Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ausų, nosies, gerklės ligų gydytoja Violeta Pčalinienė teigė, kad tokia praktika nėra gera, nes prastėja gyvenimo kokybė. Tuo metu Europos valstybės, taip pat kaimyninė Latvija kur kas daugiau lėšų skiria klausai protezuoti ir kompensuoja abiejų klausos aparatų kainą.
Tyrimai rodo, kad vis daugiau žmonių susiduria su daliniu apkurtimu. Manoma, kad išsivysčiusiose šalyse apie penkis procentus gyventojų dėl įvairių klausos sutrikimų nešioja klausos aparatus, ateityje klausos protezavimo poreikis tik didės ir netgi dešimtadaliui gyventojų klausos aparatai taps tokia įprasta bendravimo priemone kaip mobilusis telefonas.
– Kaip mes girdime? Kuo svarbi binauralinė klausa? – pasiteiravau gydytojos V.Pčalinienės.
– Ausis sudaryta iš trijų dalių: išorinės, vidurinės ir vidinės. Garso bangos perdavimas – šį darbą atlieka pirmosios dvi ausies dalys, o vidinėje ausyje mechaninė garso banga tampa nerviniu impulsu, kuris nukeliauja klausos nervu iki galvos smegenų. Taip mes girdime.
Kadangi į galvos smegenis garsiniai dirgikliai atkeliauja ne iš vienos, o iš abiejų ausų, tai lemia kur kas geresnę orientaciją garsų ir kalbos pasaulyje.
Jei nuo gimimo koks nors žmogus girdi tik viena ausimi, ilgainiui galvos smegenys sugeba prisitaikyti, jos tarsi nežino, kad gali būti kitaip. Tačiau staiga dėl traumos ar kitų priežasčių apkurtęs viena ausimi žmogus nesuvokia, kurioje pusėje yra garso šaltinis, būna sudėtinga eiti per perėją. Jam gali atrodyti, kad iš kairės važiuojanti mašina yra dešinėje pusėje.
– Kaip dažnai pasitaiko binauralinis klausos sutrikimas? Dėl kokių priežasčių tai atsitinka?
– Klausos sutrikimai nėra reti, nes su amžiumi silpsta nervų ląstelės, kurios reaguoja į garso bangą. Mano klinikinė praktika rodo, kad tokių pacientų daugėja, nes į konsultaciją mūsų ligoninėje reikia užsirašyti iš anksto.
Yra daug įvairių priežasčių, dėl kurių blogėja klausa abiem ausimis. Tai gali būti senatvinis prikurtimas. Pirmiausia dingsta aukšto dažnio garsai, pavyzdžiui, žmogus negirdi paukščių čiulbėjimo, žiogų svirpimo, upelio čiurlenimo, bet puikiai girdi, kaip griaudėja perkūnas, nes tai yra žemo dažnio garsai. Dažniausiai tai būna simetriškas prikurtimas.
Triukšmas taip pat alina klausą. Per pastarąjį dešimtmetį bendras aplinkos triukšmas padidėjo apie dešimt decibelų, bet žmogaus ausis gali suvokti tai kaip dukart stipresnį garsą.
Pastebėta, kad dirbant triukšmingoje aplinkoje, nors tai dar nėra akustinė trauma, prasideda lėtinis klausos pažeidimas. Jei triukšmas siekia daugiau kaip 85 decibelus, o tenka dirbti kasdien po 8 valandas, tai nėra gerai.
Nusiskundimų dėl klausos gali turėti ir aukštą kraujospūdį prastai kontroliuojantys asmenys, taip pat tie žmonės, kuriems nustatytas diabetas. Ši liga pažeidžia smulkias kraujagysles, o gera kraujotaka būtina klausos nervo mitybai.
Cheminės medžiagos gali išprovokuoti toksinį kurtumą, netgi tam tikri medikamentai gali sukelti įvairių nepageidaujamų pasekmių, kurios susijusios su lėtiniu klausos silpnėjimu. Klausa taip pat blogėja dėl infekcinių virusinių ligų, dažnai pasikartojančio ausų uždegimo.
– Nuo kokio amžiaus žmonės dažniausiai pradeda skųstis klausos silpnumu?
– Klausa aukštiems dažniams pradeda silpnėti sulaukus keturiasdešimties. Jei žmogus turi genetiškai greičiau silpstančią klausą, jei serga įvairiomis lėtinėmis ligomis, jis gali užsukti į klausos protezavimo kabinetą dar būdamas darbingo amžiaus.
Tačiau didžioji dalis pacientų, kuriems būtina protezuoti klausą, būna sulaukę šešiasdešimtojo gimtadienio. Pasitaiko ir išimčių, kai tikrinant aštuoniasdešimtmečio klausą išaiškėja, kad jis girdi kaip dvidešimtmetis.
– Yra dvi ausys, bet dažnai žmonės nešioja tik vieną klausos aparatą. Ar tai gerai?
– Lietuvoje iki šiol Valstybinė ligonių kasa kompensuoja tik vieną klausos aparatą, kuris skiriamas geriau girdinčiai ausiai. Išimtis yra taikoma moksleiviams ir studentams iki 24 metų – jiems kompensuojami klausos aparatai abiem ausims.
Tikimės, kad dar šiemet bus nustatyta abiejų klausos aparatų kompensavimo tvarka suaugusiesiems.
Nėra gerai naudotis tik vienu klausos aparatu.
Kaip gydytoja visada patariu įsigyti ne vieną, o du klausos aparatus. Kalbos, taip pat garsų suvokimas kur kas geresnis, kai pacientas nešioja ne vieną, o abu klausos aparatus. Klausos aparatas netgi apsaugo galvos smegenis nuo tinginiavimo – taip atsitinka, jeigu smegenų nepasiekia garsai.
Europos valstybės turi įvairius klausos aparatų kompensavimo mechanizmus. Kiek tenka stebėti iš užsienio į Lietuvą atvykstančius turistus, dažniausiai jie nešioja ne vieną, o du klausos aparatus.
– Ar yra kokių nors medicininių priežasčių, dėl kurių negalima protezuoti klausos?
– Tokių priežasčių beveik nėra. Kitas klausimas – visada svarstoma, kokios naudos duos toks gydymas. Klausa gali būti protezuojama įvairiais būdais. Gali būti taikomos chirurginės priemonės, pavyzdžiui, yra sunkus vidurinės ausies pažeidimas ar įgimtos anomalijos, dėl kurių stringa garso perdavimas į klausos nervą, tokiu atveju gali būti taikomi kauliniai klausos implantai, kurie chirurginiu būdu įsriegiami į vidurinės ausies struktūrą.
Nustačius, kad yra didelis klausos sutrikimas, kai abiem ausimis girdima prasčiau nei 80 decibelų, rekomenduojama kochlearinė implantacija.
Ypač svarbu šį metodą taikyti kuo anksčiau. Jei vaikas gimė kurčias, kochlearinė implantacija būtina, kad nesutriktų jo protinė raida.
Po tokios operacijos būtina specialių pedagogų pagalba – jie moko vaikus suvokti garsus ir kalbėti.
Suaugusiesiems, kurie dėl traumos ar smegenų infekcijos prarado klausą, taip pat gali būti naudojama kochlearinė implantacija. Jiems adaptacija kur kas lengvesnė, nes iki klausos praradimo jie jau mokėjo kalbėti.
– Kodėl apkurtimas gresia senatvine demencija?
– Prastai girdintys žmonės būna užsidarę, jaučiasi atstumti. Esu turėjusi ne vieną pacientę, kuri skundėsi, kad dėl klausos sutrikimo negali nueiti į teatrą, nes negirdi tyliau kalbančių aktorių. Su viena drauge dar šiaip taip susikalba, bet nesupranta, ką sako kiti žmonės, jeigu jie kalba vienu metu.
Vyresnio amžiaus žmonėms dėl apkurtimo prastėja ir atmintis, blogėja orientacija aplinkoje. Netgi nuėję į parduotuvę jie negali susikalbėti su kasininke.
Dirglumas, stresas, depresija juos taip pat užklumpa kur kas dažniau nei normaliai girdinčius žmones. Negalėjimas girdėti garsų skurdina ir mąstymą, todėl silpsta protiniai gebėjimai. Todėl ypač svarbu išsaugoti klausą iki gilios senatvės.
– Vis dar manoma, kad pradėjus nešioti klausos aparatą prie jo ausis pripras ir ims tinginiauti. Kodėl žmonės stengiasi kuo ilgiau išsiversti be jo?
– Pasitaiko atvejų, kai pacientai labai nusimena sužinoję, kad jiems būtina nešioti klausos aparatą.
Neretai tokius pacientus į gydytojo kabinetą palydi vaikai, jie prašo patikrinti jų tėvų klausą.
Yra žmonių, kurie stengiasi neigti savo negalią, tikina, kad aplinkiniai labai tyliai kalba, todėl neprigirdi. Dėl šios priežasties yra atidėliojamas sprendimas įsigyti klausos aparatą. Tačiau paaiškinus, kad klausa savaime nepagerės, o tik dar labiau nusilps, pacientai pakeičia savo nuomonę.
„Kodėl aš taip ilgai laukiau? Kodėl nešioti klausos aparato nepradėjau anksčiau?“ – tokia savigrauža neretai apninka įsitikinus, kad klausos protezavimas ne trukdo, o padeda gyventi.
Pastaruoju metu visuomenės požiūris į klausos protezavimą pasikeitė. Kai prieš keletą dešimtmečių pradėjau dirbti ir pasakydavau pacientams, kad jiems būtinas klausos aparatas, būdavo daug nusivylimo ir ašarų, netgi pasipriešinimo. Jie prašydavo skirti kuo mažesnį klausos aparatą, kad jo nebūtų matyti.
Dabar pacientams labiau rūpi klausos aparato kokybė ir patogumas jį nešioti, o ne aparato dydis.
– Kokia tvarka yra skiriamas klausos aparatas?
– Būtina kreiptis į šeimos gydytoją. Jis išrašo siuntimą į specializuotą centrą, kur atliekamas klausos tyrimas – foninė slenkstinė audiograma. Yra įvertinama, kokio stiprumo klausos aparato reikia.
Tada reikia kreiptis į klausos protezavimo kabinetą. Jei klausa blogėja, kitas klausos aparatas gali būti kompensuojamas po penkerių metų.
– Kodėl nepakanka vieno klausos aparato?
– Jei nešiojamas tik vienas klausos aparatas, dalis galvos smegenų aptingsta. Pasitaiko atvejų, kai dešimt metų naudojęs vieną aparatą žmogus sugalvoja, kad būtų neblogai ir į kitą ausį įsidėti. Tačiau neretai būna sudėtinga parinkti tinkamą aparatą, nes būna prastesnis kalbos suvokimas. Jeigu žmonės laiku nestimuliuoja savo galvos smegenų, gali atsitikti ir taip, kad klausos aparatas jau nepadės.
Geriausia, kai žmogui reikia silpniausio klausos aparato, – lengviau prisitaikyti, kol dar nėra didelio skirtumo tarp normalios ir nusilpusios ausies.
Kai žmogui tenka pirmą kartą skirti vos ne stipriausią klausos aparatą, kyla įvairių sunkumų, taip pat būna ir prastesnė prognozė, kad jis normaliai girdės. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmogus skundžiasi, – iš čiaupo nukrito lašas, bet girdi taip, lyg sprogo bomba. Tai rodo, kad žmogus jau atpratęs nuo aplinkinių garsų ir buitinio triukšmo.
Jau turime įvairių priemonių, kurios sugrąžina žmogui gebėjimą klausytis, arsenalą.
Nėra ko laukti, nes lėtinis prikurtimas su amžiumi tik didėja.
