Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, neurologas, manualinės terapijos specialistas Jonas Girskis teigia, kad šiandieninė medicina turi daug veiksmingų priemonių, padedančių įveikti sąnarių skausmą, tik yra svarbi sąlyga – reikia tinkamai nustatyti skausmo priežastis.
„Pirmiausiai turime įvertinti pačią raumenų kaulų sistemos būseną, kaip tarpusavyje dirba raumenys – darniai ar ne, kaip raumenys atrodo bendrai, ar kūne yra daugiau silpnų raumenų, ar tų, kurie yra itin įtempti“, – medicinos ir sveikatos laidoje „Sveikas rytojus“ kalbėjo gyd. J. Girskis.
Pasak gydytojo, nuo raumenų įtempimo priklauso sąnario paslankumas. Jeigu raumenys bus per daug įtempti, sąnariui bus sunkiau nugalėti trintį raumenyne, jis turės didesnes apkrovas, greičiau dėvėsis. O jeigu raumuo bus per laisvas, sąnarys gali būti nestabilus ir sukelti skausmą.
Manualinės terapijos specialistas išskyrė, kad šią problemą turintys žmonės dažnai eina į sporto klubą ir stiprina raumenis, tačiau jų kaip tik nereikia stiprinti, reikia raumenims duoti laisvumo, kad jie galėtų padaryti judesį.
Gydytojas pasakojo, jog esant klubo sąnario artrozei, sutrumpėja vidinės šlaunies raumenys, todėl negalima pratimais stiprinti vidinių raumenų, nes taip žmogui tik dar labiau skaudės. Tuo tarpu darant priešingai, tai yra, didinant raumenų elastingumą, galima skausmą sumažinti ir taip ne vieneriems metams atidėti net sąnario keitimo operaciją.
„Esant klubo sąnario patologijai yra taikomi labai paprasti testai. Paguldžius žmogų ant nugaros, paprašoma sulenkti koją per kelią bei pritraukti prie krūtinės. Judesiui esant natūraliam, žmogus koją pritraukia 120 laipsnių, o jei nepritraukia, reiškia, jog reikia tirti klubo sąnarį“, – pasakojo manualinės terapijos specialistas.
Pasak J. Girskio, žmogui skundžiantis kelio skausmais, taip pat yra atliekamas patikros testas bei užduodamas itin svarbus klausimas.
„Paprašome paciento atsigulti ant pilvo, lenkiame jo koją per kelią ir užduodame klausimą, ką pirmiausia jaučia pacientas – tempimą šlaunies priekyje ar skausmą kelio sąnaryje. Tai labai svarbus ir naudingas testas. Žmogui pasakius, kad jam tempia raumenį, o ne kelio sąnarį, po 2 savaičių mes atleidžiame raumenis ir pacientas nebejaučia jokių kelio skausmų“, – kalbėjo manualinės terapijos specialistas.
Pasak gydytojo J. Girskio, sąnarių skausmą slopinti galima vaistų pagalba, tačiau norint užtikrinti tinkamą sąnarių biomechaniką bei sinovinio tepalo gamybą, būtina subalansuoti visą organizmo sistemą.
„Be abejonės, pravartu naudoti ir papildus. Aš pats, sąnariams suteikęs daugiau krūvio, naudoju šveicarišką preparatą Cemio Gemzė. Visgi, negalime pamiršti, jog su metais kolageno žmogaus organizme tik mažėja, tad taip galime jį papildyti“, – sakė gydytojas J. Girskis.
VU Medicinos fakulteto anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros profesorius, gydytojas Rimantas Jankauskas pasakojo, jog tyrinėjimai atskleidžia, kad sąnarių skausmai buvo vienas iš dažniausiai priešistorines tautas kamavusių negalavimų.
„Vertinant degeneracinius sąnarių susirgimus, artritas yra susijęs su sąnarių susidėvėjimu ir vėliau prisidedančiu uždegimu. Liga būdinga ne tik žmogui – ji randama ir dinozaurų kauluose“, – laidoje pasakojo prof. R. Jankauskas.
Pasak antropologijos katedros profesoriaus, seniau vyresnio amžiaus žmonės, išgyvendavę virš 40 metų, dėl fizinio krūvio bei sąnarių susidėvėjimo turėjo specifinių pakitimų sąnariuose, būdingų artritui. Tai yra pakraščiuose esančios kaulinės išaugos, kaulinių paviršių akytumas, o itin sunkiais atvejais – netgi sąnarinių paviršių nusipoliravimas, kai nebelieka sąnarinės kremzlės.
Sunkus fizinis darbas ir su juo susijusios per didelės apkrovos žmogaus kaulų ir sąnarių sistemoms yra įvardijamos kaip pagrindinės artritų išsivystymo priežastys.
„Negydomas potrauminis artritas palieka ilgalaikes pasekmes sąnariuose. Taip pat specifiniai artritai, retai, tačiau vis tiek pasitaikantys, pavyzdžiui, reumatoidinis arba pūlingasis, sukelia sąnarių suaugimus, ankelozes“, – kalbėjo gydytojas.
Visų Lietuvoje vykdomų archeologinių tyrimų metu rasti žmonių palaikai yra tiriami universiteto mokslininkų. Bioantropologiniais tyrimais siekiama nustatyti individualius biologinius duomenis: lytį, amžių, dantų būklę, patologiją, kamavusias ligas.
Antropologų vykdomi moksliniai tyrimai padeda atsakyti į klausimą, kaip žmonės gyveno praeityje: kuo maitinosi, kuo sirgo, kiek metų sulaukdavo bei kokios buvo natūralios ligų eigos.
„Jeigu žmogus išgyvendavo iki 50 metų, sąnariuose buvo galima rasti didesnius ar mažesnius sąnarių pažeidimus, pakitimus. Tai nebūtinai turi būti patologiniai pakitimai, bet atskirti ribą tarp fiziologinio senėjimo pėdsakų ir patologijos neretai būna labai sunku“, – sakė profesorius.
Dar prieš 100 metų sąnarių skausmai žmonėms buvo gana įprastas dalykas, su kuo tiesiog tekdavo susitaikyti.
Žinoma, buvo ieškoma, kaip būtį palengvinti – skaudamos vietos būdavo šildomos, tepami įvairių gyvūnų taukai, geriami žolelių nuovirai. Tačiau šiandien, kai medicina tokia pažengus, gydyti sąnarių ligas yra nepalyginamai lengviau.
„Dėl sąnarių uždegimų sukeltų skausmų gana dažnai pagalbos žmonės ieško ir vaistinėje“, – laidoje sakė vaistininkė Dalia Surblienė ir atkreipė dėmesį į medžiagas, kurių trūkumas gali turėti įtakos kaulų ir sąnarių sistemos silpnėjimo procesams.
„Svarbu žinoti ir laiku pasirūpinti, kad organizmui, o ypač kaulų ir sąnarių sistemoms, netrūktų tam tikrų statybinių medžiagų. Visų pirma – kolageno“, – kalbėjo vaistininkė.
Sveiko žmogaus organizmas kolageną gamina natūraliai pats, tačiau jau nuo 25 metų amžiaus kolageno gamybos procesas organizme ima lėtėti. Dėl to su metais atsiranda vis didesnis kolageno trūkumas organizme.
Kolagenas – labai svarbus žmogaus organizmo baltymas, nes yra vienas iš pagrindinių kaulų, odos, sausgyslių, raumenų bei raiščių elementų.
„Mažėjantys kolageno kiekiai daro neigiamą įtaką žmogaus kremzliniam audiniui – jis ima silpnėti, dėl to sąnariai tampa nejudrūs, atsiranda skausmai. Tokiu atveju rekomenduojama kolageno vartoti papildomai. Esant minėtiems negalavimams, naudingiausias yra pirmojo bei antrojo tipo kolagenas, o tam, kad organizmas jį geriau įsisavintų, sudėtyje turėtų būti ir vitamino C“, – pasakojo vaistininkė D. Surblienė.
