Tai rodo užsienio mokslininkų tyrimai, kuriuose buvo lyginamos koronavirusu sirgusių ir infekcijos išvengusių žmonių smegenų nuotraukos.
Padarius magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) nuotraukas prieš žmogui susergant COVID-19 liga ir po infekcijos buvo aptikta akivaizdžių pokyčių. Toks tyrimas neseniai buvo publikuotas mokslo žurnale „Nature“.
Net po lengvos ligos formos bendras smegenų dydis šiek tiek sumažėjo, o už uoslę ir skonį atsakingose smegenų dalyse pilkosios medžiagos buvo mažiau nei prieš ligą.
Nors tyrėjai negalėjo pasakyti, ar pokyčiai ilgalaikiai, tačiau pabrėžė, kad smegenims padarytą žalą įmanoma atitaisyti.
Pagrindinis autorius profesorius Gwenaelle’as Douaudas iš Oksfordo universiteto aiškino, kad pastebėti skirtumai buvo akivaizdūs: „Mes daugiausia nagrinėjome nesunkios infekcijos padarinius ir palyginome, kaip COVID-19 liga sirgusių žmonių smegenys pasikeitė, palyginti su tų, kuriems infekcijos pavyko išvengti. Rezultatai buvo netikėti.“
Uoslės ir skonio pojūčių praradimas yra tik vienas iš nedaugelių nusiskundimų, su kuriais susiduria nuo koronaviruso nukentėję žmonės.
Pandemijos pasekmes tyrinėjantys Lietuvos mokslininkai taip pat yra sukaupę daug duomenų, kaip koronavirusas alina įvairias žmogaus organizmo sistemas, gali kur kas dažniau išprovokuoti infarktą ar insultą, netgi paspartinti tokias nervų sistemą alinančias ligas, kurios siejamos su senatve.
– Ar Lietuvoje kaupiami duomenys apie tai, kokį pėdsaką koronavirusas palieka žmogaus organizme? – pasiteiravau profesoriaus R.Kubiliaus.
– Mūsų klinikos mokslininkai kaupia duomenis apie pacientų, persirgusių COVID-19, patiriamus liekamuosius reiškinius. Iš įvertintų beveik 3 tūkstančių persirgusių asmenų duomenų galime daryti kai kuriuos apibendrinimus.
Maždaug kas 10-am gyventojui, persirgusiam COVID-19 infekcija, yra nustatomas pokovidinis sindromas, kai užsitęsę simptomai nepraeina du mėnesius nuo diagnozės patvirtinimo.
Kas antrą žmogų, sergantį pokovidiniu sindromu, vargina sumažėjęs fizinis pajėgumas ir didelis bendras nuovargis, kas trečią – pažintinių funkcijų sutrikimas, kai sunkiau susikaupti, sutelkti dėmesį, kai nukenčia trumpalaikė atmintis, kai nepavyksta greitai įsiminti naujos informacijos, kamuoja nuotaikų ir emocijų kaita.
Dažniausi nusiskundimai – uoslės ir skonio praradimas, skausmas širdies plote, širdies permušimai, galvos skausmas. Kas penktas pacientas skundžiasi plaukų silpnumu, nekokybišku miegu, pavyzdžiui, nemiga, dažnu nubudimu, košmariškais sapnais, padidėjusiu mieguistumu dieną.
Nors daugelis šių simptomų išnyksta per 3–6 mėnesius, dalis jų užsitęsia ilgiau.
Įvairių šalių tyrimai rodo, kad iki 60 procentų COVID-19 infekcijos liekamųjų reiškinių ligoninėje gydytiems pacientams išlieka net praėjus 8 mėnesiams nuo ligos pradžios.
Moterims, skirtingai nei vyrams, yra didesnis pavojus susidurti su tokiais liekamaisiais reiškiniais kaip nerimas, depresija, pablogėjęs miegas.
– Ką reiškia liekamieji reiškiniai? Ar dėl jų smarkiai pablogėja gyvenimo kokybė?
– Nors gydytojas nustato, kad žmogus pasveiko, dar kurį laiką gali išlikti įvairūs simptomai, bloginantys savijautą. Pavyzdžiui, į mūsų klinikos konsultaciją kreipėsi 22 metų studentė.
Net praėjus 11 mėnesių po to, kai buvo nustatyta, kad ji pasveiko nuo COVID-19, ją vis dar vargino sutrikusi uoslė.
Dar vienas tipiškas atvejis – 37 metų pacientas pasveiko nuo koronavirusinės infekcijos prieš 4 mėnesius, bet jam vis dar svaigo galva, jis skundėsi sumažėjusiu darbingumu, energijos stoka. Tai rodo, kad COVID-19 infekcija gali gerokai apkartinti gyvenimą.
– Kiek gali trukti reabilitacija?
– Jei žmogus prastai jaučiasi, neturi nuleisti rankų ir laukti, kol savijauta savaime pagerės. Tačiau į reabilitaciją nukreipiami tik pacientai, kurie dėl COVID-19 infekcijos buvo gydyti ligoninėje, kuriems buvo komplikuota pneumonija su liekamaisiais požymiais, pavyzdžiui, vargino dusulys, nuovargis, silpnumas, skausminis sindromas, arba buvo diagnozuotas pokovidinis sindromas.
Kiti pacientai, kuriems dėl persirgtos koronaviruso infekcijos yra nustatyti darbą ir laisvalaikį apsunkinantys simptomai ar būklė, turėtų būti nukreipiami į fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultaciją.
Įvertinęs paciento būklę ir ligos eigą gydytojas gali skirti individualių reabilitacijos procedūrų, jų yra net apie 20.
Galime tik pasidžiaugti, kad per pastaruosius metus gydytojai sukaupė daug patirties.
Įsivaizduokite septyniasdešimtmetį pacientą po COVID-19 infekcijos ir komplikuoto galvos smegenų insulto, kuris daug savaičių praleido intensyviosios terapijos ir neurologijos skyriuose.
Iš pradžių jis balansavo tarp gyvybės ir mirties, bet po ilgalaikės reabilitacijos sugebėjo grįžti į darbą ir net vairuoti automobilį. Tai rodo, kiek daug įmanoma pasiekti laiku skyrus reabilitaciją.
– Kada persirgusiems COVID-19 infekcija grįžta uoslė ir skonio pojūčiai? Ar galvos smegenyse įvykę pakitimai gali praeiti savaime?
– Susirgus koronaviruso infekcija silpsta uoslė ir skonis, tai atsitinka kur kas anksčiau, nei atsiranda peršalimo požymių. Yra keliama hipotezė, kad viruso pirminis patekimas į galvos smegenis ir vyksta per uoslės ir skonio receptorius, – jie tampa savotiškais infekcijos plitimo vartais.
Tai gali lemti ir galvos smegenų pilkosios medžiagos praradimą tose zonose, kurios susijusios su uosle.
Dėl šių galvos smegenų pakitimų gali sparčiau vystytis Alzheimerio liga ir demencija – silpnaprotystė, nes SARS-Co2 virusas yra neurodegeneraciją skatinantis svarbus veiksnys.
Be pažeistų uoslės ir skonio receptorių, gali būti ir nervų sistemos sutrikimų, pavyzdžiui, sušlubuoti smegenų kraujotaka, prasidėti galvos smegenų dangalų uždegimas ar net galūnių paralyžius.
Tyrimai rodo, kad maždaug 20–70 procentų pacientų yra nustatomas kognityvinis (pažintinių funkcijų) įvairaus lygio sutrikimas, galintis pasiekti net demencijos lygį.
Ypač būna sunku sukaupti dėmesį, todėl silpnėja ir pažintinė veikla. Tokį pokytį galima nustatyti pasiūlius pacientams atlikti tam tikrus testus, pavyzdžiui, paprašyti nupiešti laikrodį ir rodyklėmis pažymėti tam tikras valandas arba paprašyti pakartoti paeiliui ištartus penkis žodžius.
Lavinant uoslę ir kartojant galvos smegenų vaizdinius tyrimus neretai yra pastebima, kaip tam tikrose zonose didėja pilkoji medžiaga, o tai reiškia, kad įmanoma atkurti uoslės ir skonio receptorių funkcijas.
– Ar yra duomenų, kokio amžiaus pacientai yra jautriausi koronaviruso infekcijai?
– Susirgti ūmine COVID-19 infekcija didesnis pavojus asmenims, kurie priskiriami prie rizikos grupės. Tai pacientai, turintys antsvorio, įvairių lėtinių ligų, taip pat vyresni nei 65 metų, ir tie, kuriems nustatyti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai.
Darbingo amžiaus moterims nuo 40 iki 60 metų labiau gresia pokovidinis sindromas. Stebina tai, kad iki COVID-19 infekcijos buvusios sveikos moterys, kurių dalis turėjo anksčiau diagnozuotas įvairias alergijas, lėtines plaučių, skydliaukės ligas, nesunkiai susidoroja su koronavirusu.
Daugiau nei 90 proc. jų lengvai ar šiek tiek sunkiau perserga infekcija namuose, tačiau pokovidinis sindromas ilgai jų nepaleidžia.
– Kaip koronavirusas yra susijęs su infarktų ir insultų dažnumu?
– Nustatyta, kad iki 3 proc. atvejų COVID-19 infekcija gali komplikuotis insultu.
Jei tokiems pacientams atliktume vaizdinius galvos smegenų tyrimus, stebėtume smegenų metabolizmo susilpnėjimą, gerokai daugiau nustatytume nebylių ar net poūmių galvos smegenų išemijos pažaidos židinių.
COVID-19 taip pat gali sukelti širdies raumens tiesioginę pažaidą ar miokarditą – širdies raumens uždegimą.
Įvairių autorių duomenimis, miokarditas gali būti nustatytas 15–60 proc. atvejų.
Tai, kad koronavirusas gali pažeisti širdies raumenį, yra svarbu. Dėl šios priežasties šį pavasarį Europos kardiologų draugija pateikė naujų rekomendacijų.
Viena jų gali būti nesunkiai pritaikoma klinikinėje praktikoje. Tai papildomas paciento ištyrimas, kai persirgus COVID-19 ir prieš grįžtant į darbą yra būtina įvertinti širdies ir plaučių funkcinį pajėgumą ar net atlikti širdies branduolių magnetinį rezonanso ir krūtinės kompiuterinės tomografijos tyrimus.
Atlikti papildomus tyrimus reikėtų didelės rizikos grupei priskiriamų profesijų atstovams, kurie sirgo koronaviruso infekcija, pavyzdžiui, pilotams, traukinių mašinistams, profesionaliems vairuotojams, statutiniams pareigūnams.
Tai gali padėti apsaugoti visuomenę nuo nelaimingų atsitikimų, taip pat laiku užkirsti kelią sunkioms ligoms, sukeliančioms rimtą pavojų gyvybei.
Banke – pusės milijono žmonių smegenų nuotraukos
- Jungtinės Karalystės biobanke kaupiami įvairūs pacientų sveikatos duomenys, kurie dažnai naudojami moksliniams tyrimams. Jame yra saugomos maždaug pusės milijono žmonių MRT (magnetinio rezonanso tomografijos) nuotraukos, darytos per pastaruosius 15 metų.
- Tirdami koronaviruso infekcijos ilgalaikes pasekmes mokslininkai papildomai padarė 401 savanorio MRT nuotraukas – jos buvo padarytos praėjus maždaug 4,5 mėnesio po persirgimo. Yra žinoma, kad 96 proc. tirtųjų pasireiškė lengva COVID-19 ligos forma.
- Taip pat buvo papildomai padarytos MRT nuotraukos 384 savanoriams, kurie nebuvo sirgę COVID-19.
- Buvo padarytos tokios išvados: COVID-19 sirgusiųjų bendras smegenų dydis sumažėjo nuo 0,2 iki 2 proc., taip pat sumažėjo pilkosios medžiagos kiekis smegenų srityse, susijusiose su uosle ir atmintimi.
- Didžiausias pilkosios medžiagos praradimas buvo su uosle susijusiose smegenų srityse, tačiau neaišku, ar virusas tiesiogiai puola šį regioną, ar ląstelės tiesiog miršta, nes nėra aktyviai naudojamos ligos laikotarpiu, kai žmogus praranda uoslę. Taip pat nežinoma, ar šią žalą sukelia visos viruso atmainos.
- MRT nuotraukos darytos dar tada, kai labiausiai išplitusi buvo koronaviruso alfa atmaina, o kvapo ir skonio praradimas buvo pagrindiniai infekcijos simptomai. Šiuo metu dominuojančia omikron atmaina užsikrėtę žmonės dėl prarastos uoslės ar skonio skundžiasi kur kas rečiau.
