Nesupainioti su peršalimu
Anot vaistininkės Vilijos Navikienės, sezoninė sloga, dar vadinama šienlige, dažniausiai užklumpa pavasarį dar net nespėjus pražysti pirmiesiems augalams, sprogstant medžių pumpurams. Vaisininkė pažymi, kad gana dažnai pirmą kartą pasireiškusi sezoninė alergija gali būti supainiojama su peršalimu.
„Nors abu susirgimus vienija itin panašūs simptomai – užgulusi ir varvanti nosis, besikartojantis čiaudulys, akių perštėjimas, visgi tam tikri požymiai gali padėti atskirti virusinės infekcijos sukeltą slogą nuo alerginės. Pagrindinis skirtumas tarp šienligės ir peršalimo – negalavimo trukmė.
Peršalimas, kurį sukelia virusai ir bakterijos, paprastai trunka apie 5–7 dienas. Tuo tarpu šienligė, kurią įprastai sukelia žiedadulkės – tęsiasi tol, kol kontaktuojama su šiuo alergenu. Be to, šienligė pasireiškia be temperatūros“, – paaiškina V. Navikienė.
Vaistininkė priduria, kad alergiją turinčius žmones taip pat gali kamuoti nuovargis, irzlumas, gali pablogėti miego kokybė. Sunkesniais atvejais gali pasireikšti sausas kosulys ar net dusulys. Vis tik tiksliausiai minėtų simptomų priežastis ir alergiją gali nustatyti gydytojas alergologas, atlikęs reikiamus tyrimus.
Stengtis vengti alergenų
Kamuojamiems sezoninės alergijos, vaistininkė pataria vengti šį susirgimą sukeliančio alergeno – žiedadulkių. Rekomenduojama vengti ilgai būti lauke vėjuotomis dienomis, kai ore tvyro didžiausias alergenų kiekis.
Grįžus iš lauko patariama kruopščiai nusiplauti rankas ir veidą, geriausia palįsti po dušu ir persirengti. V. Navikienė taip pat ragina turėti omenyje, kad žiedadulkės kaupiasi ne tik lauke – jų į namus gyventojai parsineša ant drabužių, batų, taip pat dalis šio alergeno patenka per atvirus langus. Todėl patariama prasidėjus pavasariniam žydėjimui dulkes namuose valyti drėgna šluoste, dažniau valyti ir siurbti grindis.
Turint sezoninę slogą, vėdinti namus ar kitas patalpas bei ilgesnius pasivaikščiojimus gamtoje verčiau rinktis anksti ryte arba vėlai vakare, geriausia po lietaus, kai žiedadulkių koncentracija ore mažesnė.
Nenuvertinti simptomų
V. Navikienė pastebi, kad gyventojai gana dažnai linkę numoti ranka į pavasarinę slogą tikėdamiesi, kad ji praeis savaime. Tačiau vaistininkė įspėja, kad alerginė sloga yra linkusi progresuoti, o ilgai besitęsianti ir negydoma gali išsivystyti ir į astmą.
„Jei pavasarinės alergijos metu kai kurie simptomai pasireiškia ypač stipriai, galima naudoti būtent juos palengvinančias priemones. Palengvinti simptomus ir ištverti šį laikotarpį gali padėti specialūs preparatai – nosies purškalai, akių lašai.
Taip pat antihistamininiai vaistai, kurių sudėtyje yra veikliųjų medžiagų loratadino, cetirizino ar klemastino, galinčių sumažinti šienligės požymius ar net jų išvengti. Vertėtų pasirūpinti nereceptinių vaistų nuo alergijos atsargomis savo namų vaistinėlėje ar nešiotis juos su savimi“, – pataria V. Navikienė.
Vaistininkė pabaigai primena – prieš vartojant vaistus rekomenduojama pasikonsultuoti su vaistininku, įdėmiai perskaityti informacinį lapelį ir vaistą vartoti, kaip nurodyta. Nemokamai pasikonsultuoti su elektroninės vaistinės vaistininku galima nuotoliniu būdu: telefonu ar internetu. Jei simptomai nepraeina ar atsirado šalutinis poveikis, vaistininkė ragina pasitarti ir su gydytoju.