„Maisto netoleravimas – priežastis, dėl kurios dažnas žmogus jaučia pablogėjusią savijautą. Šis sutrikimas išsivysto tuomet, kai yra pašlijusi imuninės sistemos veikla arba padidėjęs virškinamojo trakto pralaidumas, dėl to gali pasireikšti įvairios nepageidaujamos reakcijos į maistą“, – paaiškina sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ gydytojas Simonas Masiliūnas.
Neigiami organizmo pokyčiai
Įprastai žarnyne suskaidytos maisto medžiagos patenka į kraujotaką. Tačiau dėl tam tikrų žarnyne vykstančių procesų į kraujotaką gali patekti ir nepilnai suskaidytos maisto dalelės. Tokiu atveju aktyvuojama žarnyninė imuninė sistema, kurios metu netinkamos organizmui maisto medžiagos yra pašalinamos.
„Esant imuninės sistemos veiklos sutrikimui arba padidėjusiam virškinamojo trakto pralaidumui, į kraujotaką patenka didesnis nepilnai suskaidyto maisto dalelių kiekis. Tokiu atveju net ir sveika imuninė sistema nespėja pašalinti nepilnai suskaidyto maisto“, – sako S. Masiliūnas.
Nepageidaujami simptomai
Pirmieji maisto nutoleravimo simptomai atsiranda palaipsniui ir būna labai įvairūs. Virškinamajame trakte simptomai gali pasireikšti viduriavimu ar vidurių užkietėjimu bei pilvo pūtimu. Odoje gali atsirasti įvairūs bėrimai, niežėjimas, egzema ar net aknė.
„Maisto nutoleravimas gali pasižymėti net ir tokiais nemaloniais sutrikimais kaip sąnarių skausmai, artritas ir raumenų spazmai. Tai gali paveikti ir žmogaus nervų sistemą – sukelti galvos skausmą, nerimą ar lėtinį nuovargį“, – sako gydytojas.
Tačiau nereikėtų maisto netoleravimo maišyti su alergija. Alergija yra neįprasta organizmo reakcija į maiste esančias medžiagas. Ją sukelti gali ne pats maisto produktas, o jame esantys pagardai, konservantai, maistiniai dažai ar tirštikliai. Priešingai nei esant alergijai, netoleruojant tam tikro maisto, organizmo reakcija gali pasireikšti itin lėtai ir palaipsniui arba išvis nepasireikšti.
„Alergijos maistui atveju, simptomai pasireiškia greitai – nuo kelių minučių iki keleto valandų. Alergijos atveju su kraujotakoje atsiradusiais svetimkūniais kovoja imunoglobulino E (IgE) antikūnai, sukeldami ūmią organizmo reakciją. Dėl šios priežasties žymiai lengviau diagnozuoti alergiją maistui“, – sako S. Masiliūnas.
Pasekmės – nemalonios
Pasak gydytojo, labai svarbu atkreipti dėmesį į pavojus, kuriuos organizmui gali sukelti netinkamas maistas. Maisto netoleravimas dažnai nesukelia jokių greitai pastebimų simptomų, o jei ir sukelia, jie gali pasireikšti neiškarto, tad atsekti netoleruojamus maisto produktus be tyrimo yra labai sunku.
„Pajutus nepageidaujamus organizmo pokyčius, patartina kreiptis į gydytoją. Greičiausias ir efektyviausias būdas atpažinti netoleruojamus produktus – maisto netoleravimo testas.
Tiesa, atlikus testą ir gavus rezultatus, nereikėtų numoti ranka ir gyventi kaip gyvenus. Patartina susidėlioti mitybą taip, kad vengtumėte netoleruojamų maisto produktų, tačiau tuo pačiu gautumėte visus organizmui reikiamus vitaminus ir gerąsias medžiagas, pakeičiant netoleruojamus produktus alternatyvomis“, – pabrėžia jis.
Gydytojas įvardija, kad dėl žarnyno funkcijos sutrikimo gali laukti nemalonios ligos. Ypač dažnai pasitaikančios – plonosios ar storosios žarnos uždegimas.
