– Gydytoja, dėl kokių priežasčių pacientai dažniausiai apsilanko jūsų kabinete?
– Mano sritis padiktuoja, kad atėję žmonės skundžiasi nosies arba sinusų problemomis. Dažniausios apsilankymo priežastys – apsunkęs kvėpavimas pro nosį, patologinės išskyros iš nosies, skausmai prienosinių ančių projekcijoje, pasikartojantis kraujavimas iš nosies. Dalis pacientų ateina dėl uoslės problemų, pavyzdžiui, jos praradimo arba pablogėjimo.
Pacientai į mano kabinetą atkeliauja ir kitų specialistų atsiųsti. Pavyzdžiui, oftalmologai nukreipia pacientus, kurių akys ašaroja ir pūliuoja, nes užsikimšęs ašarų nutekėjimo kelias į nosį. Taip pat ir odontologai siunčia žmones pas mane prieš arba po odontologinio gydymo. Taigi, pacientų spektras – platus.
– Ar jaučiate pacientų sezoniškumą? Atšilus orams daugiau žmonių kreipiasi?
– Taip, pavasario ir vasaros mėnesiais sulaukiame srauto pacientų, kurie turi alerginių problemų. Pavyzdžiui, turi sezoninį alerginį rinitą, kenčia nuo šienligės. Žinoma, kad tokie žmonės gamtos žydėjimo sezono metu turi daugiau skundų ir pagalbos ieško otorinolaringologo kabinete.
O žiemą – dažnesnės peršalimo ligos, kurios gana dažnai gali komplikuotis sinusitu.
– Taigi, sinusitas – kas tai yra iš tiesų?
– Tai yra prienosinius ančius išklojančios gleivinės uždegimas. Prienosiniai ančiai – ertmės mūsų veido ir kaukolės kauluose, kurios turi natūralias angas, jos atsiveria į nosį.
Kai žmogus serga sinusitu, sutrinka šių prienosinių ančių ventiliacija, natūralus išsivalymas. Dėl ligos išburksta gleivinė, užsikemša natūralios ančių angos, todėl juose susidaro palankios sąlygos infekcijai įsimesti, kaupiasi tirštos gleivės, pūliai. Tuomet pasireiškia sinusitui būdingi simptomai.
Pavyzdžiui, išskyros iš nosies, apsunkęs kvėpavimas, skausmas sinusų projekcijoje, uoslės suprastėjimas. Sinusitus galime skirstyt į ūminius ir lėtinius. Pirmieji – dažniausiai trumpalaikiai ir susiję su peršalimais. Tai gali būti netinkamai gydytos slogos komplikacija. Ūminį sinusitą, kaip taisyklė, sukelia virusai ir žymiai rečiau tą padaro bakterijos.
Tuo metu lėtinis sinusitas trunka ilgai, yra multifaktorinė liga, kurią sukelti gali daugybė įvairių priežasčių ir jų kombinacija: alergijos, infekcijos, oro tarša, struktūriniai nosies pokyčiai, genetinis polinkis sirgti, imuniteto pokyčiai. Simptomai – panašūs į ūminio sinusito tik mažiau išreikšti, besitęsiantys ilgiau negu 12 savaičių. Jį diagnozuoti turi specialistas.
– Iš jūsų patirties galbūt matyti, kad pacientai užleidžia slogą ir todėl atsiranda sinusitas?
– Taip, tai yra viena priežasčių, kodėl pacientai kreipiasi. Kartais jiems jau nebeužtenka medikamentinio gydymo, reikia chirurginio. Taip yra, nes uždelstas slogos gydymas gali sukelti nosies struktūros pokyčius, pavyzdžiui padidėja apatinės nosies kriauklės, taip pat negrįžtamus gleivinės pasikeitimus.
Vienas iš pavyzdžių yra lėtinis medikamentinis rinitas. Jis išsivysto, kai ligonis gydosi slogą namie ir per ilgai į nosį vartoja anemizuojančius lašus, nuolat juos purškiasi. Gydytojai juokais juos net vadina „nosiniais narkomanais“. Po kurio laiko nosies gleivinė į tuos lašus ima nebereaguoti ir lieka išburkusi.
Tuomet žmogus ateina pas gydytoją verkdamas, kad nebegali prakvėpuoti pro nosį, o jo „mylimi vaistai“ nebepadeda. Tokiu atveju prireikia net operacinio gydymo. Todėl žmones ir raginame „neprisižaisti“, nelaukti ir kreiptis į gydytojus anksčiau.
– Užsiminėt, kad pacientus atsiunčia odontologai. Kuo burnos ertmės problemos gali būti susijusios su sinusitu?
– Reikėtų prisiminti anatomiją: mūsų viršutinio žandikaulio ančiai turi labai artimą anatominį ryšį su viršutiniais dantimis, būna kad dantų šaknys net sulindę į sinusą ir padengtos tik jo gleivine. Kartais po tam tikrų odontologinių procedūrų, pavyzdžiui, išrovus sugedusį dantį į sinusą patenka bakterijos arba danties dalis ir sukelia sinusitą. Taisant dantų kanalus – į sinusą gali patekti plombinės medžiagos, kas irgi gali būti priežastis sinusito išsivystymui.
Tokiu atveju mes, otorinolaringologai, galime tokiam pacientui padėti, gydome jį medikamentais. Jei jis nėra efektyvus, galima daryti operaciją, atverti sinusą, jį išvalyti ir sugydyti. Kartais mūsų pagalbos prireikia ir prieš odontologinį gydymą.
Tarkime, pacientui reikia danties implantacijos. Ančio dugnas į kurį sukasi implantas yra labai plonas ir gali reikėti taip vadinamos ančio dugno pakėlimo operacijos. Bet sinusas nėra sveikas, pavyzdžiui, užpildytas polipais arba yra didžiulė cista. Tokiu atveju jau otorinolaringologas pirmiausia turi išgydyti sinusą tam, kad galėtų sėkmingai tęstis odontologinis gydymas.
– Turbūt ilgiau besitęsianti sloga – rimtas sinusito ženklas. Kaip suprasti, kad laiku kreiptumėmes į gydytoją?
– Reikia įsivertinti ligos trukmę. Jei peršalimu sergate savaitę ir situacija gerėja, tai rūpintis nėra dėl ko. Bet jei prabėgus savaitei, 10 dienų, situacija negerėja, o blogėja. Atsiranda naujų simptomų, o esami dar pablogėja, kvėpavimas pro nosį sunkėja, išskyros tirtštėja, pakeičia kvapą, atsiranda karščiavimas, skausmo jausmas sinuso projekcijoje – tai yra aiškus ženklas, kad jums išsivystė arba vystosi sinusitas.
Tokiu atveju reikėtų kreiptis pagalbos į specialistą. Išduoti sinusito diagnozę gali ir tai, kad simptomai (pūliavimas, blogas kvapas ar pakraujavimas) jaučiami tik vienoje nosies pusėje, tai jau ta raudona veliavėlė, kad reikėtų kreiptis pas gydytoja, nes paprastas peršalimas visada būna abiejose nosies pusėse.
Visą pokalbį galite pamatyti čia:
