Į klausimus apie storosios žarnos vėžį VUL Santaros klinikų surengtos transliacijos metu atsakė gydymo įstagos abdominalinės chirurgijos gydytojas, profesorius Tomas Poškus.
– Ar tiesa, kad šio vėžio galima išvengti?
– Taip, iš tiesų galima. Laimei, ši liga turi gana lėtą ir nepiktybinę pradžią. Storosios žarnos vėžys beveik niekada neatsiranda staiga. Reikia mėnesių, metų, kartais net dešimtmečių, kad iš vienos ląstelės per polipą pasidarytų piktybinis navikas.
Kadangi vėžys išauga per ilgą tarpsnį ir yra gana neblogų diagnostikos priemonių, kurių dėka galime rasti dar ikivėžines ligos stadijas, aptikę polipą ir pašalinę, kol jis dar nėra piktybinis, mes galime išvengti storosios žarnos vėžio atsiradimo.
Kalbame ne tik apie ankstyvą nustatymą, bet, kad tai padaryti galima, kol vėžio dar apskritai nėra. Todėl žmogus pasveiksta net nesusirgęs.
– Kokios dažniausios šio vėžio atsiradimo priežastys?
– Deja, neturime labai aiškių rizikos veiksnių, kurie lemia, kodėl konkrečiam žmogui atsiranda storosios žarnos vėžys. Tiesa, yra pacientai, turintys paveldimus sindromus. Bet tokių žmonių dalis yra labai nedidelė.
Dažniausias yra taip vadinamas sporadinis, atsitiktinis storosios žarnos vėžys, kurio priežastys būna dviejų tipų: viena – genetinės mutacijos, kurias žmogus sukaupia gyvenimo bėgyje. Tai priklauso nuo įvairių veiksnių: ką valgome, kokios bakterijos gyvena mūsų žarnyne, nuo alkoholio vartojimo, rūkymo, nuo to, kokia yra spinduliuotė aplinkoje. Rizikos veiksniai labai įvairūs, tad ir pasakyti, kuris konkrečiai sukėlė ligą, negalime.
Kita priežasčių grupė – paveldimos genetinės priežastys, kai šeimoje vienas ar kitas žmogus yra sirgęs storosios žarnos vėžiu. Tai nėra genetinis sindromas, bet galbūt koks nors genetinis polinkis. Manoma, kad įprastais storosios žarnos vėžio atvejais tos priežasčių grupės yra už ligą atsakingos 50 proc. prie 50 proc.
– Kokie simptomai gali rodyti, kad žmogus serga storosios žarnos vėžiu?
– Dažniausiai tai susiję su tuštinimosi pasikeitimais. Vienas iš pagrindinių simptomų, kai buvęs įprastai tam žmogui tuštinimasis staiga be aiškios priežasties pasikeičia.
Ką reiškia staiga? Tai galbūt per mėnesį kitą viduriai staiga pasidaro nevienodi, dažniau ima reikėti į tualetą, kartais viduriavimas kaitaliojasi su vidurių užkietėjimu. Taip pat gali atsirasti pilvo pūtimas, raižymas pilve, gurguliavimas.
Kitas labai svarbus simptomas – kraujo pasirodymas. Ypatingai kraujo, kuris yra susimaišęs su išmatomi, jis nėra šviesus raudonas, o lyg sukrešėjęs. Pamačius tokį vaizdą būtinai reikėtų kreiptis į savo daktarą pasitikrinti.
Taip pat svarbu: jeigu giminėje yra pirmos eilės artimasis – mama, sesuo, tėvas, brolis – yra sirgę storosios žarnos vėžiu, tai pačiam reikėtų į gydytoją kreiptis 10 metų anksčiau, nei kokio amžiaus buvo tas žmogus, kai jam vėžys buvo nustatytas. Jeigu kažkam atsirado vėžys būnant 50 m., tai to žmogaus pirmos eilės giminės turėtų tikrintis sulaukę 40 m.
Simptomų žmogus gal neturi, bet pasitikrinti jau reikia.
Kalbant apie bendrą populiaciją, storosios žarnos vėžio rizika didėja su amžiumi, tad nuo 50 m. mes turime kreiptis į savo šeimos gydytoją. Šiuo metu Lietuvoje veikia nemokamos storosios žarnos vėžio patikros programa.
Atliekamas visiškai neskausmingas tyrimas, kai ištiriamos išmatos dėl cheminių kraujo pėdsakų. Jeigu jų nerandama, o taip būna 90 proc. atvejų, nieko daugiau daryti ir nereikia, tik tyrimą pakartoti kas 2 metus.
Jeigu randama kraujo, tuomet atliekama kolonoskopija, kai storoji žarna apžiūrima iš vidaus. Dauguma tokių tyrimų daroma nejautros sąlygomis. Tai ir čia skausmo tik tiek, kad įduriamas į veną kateteriukas suleisti migdomųjų vaistų.
Taip apžiūrima visa storoji žarna. Jeigu randami pakitimai, paimami gabalėliai tyrimui. Jeigu randami polipai, daugumoje atvejų jie yra pašalinami iš karto. Tai ne tik ankstyvoji diagnostika, bet ir profilaktika. Šitaip mes galime apsisaugoti nuo storosios žarnos vėžio. Tyrimo metu pašaliname polipus ir vėžys nebeatsiranda.
– Yra prognozių, kad iki 2030 m. storosios žarnos vėžys taps dažniausia jaunų žmonių mirties priežastimi. Kodėl šis vėžys plinta būtent tarp jaunų žmonių?
– Apskritai storosios žarnos vėžio atvejų daugėja pasaulyje. Kuo yra daugiau vakarietiško gyvenimo būdo, to, kuris susijęs ir su padidėjusiu kūno svoriu, tam tikrais mitybos įpročiais, matome, kad šio vėžio daugėjimo tendencija yra visose amžiaus grupėse. Taip pat ir tarp jaunų žmonių.
Jei anksčiau penkiasdešimtmetį, sergantį storosios žarnos vėžiu, pamatydavome ne taip jau dažnai, tai dabar ir keturiasdešimtmetį su šia liga sutikti nėra taip reta.
JAV net pakeitė savo patikros programą ir tikrintis kviečia jau nuo 40 metų. Manau, ilgainiui tą tendenciją matysime ir Lietuvoje.
– Minėjote, kad atliekant kolonoskopijos tyrimą taikoma nejautra. Žmonės klausia, ar už ją reikia susiimokėti?
– Ne, visos profilaktinės programos sudedamosios dalys nuo išmatų tyrimo mėginuko iki patologinio preparato ištyrimo yra nemokamos ir visiškai kompensuojamos ligonių kasų.
Ne visose gydymo įstaigose, kurios teikia programą, atlieka nejautra visais atvejais. Todėl būtų verta pasiklausti ten, kur pacientas yra užsiregistravęs kolonoskopijos programai, ar jis gaus nejautrą.
Tačiau iš skaičių matome, kad daugiau nei trys ketvirčiai kolonoskopijų yra daroma nejautros sąlygomis. Mes tai ir skatiname, nes kam reikalingas diskomfortas? Pacientai ir gydytojai jo nenori, o finansavimas yra skirtas sveikatos apsaugos ministerijos. Todėl pacientas turėtų gauti optimalią paslaugą.
Jeigu žmogui neskaudės kolonoskopijos metu, tai jis žymiai mieliau eis tikrintis kitą kartą ir savo artimuosius paragins tą daryti. Skatinu tiek pacientus klausti dėl nejautros, tiek gydytojus suteikti savo pacientams komfortą, pastatyti save į jų vietą. Mes visi norime, kad tyrimas būtų be skausmo ir greitai, tai tokią paslaugą stengiamės ir suteikti.
Visą pokalbį galite pasižiūrėti čia:
