Gydytojai kviečia nemokamai pasitikrinti dėl vėžio: reta galimybė – jau šį savaitgalį

Storosios žarnos, arba kolorektalinis, vėžys, yra viena iš trijų dažniausių mirties nuo onkologinių ligų priežasčių. Tai – lemtinga galinti tapti liga, žarnyne dažnai tyliai besivystanti iki tol, kol vėlyvoje ligos stadijoje paciento dėmesį atkreipia simptomai.

Tam, kad vėžys būtų aptiktas kuo anksčiau, dar kitiems organams ar gyvybei grėsmės nekeliančioje stadijoje, būtina atlikti profilaktinius tyrimus: kolonoskopiją arba vienkartinius testus dėl kraujo išmatose pėdsakų. Pastarieji šį savaitgalį, gegužės 7-8 d., bus nemokamai dalijami Kauno PPC „Akropolyje“.

VUL Santaros klinikų pilvo chirurgas, Lietuvos koloproktologų draugijos viceprezidentas prof. dr. Tomas Poškus pasakoja, jog storosios žarnos vėžiu dažniau serga vyrai – jie rečiau tiriasi, tad ir gydymo rezultatai būna prastesni.

Anot gydytojo, kiekvienas žmogus turėtų imtis veiksmų apsisaugoti nuo šios pavojingos ligos. Svarbiausia – nacionalinė ankstyvosios diagnostikos programa.

„Jeigu visi, sulaukę 50-ies metų, reguliariai tikrintųsi, ne tik sergamumas šia liga reikšmingai sumažėtų, bet ir mirštamumas. Vienkartinis tyrimas dėl kraujo pėdsakų išmatose sumažina tikimybę mirti nuo storosios žarnos vėžio 30 proc., o jei žmogui bent kartą gyvenime atliekama kolonoskopija – net 60 proc.

Atlikus pastarąjį tyrimą, pacientas gali išlikti ramus dėl storosios žarnos vėžio bent dešimt metų“, – sako chirurgas ir pabrėžia, kad pasitikrinimas kas dvejus metus nuo 50 m. amžiaus – pagrįstas moksliniais tyrimais ir yra labai veiksminga priemonė išvis užkirsti kelią ligai ir jos keliamiems pavojams.

Pasak prof. T. Poškaus, daugybėje kitų šalių net 70 proc. 50-ies metų sulaukusių žmonių reguliariai tiriasi dėl šios pavojingos ligos, todėl bendra pasaulio statistika rodo mažėjančią sergamumo bei mirštamumo kreivę. Visgi, Lietuvoje situacija yra liūdnesnė – nors tyrimai yra nemokami, žmonės vengia juos atlikti dėl nemalonių pojūčių ar gėdos jausmo.

„Šiuo metu Lietuvoje reguliariai tiriasi vos apie 30 proc. žmonių virš 50-ies metų amžiaus. Kas dešimto paciento išmatose aptinkama kraujo pėdsakų, tuomet yra būtina atlikti kolonoskopiją. Deja, tam ryžtasi ne visi, nes dalis mūsų visuomenės nejaučia šios ligos sudėtingumo ir keliamo pavojaus, nors vien Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 1500 storosios žarnos vėžio atvejų“, – aiškina gydytojas ir priduria, kad ši vėžio rūšis pamažu pasiglemžia vis jaunesnių žmonių gyvybes.

Kauno klinikų Chirurgijos klinikos vadovas prof. dr. Algimantas Tamelis antrina prof. T. Poškui primindamas labai svarbų faktą – pajusti ligos požymius ankstyvojoje stadijoje yra neįmanoma, nes mažas auglys jokių pojūčių nesukelia.

Manoma, kad gali praeiti net 5–7 metai nuo pirmosios vėžinės ląstelės atsiradimo iki akimi matomo 5–6 cm skersmens darinio, kuris ir sukelia pirmuosius simptomus. NVI duomenimis, 21 proc. visų naujų storosios žarnos vėžio atvejų yra diagnozuojami jau stipriai pažengusioje, IV stadijoje.

„Storosios žarnos vėžys gali iššaukti pilvo pūtimą, viduriavimą arba užkietėjusius vidurius, pacientai įžvelgia kraują išmatose, pakitusią formą, dažniau lankosi tualete bei pastebi staiga krentančius kilogramus.

Visgi, būtina pabrėžti, kad pajutus šiuos simptomus, liga jau gali būti gerokai progresavusi, dažniausiai vėlesnės stadijos. Būtent todėl ir reikia tirtis profilaktiškai, iki dar pasirodant simptomams“, – perspėja A. Tamelis.

Jis taip pat pažymi, jog mažos rizikos susirgti storosios žarnos vėžiu neturi niekas – tai labai dažna liga, tad kiekvienas turi vidutinę riziką. Visi tyrimai, kurių tikslas yra aptikti storosios žarnos vėžį iki tol, kol jis dar niekuo nepasireiškė, yra skirti surasti slaptą kraują išmatose. Tyrimai yra labai jautrūs – aptinka net menkiausią kiekį.

„Kraujo radimas 100 proc. nepasako, kad tai tikrai yra storosios žarnos vėžys, nes aptikti šiek tiek kraujo galima dėl įvairių priežasčių. Tačiau teigiami testo rodmenys reiškia, jog šią ligą galime įtarti ir nuodugniau ištirti, apžvelgti visas rizikas. Dažniausiai vėžys vystosi iš gerybinio polipo: atsiranda gerybinis auglys, kuris vėliau keičiasi ir suvėžėja, o šis procesas trunka apie 10 metų.

Tai reiškia, kad jeigu surastume darinį, kol jis dar nesupiktybėjo ir jį pašalintume, vėžys iš viso net neatsirastų. Kitu variantu, jei vėžys aptinkamas dar nepažengusioje, ankstyvojoje stadijoje, gydymas taip pat gali duoti puikius rezultatus, net 90 proc. išgyvenamumą“, – vardija chirurgas.

„Gydymas tikrai yra progresyvus, tačiau tai ilgas ir varginantis procesas. Dažniausiai reikalingi tokie metodai, kaip spindulinė terapija, chemoterapija, kurios turi ryškius šalutinius poveikius, taip pat gresia ir chirurginis gydymas, kuris nėra paprastas. Nors vis randame būdų, kaip sumažinti žmogui nemalonius pojūčius gydymo metu, kyla klausimas apie paciento gyvenimo kokybę ateityje“, – pažymi prof. A. Tamelis.

Jam antrina ir prof. T. Poškus, pabrėždamas, kad gydymas reikalauja ne tik didelių emocinių ir fizinių kančių, bet ir finansinių sąnaudų, artimųjų psichologinių išgyvenimų, o viso to galima išvengti nedelsiant ir tikrinantis profilaktiškai.

„Kiekvienas asmuo, nesvarbu kokio amžiaus bebūtų, vaistinėje gali įsigyti testą, panašų į COVID-19 antigeno ar nėštumo testą, ir pasidaryti jį namuose. Jei jo metu sulaukiama teigiamo rezultato, kitas žingsnis būtų kolonoskopija.

Svarbu prisiminti, kad 50-ies sulaukę žmonės šį vienkartinį testą iš savo šeimos gydytojo gali gauti nemokamai kas dvejus metus, o šį savaitgalį – ir Kauno „Akropolyje“ vykstančioje akcijoje. Jei kiekvienas žvelgtume į savo sveikatą atsakingai ir nesigėdytume atlikti nemalonių, tačiau gyvybę galinčių išgelbėti tyrimų – mirčių šalyje ir visame pasaulyje nuo storosios žarnos vėžio būtų gerokai mažiau“, – tikina gydytojas.