos, kaip aguonos grūdelį uždėti. Nuo 3-6 metų reikėtų uždėti kaip žirnio grūdą. O jeigu tai yra suaugęs asmuo ar vaikas nuo 6 metų, reikia dėti 1-2 cm dantų pastos. Po valymo dantų šepetėlį reikia išskalauti vandeniu ir padėti žemyn galvute, kad išdžiūtų.
Svarbu išmokti teisingai valytis dantis, nevalyti „kultūristo“ ranka. Valantis dantis nereikia jėgos, svarbu tik teisingai atlikti judesius.
– Ar reikia ir ar verta naudoti papildomas dantų valymo priemones?
– Kaip jau ir minėjau anksčiau, dantų siūlą naudoti galima, tik reikia išmokti juo naudotis, kad nepažeistumėte dantenų. Vaikams iki 12 metų tarpdančius su dantų siūlu reikia valyti tik tėvams.
Mažiau dantenas traumuojanti priemonė gali būti tarpdančių šepetėlis.
Papildoma priemonė dar gali būti dantų skalavimo skystis su fluoridais. Bet iš pradžių svarbu pasikonsultuoti su gydytoju odontologu, kuris patars, ką geriausia įsigyti ir naudoti.
– Kas gali atsitikti, jeigu hemofilija sergantis žmogus retai lankysis pas odontologą?
– Gali būti taip, kad apsilankymo metu odontologas gali rasti didelius ėduonies pažeidimus arba periodonto ligas ir reikės žymiai sudėtingesnio gydymo. Ir hemofilija sergančio žmogaus burnos ligų gydymas turi būti labai kruopščiai planuojamas. Jeigu yra susiduriama su komplikacijomis, reikalinga atlikti laidinę nejautrą, šalinti dantį, plombuoti dantenas, – visa tai turi būti daroma remiantis gydytojo hemotologo sudarytu gydymo planu.
– Kaip žmogui, sergančiam hemofilija, pasiruošti apsilankymui pas gydytoją odontologą, kad tai nebūtų traumuojanti patirtis?
– Specialiai ruoštis pirmam profilaktiniam vizitui nereikia. Labai svarbu, kad atėjęs pacientas pas odontologą pasisakytų, kokia liga serga, taip gydytojas galėtų pasiruošti. Vėliau, jeigu yra paskirtas gydymas, papildomo pasiruošimo reikia. Tuomet pacientas yra siunčiamas pas savo gydytoją hematologą, kad jis paskirtų gydymo planą, kada ir kiek reikia susileisti faktoriaus, prieš kurias procedūras tai daryti.
„Odontologai pataria“ – LR Odontologų rūmų iniciatyva pradėta laida visuomenei. Jos metu patyrę odontologų bendruomenės specialistai paprastai ir kiekvienam suprantamai kalbasi įvairiomis su burnos sveikata susijusiomis temomis. Šios laidos tikslas – ne tik šviesti aktualiais burnos sveikatos aspektais, bet ir atsakyti į žiūrovų užduodamus klausimus. Nuo šiol laidą „Odontologai pataria“ bus galima pamatyti kas antrą kiekvieno mėnesio ketvirtadienį lrytas.lt bei lrytas.tv platformose.
Visas „Odontologai pataria“ laidas galite peržiūrėti arba perklausyti čia:
Youtube: https://bit.ly/335tC9T
Spotify: https://spoti.fi/3rPgb5b
Podbean: https://bit.ly/3qDlWBt
