„Žmogaus sveikata 50 proc. priklauso nuo jo gyvenimo būdo, 20 proc. nuo įvairių aplinkos faktorių, pavyzdžiui temperatūros, vėjo, aplinkos užterštumo ir t.t., dar 20 proc. – nuo genetikos ir 10 proc. nuo medicininės pagalbos. Tai reiškia, kad gyvenimo būdas mūsų sveikatai daro didžiausią įtaką, o su juo susijusios klaidos lemia dažniausias priežastis, kodėl pavasarį turite nusiskundimų sveikata“, – pasakoja šeimos gydytoja R. Vaičiulienė.
Dažniausios suprastėjusios sveikatos priežastys
R. Vaičiulienės teigimu, dėl nežinomybės, neužtikrintumo, netekčių ar kitų veiksnių jaučiamas stresas, kuriam leidžiame kontroliuoti savo mintis ir veiksmus, mus veikia visais metų laikais. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pavasarį esame pažeidžiamiausi, stresas imuninei sistemai sukelia papildomą krūvį, todėl suprastėja jos funkcijos ir atsiranda problemų. Mūsų imuninės sistemos veiklai didelę įtaką daro ir mitybos ypatumai: jeigu badaujate arba valgote nesveikai ir nesubalansuotai – nusiskundimai sveikata neišvengiami.
„Su mityba susijusi ir kita suprastėjusios sveikatos priežastis – žmogaus organizme besikaupiantys toksinai, kuriuos gauname vartodami alkoholį, saldiklių, dažiklių ir sunkiųjų metalų turinčius produktus bei pelėsių pažeistą maistą. Toksinų galima gauti ne tik su maistu, bet ir įkvepiant buityje netinkamai naudojamų cheminių medžiagų, automobilių išmetamųjų dujų, tabako dūmais užteršto oro dalelių ir t.t.“, – sako šeimos gydytoja.
Vengiant kreiptis pagalbos – rimtos pasekmės
R. Vaičiulienė akcentuoja, kad pavasarį pasireiškiantys simptomai, pavyzdžiui, nuovargis, ne visada yra susiję su imuninės sistemos nusilpimu, bet gali įspėti apie gresiančius rimtus negalavimus: besivystantį onkologinį susirgimą, mažakraujystę ar iki tol nediagnozuotas lėtines ligas. Dėl to, pajutus negalavimus, reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kad jis įvertintų sveikatos būklę ir nustatytų, kas sukėlė tam tikrus nusiskundimus – pavasarinis išsekimas ar konkreti liga. Jeigu vengsite kreiptis pagalbos, gali tekti susidurti su skaudžiomis pasekmėmis.
„Apsilankius pacientui, pirmiausia patikriname, ar per paskutiniuosius metus jam buvo atlikti reikalingi profilaktiniai tyrimai, jeigu ne, juos paskiriame. Tokiu atveju daromi kraujo, šlapimo, inkstų, kepenų ir skydliaukės funkciją leidžiantys įvertinti tyrimai bei nustatomas gliukozės kiekis kraujyje. Be to, atliekama lipidograma, padedanti nustatyti riebalų apykaitos sutrikimą, kuris didinta širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo riziką. Įvertinus gautus rezultatus ir aptikus pakitimus, gali būti skiriami tolimesni tyrimai, rekomenduotos profilaktinės priemonės arba sudaromas gydymo planas“, – aiškina šeimos gydytoja.
Kaip gydytojas gali padėti?
Anot R. Vaičiulienės, pacientui, kurį kamuoja pavasarinis išsekimas, patariama savo organizmą praturtinti imuninės sistemos veiklą stiprinančiais vitaminais A, C ir D bei mineralais selenu ir cinku. Labai svarbu, kad kiekvienas žmogus, profilaktiškai vartodamas šiuos vitaminus ir mineralus, per parą gautų reikiamą jų dozę, taip sumažindamas tikimybę sirgti peršalimo ligomis.
„Pacientams patariu, kad imuninei sistemai svarbios medžiagos būtų gaunamos vartojant monovitaminus, o ne polivitaminus, kurių vienoje piliulėje yra po keliolika vitaminų ir mineralų. Polivitaminų vartojimas –
didžiulis krūvis fermentinei sistemai, kuri išnaudoja didelę dalį savo pajėgumų bandydama pasisavinti visas medžiagas iš sudėtinės tabletės, o tai neigiamai veikia imuninę sistemą. Be to, dėl dažnai vartojamų polivitaminų ateityje gali išsivystyti tokios autoimuninės ligos kaip reumatoidinis artritas ar sisteminė raudonoji vilkligė“, – įspėja gydytoja.
Esant imunodeficitui, pacientui, kuris turi gretutinių patologijų, neigiamai veikiančių imuninę sistemą, pavyzdžiui, gydo vėžį chemoterapija, serga ŽIV, peršalimu su besivystančiu užsidegimu ar yra dažnai gydomas antibiotikais dėl recidyvuojančių bakterinių infekcijų, skiriami žarnyno mikroflorą atstatantys probiotikai, prebiotikai, o jeigu reikia – priešgrybeliniai preparatai.
„Receptiniai vaistai su didelėmis gydomosiomis vitamino D dozėmis gali būti skirti pacientams, kuriems yra nustatytas ženklus šio imuninei sistemai itin svarbaus vitamino trūkumas. Įprastai tokius vaistus reikia gerti 2–3 mėnesius, o vėliau pacientams rekomenduojama pratęsti vitamino D vartojimą, kasdien užtikrinant palaikomąją jo dozę“, – sako R. Vaičiulienė.
Savos sveikatą stiprinti galite ir patys
Šeimos gydytoja akcentuoja, kad savo imunitetą sustiprinti gali kiekvienas, tereikia įgyvendinti kelis jos patarimus. Pirmiausia, maitinkitės sveikai ir subalansuotai, venkite neigiamai imuninę sistemą veikiančio gliuteno, esančio grūdinėse kultūrose ir perdirbtame, greitame maiste, turinčių produktų arba sumažinkite juos iki minimalaus kiekio.
„Nepersistenkite vartodami pieno produktus, ypač neperdirbtus: per didelis jų kiekis sukelia virškinamojo trakto problemas, vidurių užkietėjimą ir skatina uždegimines reakcijas. Tai ne tik pažeidžia žarnyno mikroflorą, bet kartu silpnina imunitetą. Reikėtų mažinti ir cukraus turinčių produktų vartojimą, nes tai taip pat daro įtaką imuninės sistemos efektyvumo mažėjimui“, – teigia R. Vaičiulienė.
Šeimos gydytoja sako, kad svarbu ne tik atsisakyti konkrečių produktų, bet tam tikrais praturtinti racioną. Ji pataria valgyti kuo daugiau daržovių, nes jose esančios skaidulos padeda kepenims perdirbti baltymus, kurie yra statybinė žmogaus organizmo medžiaga. Jeigu žmogus nevartoja daržovių, o jo mityboje yra daug baltymų, suprastėja kepenų detoksikacinė funkcija ir kyla imuninės sistemos problemos. Be to, pakankamas per dieną išgerto vandens ir ląstelienos kiekis maiste užtikrina gerą žarnyno funkcionavimą.
„Vartokite daugiau gerųjų riebalų turinčio maisto, kuris pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, o jo sudėtyje esančios Omega-3 ir Omega-6 riebalų rūgštys stiprina imuninę sistemą. Tenka pastebėti, kad žmonės yra linkę visiškai atsisakyti riebalų turinčio maisto, nors iš tiesų iš mitybos raciono reikėtų išbraukti tik transriebalus, kurie neigiamai veikia cholesterolio apykaitą ir imuninės sistemos veiklą. Todėl turėtumėte vengti blogųjų riebalų turinčio margarino, majonezo ir įvairių tepiųjų mišinių bei padidinti mitybos racione esančio geros kokybės linų, kanapių, alyvuogių aliejaus kiekį“, – teigia šeimos gydytoja.
R. Vaičiulienė priduria, kad labai svarbu rūpintis ne tik savo mityba, bet daugiau laiko praleisti gryname ore, pasirūpinti kokybišku miegu, medituoti ir užsiimti mėgstama veikla, kuri leistų atsikratyti negatyvių minčių. Be to, patariama ir reguliariai sportuoti, tačiau tai darant labai svarbu nepersistengti, kad kūnas nepatirtų diskomforto, nes tokiu atveju į kraują išskiriami streso hormonai, o jeigu tai užsitęsia, išsekinami antinksčiai ir dėl to atsiranda lėtinio nuovargio sindromas bei pasireiškia su juo susijusios sveikatos problemos.
Todėl geriau sunkius fizinius pratimus pakeisti gilaus kvėpavimo praktikomis, kurios kūną aprūpina papildomu deguonies kiekiu, didina plaučių tūrį, stiprina krūtinės ląstos ir diafragmos raumenis.
Stiprinkite savo sveikatą keisdami savo gyvenimo būdą ir negatyvias mintis. Jeigu susidūrėte su problema, kurios patys išspręsti negalite, nebijokite kreiptis į tuos, kurie gali padėti pasijusti geriau. Nebijokite keisti tai, ką galite patys pakeisti ir turėkite išminties atskirti vieną nuo kito.
