– Kokiais simptomais ši liga dažniausiai pasireiškia?
– Opaligė – liga, kurios metu atsiradę paviršiniai gleivinės struktūriniai pakitimai, progresuojant uždegiminiam procesui plinta į gilesnius skrandžio ir/ar dvylikapirštės gleivinės sienelės sluoksnius, sąlygoja opos atsiradimą.
Vienas dažniausių simptomų – viršutinės pilvo dalies skausmas, kuris būna graužiančio, maudžiančio pobūdžio. Dvylikapirštės žarnos opos pasižymi alkio skausmais, kurie praeina iškart po valgio, tačiau atsinaujina praėjus 1–3 valandoms po valgio. Skrandžio opaligei būdingi skausmai, atsirandantys iškart po valgio.
Skausmas neretai gali būti lydimas pykinimo, vėmimo, apetito stokos. Nemaža dalis opų, ypač vyresnio amžiaus pacientams, naudojant nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU), būna besimptomės, pasireiškia komplikacijomis: kraujavimu, perforacija (pratrūkimu) ir kt. Į gydytoją reikia kreiptis, jei vargina šie išvardinti simptomai, ypač jei jie sistemingai kartojasi, vartojant vaistus nuo rūgštingumo, jaučiamas tik trumpalaikis poveikis.
Skubi konsultacija būtina, jei atsiranda opaligės komplikacijoms būdingi simptomai: tuštinimasis juodomis skystomis išmatomis, vėmimas „kavos tirščių“ pavidalo turiniu ar krauju/kraujo krešuliais, intensyvus pilvo skausmas, nepraeinantis nuo antacidinių vaistų bei analgetikų.
– Ar tiesa, kad opaligė labiau paūmėja pavasarį?
– Yra pastebėta, kad susirgimų dažnis opalige pradeda didėti šaltuoju metu laiku, o piką pasiekia pavasarį. Konkretūs patofiziologiniai mechanizmai, galintys nulemti opaligės sezoniškumą, nėra aiškūs. Manoma, kad įtakos turi šio metų laikotarpio mitybos pokyčiai, sumažėjęs fizinis aktyvumas, susilpnėjusi imuninė sistema.
Dažniau persivalgoma, valgomas riebesnis, aštresnis maistas. Taip pat šaltuoju sezonu dėl įvairiu priežasčių dažniau vartojami nesteroidoiniai vaistai nuo uždegimo (diklofenakas, ibuprofenas, ketoprofenas ir kt.), kurie gali sąlygoti gleivinės pakitimų atsiradimą.
– Kokio amžiaus žmonės ja dažniau skundžiasi?
– Peptinės opos gali atsirasti bet kokio amžiaus asmenims, tačiau žinoma, kad dvylikapirštės žarnos opos dažniausiai nustatomos 30–50 metų amžiuje, dažniau diagnozuojamos vyrams nei moterims. Skrandžio opos dažnesnės vyresniame amžiuje, ypač vyresniems nei 60 metų asmenims ir daugiau diagnozuojamos moterims nei vyrams.
– Kokie pagrindiniai veiksniai gali šią ligą išprovokuoti?
– Vienas iš pagrindinių skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės rizikos veiksnių –Helicobacter Pylori bakterija. Ji nustatoma daugiau nei pusei populiacijos. Kita dažna opaligės priežastis – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Jų vartojimas gali maskuoti opaligės sukeliamą skausmą, todėl dažnu atveju tokiems pacientams yra nustatomos plačios, gilios opos, diagnozuojamos atsiradus jų komplikacijoms (kraujavimui, perforacijai).
Įtakos opaligei atsirasti gali turėti ir stresas – tiek emocinis, tiek somatinis (atsirandantis dėl patiriamų traumų, sudėtingų operacijų).
– Kaip gydoma? Ar yra žinoma opaligės komplikacijų, kai gydymas buvo netinkamas ar uždelstas?
– Šios ligos gydymui gali būtų skiriami kelių rūšių medikamentai. Dažniausiai skiriami protonų siurblio inhibitoriai (PSI): esomeprazolis, lansoprozolis, omeprazolis, pantoprazolis. Jie pasižymi efektyviausiu veikimu gydant opaligę, todėl yra pirmo pasirinkimo medikamentai.
Jei opaligė buvo sukelta NVNU, jų vartojimą reikėtų nutraukti, tačiau jei šių vaistų vartojimas būtinas, tuomet kartu skiriami PSI. Jei diagnostiniais tyrimais nustatoma H. Pylori, turi būti skiriamas gydymas šios bakterijos eradikacijai. Skiriamas trijų vaistų derinys, PSI bei du antibiotikai (dažniausiai klaritromicinas, amoksicilinas). Egzistuoja bent kelios šio gydymo schemos, tinkamiausią parenka gydytojas.
Jei opaligės gydymas buvo uždelstas ar nepakankamas, liga gali komplikuotis, gali pasireikšti kraujavimas iš opos, sunkiu atveju gali įvykti opos perforacija. Šios komplikacijos gydomos ligoninėje.
– Ką patartumėte, kad ji nesikartotų?
– Siekiant turėti sveiką virškinimo traktą, svarbu ir režimas, ir dieta. Būtinas adekvatus darbo ir poilsio režimas.
Koreguojant dietą, svarbu:
– nevalgyti pusgaminių, perdirbto, perkepto maisto,
– nepiktnaudžiauti saldintais gėrimais, angliarūgštės prisotintais gėrimais,
– gerti pakankamai vandens,
– atsisakyti aštrių, riebių patiekalų.
Taip pat svarbu valgyti reguliariai, nepraleisti valgymų, valgyti ne per daug. Stengtis riboti greitai pasisavinamų angliavandenių, tokių kaip baltų miltų kepiniai, saldumynų. Patariama valgyti neskubant, maistą gerai sukramtyti, valgant neužsiimti kita veikla (TV, kompiuteris, telefonas), o susitelkti į valgymą, pajusti skonį.
