Tačiau reikia nepamiršti, kad gamtoje be pramogų tyko ir pavojai. Šylant orams bunda ir erkės. Vos įžiūrimo voragyvio įkandimas gali sukelti nemenkų sveikatos problemų, tad svarbu save nuo to apsaugoti.
Gamtoje daug laiko praleidžiantis atlikėjas, Lietuvos šaulių sąjungos narys Gabrielius Liaudanskas-Svaras (48 m.) neslepia, jog ne kartą jam teko susidurti su erkėmis.
„Erkės nelabai mane mėgsta. Žinoma tik apie tai reikia šnekėti atsargiai. Per gyvenimą esu turėjęs erkių, jos yra man įsisiurbusios, bet ne tiek daug, kiek kartais girdžiu iš aplinkinių.
Visa žmonijos atrama jos evoliuciniame kelyje yra mokslas. Tad mokslininkai visuomet dirba tam, kad šiame pasaulyje žmogus kuo geriau komunikuotų, adaptuotųsi ir siektų naujų tikslų – jie sukuria tam sąlygas.
Jei yra problema erkės, kurios gali iššaukti rimtų sveikatos problemų, reikia skiepytis. Jau daug metų skiepijuosi nuo erkių ir esu tolimame etape.
Dažnai būnu miške, keliauju, esu dalyvavęs projektuose, kur būdavo privaloma būti pasiskiepijus nuo erkių, tačiau tai man niekuomet nebuvo kažkokia prievolė, nes jau visa tai buvau padaręs iš anksto“, – lrytas.tv laidos „Būkime saugūs gamtoje“ žurnalistams pasakojo atlikėjas.
G.Liaudanskas-Svaras džiaugiasi, kad jo susidūrimai su erkėmis buvo sėkmingi, kadangi yra pasiskiepijęs. Tą žinomas vyras ragina padaryti ir aplinkinius.
„Tu nori, kad tavo draugai visų pirma būtų sveiki. Nesinori, kad jiems, neduok Dieve, atsitiktų kažkokiai bėda ir būtų liekamieji reiškiniai dideli. Kitas, mažiau svarbus dalykas negu draugų sveikata, tu nenori dėl kokio nuotykio nutraukti tą kelionę.
Daug nepatogumų įsisiurbus erkei gali prisikurti, jei to neprisiplanuosi iš anksto tokių elementarių dalykų.
Aš skatinu dažniausiai ne per pokalbius prieš keliones, bet iš esmės. Lygiai taip kaip kraujo donorystę ar kitus dalykus, kuriuos, mano manymu, privalo daryti protingas žmogus. Jei eini į gamtą tai turi padaryt. Nebūtinai, jei esi karys, turistas ar kita.
Jei jau eini į Vingio parką, viskas, reiškia tu jau būni gamtoje. Visi vasarą vykstame maudytis, liečiamės prie žolės ir bet kur gali taip atsitikti. Šansas nedidelis, bet kam rizikuoti, jei gali viską pasidaryti, būti ramus ir negalvoti apie tai“, – įsitikinęs G.Liaudanskas-Svaras.
Žinomas vyras bent keletą kartų per savaitę dalyvauja įvairiausiuose mokymuose, susijusiuose su išgyvenimu gamtoje, laiką leidžia žygiuose, stovyklauja.
„Pastaruosius keletą metų po kelis kartus per savaitę dalyvauju mokymuose, kurie rengiami gamtoje. Tai būna susiję su karyba, išgyvenimu, tam tikrų žmogaus savybių tobulinimu. Tai dažniausiai būna ne poilsis ir ne rekreacija. Tam laiko skiriame nebent po visko.
Kadangi daug laiko praleidžiu gamtoje, tad laisvalaikio leisti ten – nelabai norisi. Jei yra nepadarytų darbų, aš mieliau važiuoju į savo dirbtuves, kuriose praleidžiu visą laiką. Tačiau buvimas gamtoje užima 50 proc. mano savaitės“, – pasakoja atlikėjas.
G.Liaudanskas-Svaras sako, jog ruošiantis žygiui į gamtą svarbu atkreipti dėmesį į avalynę, aprangą bei nepamiršti maisto ir vandens.
„Svarbu atkreipti dėmesį į metų laiką, galbūt yra reikalinga termo apranga. Būtinai reikia turėti drabužius persirengimui. Taip pat privalu pasiimti ir maisto bei vandens.
Visos kitos specialios priemonės yra reikalingos nišiniams dalykams, jei tu juos darysi. Jei ne, tau reikia tinkamai apsirengti, turėti ką įsidėti į skrandį ir vandens.
Kartais neatkreipiu dėmesio į tam tikrus pačius paprasčiausius dalykus, tačiau su savimi visuomet turiu peilį. Tai man yra natūralu ir aš jo netraktuoju kaip savigynos priemonės. Jis man kaip buityje naudojamas instrumentas.
Begalę dalykų aš darau juo tiek gamtoje, tiek dirbtuvėse. Atsukti, pakreipti, patraukti, atsiriekti – milijonas darbų, ką su juo atlieku. Taip pat ir gamtoje jis man yra nepamainomas“, – sako žinomas vyras.
Laidos „Būkime saugūs gamtoje“ žurnalistams pasiteiravus, koks įsimintiniausias jo pobūvis gamtoje, G.Liaudanskas-Svaras atsakė:
„Mano įsimintiniausia diena gamtoje yra susijusi su nardymu, buvimu po vandeniu. Ten reikėjo prisiminti, ko mokė ir panaudoti žinias ir tai daryti ne tam, kad gerai jaustis, o tam, kad apskritai išnerti ir išlikti.
Esu labai paprastas žmogus, neturiu daug emocijų. Man labai nedaug reikia gyvenime, kad jaustis gerai. Buvimas kalnuose ir žvelgimas į tolį ir jausmas viduje yra lygiai toks pats, kaip buvimas Lietuvoje su kompanija prie laužo miške, šalia kokio nors ežero“.
