Pirmą klastingo vėžio ženklą pastebėti lengva: gydytojai įspėjo, kada susirūpinti

„Nuo pirmojo pastebėjimo saulėtą vasaros dieną, kad turiu neaiškų apgamuką nugaroje iki atėjimo į Nacionalinį vėžio institutą prabėgo bene penkeri metai. Rudenėjant užbėgau pas privatų onkologą. Pažiūrėjo su specialia įranga, paėmė biopsiją, patikrino kitus apgamus ir netrukus atėjo atsakymas – bazalioma ir melanoma.

Tai ką man daryti? Sako, reikia operuoti, o tolesnio tyrimo eiti į Nacionalinį. Apgamus išoperavo. Nieko nejaučiau, nieko nemačiau ir į Nacionalinį nėjau. Praėjus geriems dviem metams, ant kūno atsirado guzai – metastazės. Vėl kreipiausi pas daktarą, kuris apžiūrėjęs liepė kuo greičiau keliauti tiesiai į Nacionalinį“, – pasakoja p. Stanislovas.

Nacionaliniame vėžio institute nedelsiant buvo pradėtas išplitusios melanomos gydymas. „Gana greitai operavo, nustatė pačią „bjauriausią“ – BRAF mutaciją. Bet iš karto pasakė – būtent dėl jos bus skirti geriausi esami vaistai“, – sako p. Stanislovas.

Jau penkti metai Stanislovas Bagvilas Nacionaliniame vėžio institute pas gydytoją onkologą chemoterapeutą doc. dr. Vinco Urboną lankosi kas mėnesį. „Su malonumu atvykstu, mielai atiduodu kraujo tyrimams – kepenų rodikliai nepaprastai geri, visi kiti – normos ribose. Maloniai pabendraujame su slaugytojomis – visos pažįstamos, o ir bendra tvarka tapo gerai žinoma per penkis metus“, – trumpai nusako savo gydymosi procesą p. Stanislovas.

Stanislovas Bagvilas žino, jog prieš dešimtį metų su išplitusios melanomos diagnoze jis neturėtų tokių gerų šansų suvaldyti ligą. Pasitikėdamas į kliniką atėjusiomis inovacijomis, personalizuoto vėžio gydymo galimybėmis labai tvarkingai vartoja paskirtus vaistus, taip pat griežtai laikosi sveikos gyvensenos taisyklių. Prie paskirtų tablečių gėrimo priderino savo dienotvarkę, valgymą.

„Labai svarbu mityba – neneškite iš parduotuvės nereikalingo šlamšto, nueikite pas kaimo ūkininką ir pirkite – morkų, burokėlių, salierų. Būtinai valgykite raugintas daržoves – kopūstus, agurkus. Mėsą valgau, niekada nebuvau vegetaras. Yra produktų, kurių būtina atsisakyti sergant vėžiu – cukraus, kvietinių miltų, krakmolo, alkoholio. Pasilikau juodą kavą, juodą šokoladą“, – pasakoja p. Stanislovas.

Neatsisakė vyras savo pomėgio intensyviai sportuoti. „Kiekvieną dieną mažiausiai valanda intensyvaus sporto: jei šiandien pabėgioju, tai ryt imu slides. Vasarą – dviračiu miško keliukais aplink ežerus per 2–2,5 valandas numinu 60 km. Tikiu, jog maistas, suderintas su sportu, natūralūs vitaminai mane taip pat smarkiai palaiko“, – sako Stanislovas Bagvilas.

„Šiandien jau nieko nestebina, kai vienos agresyviausių onkologinių ligų – odos melanomos – gydymas tęsiasi beveik dešimtmetį. Per išplitusia liga sergančio paciento gydymo metus tampame kovos prieš vėžį bendražygiais, susitinkame kaip ilgai nesimatę giminės“, – šypsosi Nacionalinio vėžio instituto gydytojas onkologas chemoterapeutas doc. dr. Vincas Urbonas.

Daktaras neabejoja, jog paciento pasitikėjimas padeda siekti to paties tikslo – kovoti su liga. „Tais atvejais, kai pats pacientas užkrečia savo pozityviu požiūriu į gydymo procesą, neieško kaltų dėl ligos, pasitiki onkologų komanda, gera dirbti ir mums, onkologams“, – sako doc. dr. Urbonas.

„Kaip ir kiekvieno onkologinio susirgimo taip ir melanomos gydymas priklauso nuo ligos stadijos. Nustačius I–II stadijos ligą taikomas operacinis gydymas, esant III stadijos melanomai – taikomas operacinis gydymas bei rekomenduojama papildomai taikyti taip vadinamą adjuvantinį (papildomą) gydymą vaistais – taikinių terapiją ar imunoterapiją (esant BRAF geno pokyčiams) arba imunoterapiją, jei BRAF geno pokyčių nekonstatuojama, na ir esant išplitusiam procesui – IV stadijos ligai – taikomas gydymas imuno- ar taikinių terapija“, – pasakoja doc. dr. V. Urbonas.

„Melanoma išlieka itin aktuali onkologinė problema – tai vėžio lokalizacija, kurią galime nesunkiai pamatyti ir diagnozuoti anksti, bet tam būtina, kad žmonės būtų budrūs ir pastebėję kintančius apgamus ar neįprastus darinius odoje, kreiptųsi į gydytoją ir konsultuotųsi su patyrusiais specialistais onkologais, – sako NVI Galvos-kaklo ir odos navikų chirurgijos syriaus vedėja Jolita Gibavičienė. – Mes kalbame apie piktybinį naviką, kuris gali metastazuoti, liga gali išplisti į įvairias organizmo vietas.

Šis navikas yra agresyvus, tačiau geroji žinia, kad anksti diagnozavus, galimas pasveikimas. Netgi nereiktų sudėtinio gydymo, jeigu laiku radikaliai pašaliname iki 1 mm storio naviką. Žinoma, liga gali progresuoti, atsinaujinti po metų ar po dviejų. Liga gali atsinaujinti ir po 15 metų. Atsiradusi moderni medikamentinė terapija ir keičia liūdną ligos nuosprendį, buvusį dar visai neseniai.“

Pasak gydytojos J. Gibavičienės, diagnozavus naviką ir diagnozę patvirtinus histologiškai, dažnai susiduriame su ligos atvejais, kai liga gydoma nespecializuotose gydymo įstaigose. „Taip pat susiduriame su pacientų nenoru gydytis specializuotoje įstaigoje – žmogus neatvyksta gydytis,“ – sako gydytoja J. Gibavičienė.

„Melanoma išsivysto ne tik iš jau esamų, įgimtų apgamų, ji gali atsirasti ir sveikoje odoje kaip nauja, greitai auganti dėmė ar mazgas“, – sako gydytoja onkologė Jolita Gibavičienė

Gydytoja onkologė atkreipia dėmesį į tai, kad melanoma gali atsirasti ir vystytis tose kūno vietose, kurios beveik nemato saulės, net vidaus organuose: nosies ertmėje, ryklėje, skrandyje ir kitose gleivinėse. „Egzistuoja net akies melanoma, melanoma gali vystytis ir nago guolyje. Jei nagas pamėlo ir tai nepraeina pusę metų, žmogus turėtų sunerimti ir būtinai kreiptis į specialistus“, – pasakoja gydytoja J. Gibavičienė.

Labai svarbu, kad žmonės įprastų stebėti savo odą, apžiūrėtų sunkiai matomas vietas – pažastis, tarpupirščius, nugarą parodytų artimajam. Pastebėta, jog žmonos dažniau, nei vyrai pastebi netaisykingus apgamus, ir paskatinta sutuotkitį krieptis į gydytojus.

„Anksti diagnozavus melanomą labai svarbu ją teisingai išoperuoti, – sako gydytoja chirurgė J. Gibavičienė. – Ankstyvos stadijos melanoma sėkmingai išgydoma pašalinus ją chirurginiu būdu – penkerių metų išgyvenamumas 90 proc. Tačiau melanoma – greitai plintanti liga ir jei lauksime mėnesį ar kelis, melanoma gali metastazuoti ir tada vien pašalinti apgamą jau nepakanka, tenka taikyti sisteminį medikamentinį gydymą.

Taigi, labai svarbus laiko faktorius: nereikia delsti, kai jau turime nustatytą ligą. Būtina pabrėžti, jog ją reikia pašalinti iš karto „teisingai“: atlikti eksciziją 1,5–2 cm nuo naviko kraštų ir ištirti sarginį limfmazgį, tokku būdu ieškant mikrometstazių. Tokia procedūra turi būti atliekama įstaigoje, per metus atliekančioje ne mažiau kaip 100 tokių procedūrų, kur dirba specialistų komanda, kurioje kiekvienas gerai išmano, ką turi atlikti.“

Pasak J. Gibavičienės, jokiu būdu negalima šalinti įtartino apgamo lazeriu. Prieš tai turi būti atliktas histologinis tyrimas.

„Gydant melanoma sergantį pacientą būtinas individualizuotas požiūris į ligos diagnostiką ir gydymą. Šiuolaikinės žinios ir technologijos leidžia nustatyti vėžio biologiją, numatyti ligos prognozę, skirti individualizuotą gydymą, tikintis geriausių gydymo rezultatų. Medikamentiniam melanomos gydymui yra taikomi inovatyvūs vaistai – imunoterapija imuninės sistemos patikros taškų inhibitoriais (anti PD-1, anti CTLA-4), o jei navike nustatoma BRAF geno mutacija – taip pat ir taikinų terapija (BRAF ir MEK inhibitoriais)“, – sako NVI Chemoterapijos skyriaus su dienos stacionaru vyr. ordinatorė dr. Lina Daukantienė.

Odos melanomos medikamentinis gydymas pradedamas vis ankstyvesnėse ligos stadijose. Po radikalios III ar IV stadijos melanomos operacijos, net ir nebelikus ligos židinių, rekomenduojama skirti pooperacinį medikamentinį gydymą, sumažinantį ligos atkryčio riziką ir pagerinantį išgyvenamumo rezultatus.

„Pastaruoju metu nemažai dėmesio skiriama neoadjuvatiniam (priešoperaciniam) III st. medikamentiniam odos melanomos gydymui, kai imunoterapija ar taikinių terapija skiriama prieš operaciją, tikintis sumažinti ligos židinius, pagerinti chirurginio gydymo rezultatus. Neoperabilios bei metastazavusios ligos atveju skiriamas gydymas minėtais imunoterapiniais, taikinių terapijos vaistais, jų deriniais, kartais medikamentinį gydymą derinant ir su kitais gydymo metodais – chirurginiu, spinduliniu.

Atliekami klinikiniai tyrimai, tiriant įvairių vaistų derinių ar naujų jų skyrimo metodikų efektyvumą. Citotoksinė chemoterapija metastazavusios melanomos gydymui takoma gana retai, kai imunoterapiniai ar taikinių terapijos vaistai nėra efektyvūs ar jų skyrimas negalimas dėl nepageidaujamo vaistų poveikio sukeliamų šalutinių reiškinių. Gydymo metodika parenkama atsižvelgiant į numatytus gydymo tikslus, ligos išplitimą ir sukeliamus simptomus, progresavimo greitį, paciento sveikatos būklę, gretutines ligas, taikomo gydymo toleravimą“, – pasakoja dr. L. Daukantienė

Pasak dr. L. Daukantienės, šiuolaikinis onkologinis pacientas – aktyviai ligos gydymo procese dalyvaujantis žmogus, neretai turintis nemažai žinių apie savo ligą, galimus gydymo metodus, nepageidaujamus gydymo reiškinius, turintis daug klausimų, ieškantis atsakymų.

„Dažnas pacientas, siekdamas geresnės savijautos ir sveikimo rezultatų, linkęs iš esmės pakeisti gyvenseną, mitybos įpročius, kartais ir besidomintis alternatyviais, netradiciniais gydymo metodais. Kita vertus, tai pacientas, norintis ir toliau gyventi kokybišką visavertį gyvenimą, neatitrūkti nuo šeimos, darbo, laisvalaikio pomėgių. Džiugu, kad šiuolaikinės inovatyvios terapijos ir jų skyrimo režimai yra nereikalaujantys hospitalizacijos, skiriami trumpalaikių infuzijų būdu ar geriama tabletine forma“, – sako gydytoja.

„Per metus Lietuvoje nustatoma apie 350 naujų odos melanomos atvejų. Ši liga dažniau diagnozuojama moterims nei vyrams. Beveik 80 proc. visų susirgimų odos melanoma diagnozuojami ankstyvose I ir II stadijose. Kas metai apie 100 Lietuvos gyventojų miršta nuo šio susirgimo.

Sergamumas melanoma didėja. Nuo 1991 iki 2015 metų sergamumas didėjo po 3,9 proc. kas metai vyrams ir po 2,3 proc. kas metai moterims. Taip pat nuolat didėja ir mirtingumas nuo šios ligos. Nuo 1991 m. iki 2015 m. mirtingumo rodikliai didėjo po 2,3 proc. vyrams ir po 0,4 proc. moterims. Sergamumas odos melanoma daugumoje Europos šalių taip pat didėja.

Pasaulyje kas metai diagnozuojama daugiau nei 320 tūkst. naujų odos melanomos atvejų ir daugiau nei 57 tūkst. žmonių miršta nuo šios ligos. Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje didžiausi sergamumo ir mirtingumo melanoma rodikliai pasaulyje. 2020-aisiais metais Europoje daugiau nei 150 tūkst. gyventojų susirgo odos melanoma ir 26 tūkst. mirė. Europoje didžiausi sergamumo melanoma rodikliai Švedijoje (43 atv./100000 gyv.), Airijoje ir Suomijoje. Europos Sąjungos (ES) vidurkis yra 23 atvejai 100 000 gyventojų. Lietuvoje sergamumo rodikliai kiek žemesni nei ES vidurkis (18 atv./100000 gyv.), tuo tarpu mirtingumo nuo odos melanomos rodikliai Lietuvoje aukštesni nei ES vidurkis“, – sako NVI vėžio registro vedėja Ieva Vincerževskienė.

Įspėjamuosius melanomos požymius lengviausia atpažinti pagal ABCDE metodą:

– A (asimetrija) – apgamo abi pusės skirtingos formos;

– B (kraštai) – dantyti, rantuoti, netaisyklingi ar neryškūs;

– C (spalva) – juodi, rudi atspalviai, įdegio spalva, gali matytis balti, pilki, raudoni ar mėlyni ruoželiai;

– D (diametras) – paprastai daugiau nei 6 milimetrai, t.y. tokio dydžio kaip trintukas pieštuko gale;

– E (evoliucija) – keičiasi apgamo dydis, forma, spalva ar išvaizda arba apgamas pradeda augti sveikoje odoje.