Medicinos ir sveikatos aktualijų laidos „Sveikas rytojus“ komanda apsilankė „Mamų unijoje“, kur šiandien saugius, nors ir laikinus namus, atrado nuo karo Ukrainoje pabėgusios šeimos su sergančiais vaikais.
Laidoje labdaros ir paramos fondo „Mamų unija“ įkūrėja Eglė Mėlynauskienė laidoje pasakojo, jog statant namus, kuriuose dabar gyvena nuo karo siaubo bėgantys ukrainiečiai, niekada negalvojo, kad patalpose gyvens kitos tautybės žmonės.
„Mūsų namai skirti ir onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams, ir jų šeimoms. Šiandien turime 20 nuo karo pabėgusių žmonių – tai mamos su sergančiais vaikais. Visi jie yra mūsų šiandienos rūpestis“, – kalbėjo E. Mėlynauskienė.
Labdaros ir paramos fondo įkūrėja teigė, jog nerimas ir patiriamas stresas, kurį šiandien patiria daugybė moterų, atsiliepia ir jų sveikatai. Ne viena moteris skundžiasi silpnumu, šokinėjančiu kraujospūdžiu, padažnėjusiu širdies plakimu.
E. Mėlynauskienė pasakojo, kad ir jai nesvetima patirtis, kuomet dėl patiriamo streso teko susidurti su nemaloniais pojūčiais – širdyje jautė sunkumą, buvo padidėjęs cholesterolis bei kraujospūdis.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės, Kauno klinikų kardiologijos klinikos išeminės širdies ligos skyriaus vadovė, profesorė Olivija Gustienė laidoje pastebėjo, kad labai dažnai moterys ignoruoja simptomus ir jų nesureikšmina.
O. Gustienė pasakojo, jog viena iš 3 moterų galvoja, kad širdies ir kraujagyslių ligos nelemia jų gyvenimo trukmės ir kad dažniausia moterų mirties priežastis yra onkologiniai susirgimai. Tačiau, pasak gydytojos, deja, taip nėra.
„Moterų širdies ir kraujagyslių ligos pasireiškia truputėlį kitaip negu vyrų. Vystantis miokardo infarktui, moterys simptomus dažniau apibūdina kaip spaudimą, negerumą, diskomfortą krūtinėje, taip pat sako labiau jaučiančios išreikštus lydinčius požymius, susijusius su emociniu fonu. Dažna moteris to neįvertina, todėl neretai pas gydytojus kreipiasi per vėlai“, – sakė O. Gustienė.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektorius, gydytojas kardiochirurgas prof. Rimantas Benetis pasakojo, kad koronarinė širdies liga prasideda ne nuo skausmų krūtinėje ar širdies infarkto, bet gerokai anksčiau – nuo žalojančio įvairių rizikos veiksnių poveikio vidinei kraujagyslės sienelei, kai širdies vainikinės arterijos susiaurėja arba užsikemša aterosklerozinėmis plokštelėmis.
„Kraujagyslių spindis būna susiaurėjęs arba segmentais, arba ištisai. Galime matyti grubius pakitimus. To priežastis – ilgus metus padidėjęs cholesterolis, kuris su kalciu formuoja aterosklerozines plokšteles. Yra ir kraujo kūneliai bei forminiai ląstelių elementai, kurie pažeistoje kraujagyslės zonoje palaiko uždegimą. Plokštelės taip pat būna įvairios: kietos, nušlifuotos, blizga kaip granitas, kitos yra minkštos“, – pasakojo R. Benetis.
Širdies ir kraujagyslių ligas dažniausiai sukelia ne viena priežastis, sakė profesorius, o kelių rizikos veiksnių derinys.
Pagrindiniai rizikos veiksniai yra rūkymas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, netaisyklinga mityba, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, cukrinis diabetas, gausus alkoholio vartojimas, psichinis bei socialinis stresas. Svarbią reikšmę turi ir paveldimumas.
Pasak profesorės O. Gustienės, sunkiausia yra gydyti ligą, kurios pacientas nejaučia. Tam labai svarbus geras gydytojo ir paciento bendradarbiavimas ir kad gydytojas atrastų laiko paaiškinti pacientui, kodėl yra svarbu naudoti vieną ar kitą gydymą, ir ko yra siekiama.
„Kalbant apie cholesterolį, mes nejaučiame padidėjusios jo koncentracijos, tačiau gydymas skiriamas būtent tam, kad dislipidemija neskatintų aterosklerozės vystymosi ir progresavimo. Mokslo įrodyta, kad pavykus sumažinti didelę cholesterolio koncentraciją, yra stebimas aterosklerozinių plokštelių, kurios jau yra kraujagyslėse, dydžio mažėjimas“, – pasakojo išeminės širdies ligos skyriaus vadovė.
Profesorė pabrėžė, jog nustačius pacientui gydymą ir skyrus medikamentus, kurie mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje, svarbu žinoti, kad pacientai yra skirtingi, tad jų rizika – taip pat.
Pasak gydytojos O. Gustienės, nustačius pacientui reikšmingai padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje, paprastai skiriami aterosklerozės, širdies infarkto bei insulto riziką mažinantys vaistai – statinai. Kartu labai svarbu pacientui paaiškinti, kokia yra sveikatos būklė ir ko siekiama medikamentiniu gydymu.
„Neretai pacientai jaudinasi, kad vaistus reikės vartoti ilgą laiką, gal ir visą gyvenimą. Tačiau turime suvokti, kad tik ilgalaikis vaisto vartojimas gali suteikti naudos, kurios mes tikimės paskyrus vaistus“, – kalbėjo profesorė.
Gydytoja O. Gustienė sakė, jog jeigu vaistas yra vartojamas tik kelis mėnesius, iš esmės paciento gyvenime tai nieko nepakeis.
„Tai nepakeis jokių aterosklerozinių plokštelių sandaros, sudėties ir jos neįgaus didesnio stabilumo. Toks poveikis iš esmės galimas po kelerių metų medikamentinio gydymo. Taigi, jeigu mes kalbame apie profilaktiką, turime kalbėti apie ilgalaikį gydymą, jeigu norime iš esmės kažką pakeisti“, – pabrėžė O. Gustienė.
Tyrimai rodo, kad net dviem trečdaliams sergančių pacientų nepavyksta pasiekti gydymo tikslų vien dėl to, kad vaistai yra vartojami netinkamai, kuriuos, kaip žmonės sako, reikia gerti saujomis. Dėl šios priežasties buvo išrastos politabletės.
„Mes, gydytojai, ir mūsų pacientai turėtume kartu pasidžiaugti, kad šiais laikais vienoje tabletėje turime puikių skirtingų tablečių derinių, kurie gali būti labai įvairūs. Vienoje tabletėje būna du ar trys vaistai, mažinantys kraujo spaudimą ir tuo pačiu metu – cholesterolio koncentraciją kraujyje“, – sakė O. Gustienė.
Pasak profesorės, tai patogu, nes taip galima užtikrinti tinkamą vaistų vartojimą – pacientui nereikia sukti galvos, ar jau išgėrė rytinę ar vakarinę tabletę. Viena tabletė padeda lengviau, paprasčiau gyventi ir užtikrina efektyvų gydymą.
Medicinos aktualijų ir sveikatos laida „Sveikas rytojus“ – sekmadieniais, 12 valandą per TV8!
