Laparoskopinė gastrektomija – labai sudėtinga operacija, Lietuvoje yra nedaug ją atliekančių chirurgų. Ligoninėje laparoskopu jau kelis dešimtmečius atliekamos ginekologinės operacijos, žarnynas šiuo metodu operuojamas jau per dešimt metų, atlikta per 300 žarnyno operacijų. Skrandžio šalinimo laparoskopu operacija – pirmoji, nes ji sudėtingesnė ir reikėjo specialaus pasirengimo.
Vargino skrandžio skausmas
Tolimųjų reisų vairuotoju dirbantis Gintaras sako žinojęs, kad bus pirmas pacientas, kuriam atliekama ši operacija, tačiau pasitikėjo chirurgu ir sutiko. Per penkiasdešimt perkopusiam vyrui neretai kildavo problemų dėl skrandžio, nes tolimųjų reisų vairuotojo darbas sunkiai derinamas su kokybiška mityba.
Gintaras pasakojo, kad dažniau ėmė varginti skrandžio skausmas viršutinėje pilvo dalyje. Pradėjo kristi svoris. Jis ir kreipėsi į šeimos gydytoją, kuris skyrė gastroskopijos tyrimą, kurio rezultatas nenudžiugino – įtarta onkologinė liga ir šeimos gydytoja išrašė siuntimą onkologo konsultacijai. Jis kreipėsi į Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos kliniką, kur, atlikus reikiamus tyrimus, ir buvo diagnozuotas skrandžio vėžys.
Gastroskopijos metu gydytojas apžiūri stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinę. Pastebėjęs įtartinus pakitimus paima nedidelius gleivinės audinio gabalėlius histologiniam ištyrimui. Histologinis tyrimas leidžia diferencijuoti normalią skrandžio gleivinę nuo priešvėžinių būklių ar navikinio audinio. Dauguma pacientų, kuriems skrandžio vėžys diagnozuojamas ankstyvose stadijose, radikaliai išgydomi.
„Kai pacientas atvyko pas mus, padarėme visus reikiamus tyrimus: kompiuterinę tomografiją, kraujo tyrimus ir išsiaiškinome, kad vėžys neišsisėjęs į kitus organus. Nutarta, kad galime operuoti laparoskopu. Atveją aptarėme Onkologijos klinikos multidisciplininėje komandoje, kur nusprendėme, kad galim operuoti laparoskopu“, – prisimena chirurgas M. Šatkauskas nelengvą kelią iki sprendimo.
Pagal ligoninėje taikomą sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą skrandžio vėžio gydymo metodiką, visiems pacientams, kuriems diagnozuojamas skrandžio vėžys, atliekama diagnostinė laparoskopija. Procedūros metu pro nedidelį pjūvį į žmogaus organizmą įvedama kamera, kurios siunčiami vaizdai padeda įsitikinti, ar liga nėra išplitusi į kitus organus.
Pasak gydytojo M. Šatkausko, skrandžio vėžiui būdingos labai smulkios, aguonos grūdelio dydžio metastazės, kurių kompiuterinė tomografija neparodo. Kompiuterinė tomografija rodo tik nuo kokių trijų-penkių milimetrų dydžio darinius, o mažesnių, iki milimetro dydžio darinių, šio tyrimo metu nesimato. Tam ir atliekama diagnostinė laparoskopija.
Pirmiausia metastazės išsisėja ant pilvaplėvės, taukinės. Tik kai medikai įsitikina, kad metastazių nėra, gali tęsti operaciją laparoskopu.
Laukė tinkamo paciento
Laparoskopinei skrandžio vėžio operacijai buvo pasirengta, tačiau vis nebuvo paciento, kuris jai tiktų. Dažniausia kontraindikacija – išsisėjęs vėžys.
„Diagnozavus skrandžio vėžį apie 90 procentų pacientų šalinamas visas skrandis. Labai retais atvejais nuo stemplės galima palikti ketvirtadalį skrandžio ir tai yra saugu“, – paaiškina chirurgas Mindaugas Šatkauskas sudėtingą gydymo eigą ir patikina, kad rekomenduojama šalinti visą skrandį. Atvira chirurginė operacija yra sudėtinga, sunki ir gydytojui, ir pacientui.
Laparoskopinė chirurgija yra minimaliai invazyvi, atliekama nedarant didelio pjūvio. Pacientas žymiai greičiau sveiksta, sekančią dieną keliasi iš lovos, vaikšto. „Taip ir buvo su šiuo pacientu: kitą dieną po operacijos jis jau galėjo vaikščioti, o dar po kelių dienų – ir vykti namo“, – sako chirurgas Mindaugas Šatkauskas.
Laparoskopinė ir robotinė chirurgija
Chirurginis onkologinių ligų gydymas – tai ligos gydymas, mechaniškai pašalinant nesveikus kūno audinius. Pasaulyje visa chirurgija eina link minimaliai invazyvios chirurgijos. Atvira chirurgija link laparoskopijos, o ši – link robotinės chirurgijos. Robotinė chirurgija evoliucionavo iš laparoskopijos. Šios operacijos principas tas pats – visi chirurgijos instrumentai vedami į pilvą, o chirurgas dirba išorėje, vaizdą stebėdamas monitoriuje.
Pirmoji laparoskopinė skrandžio šalinimo operacija truko keturias valandas. Ją obdominalinis chirurgas Mindaugas Šatkauskas atliko asistuojant patyrusiam chirurgui Sauliui Bulavui, turinčiam patirties operuojant viršutinę trakto dalį, įgytos atliekant skrandžio mažinimo operacijas, operuojant diafragmines išvaržas.
„Tai – pirma operacija, tad keturios valandos-gana geras laikas. Atvira skrandžio operacija trunka panašiai – apie tris-keturias valandas“, – sako chirurgas M. Šatkauskas ir patikino, kad visą įrangą, reikalingą šioms operacijoms, ligoninė turi, patirties dirbti su ja taip pat turi – žarnyną laparoskopu chirurgai operuoja jau per dešimt metų ir ligoninės pacientams yra atlikę per 300 tokių operacijų. Tik skrandžio laparoskopinė operacija – pirmoji, nes ši operacija sudėtingesnė ir reikėjo specialaus pasirengimo.
Sudėtingumas – dėl žmogaus anatomijos. „Sudėtingas žarnos jungimas su stemple, reikia jungčių daugiau padaryti. Ši vieta jautri gijimui, būtinas labai tikslus darbas“, – paaiškina gydytojas sudėtingą operacijos eigą, kai tenka dirbti žiūrint ne į žmogaus organus, bet į ekraną, o dirbti medicininiais instrumentais, per nedideles angas įvestais į žmogaus organizmą.
Organizmas adaptuojasi
Chirurginis gydymas – nelengvas išbandymas organizmui. Onkochirurgas M. Šatkauskas sako, kad po chirurginės operacijos tik antrą dieną galimas maitinimas, bet tik zondinis arba intraveninis.
Atlikus laparoskopinę operaciją rezultatas visai kitoks. Svarbiausia tai, kad pacientas žymiai greičiau sveiksta, greičiau grįžta namo ir įsilieja į socialinį gyvenimą. Ir šis pacientas kitą dieną po operacijos pradėjo vaikščioti, dar sekančią – valgyti. Nustatyta, kad geresnių pooperacinių rezultatų sulaukiama, atliekant laparoskopinę totalinę gastrektomiją, lyginant su atvira totaline gastrektomija.
Skrandis yra didelis maišas, į kurį mes pridedame maisto. Jis po truputį virškinamas ir išeiną į žarnyną. Operacijos metu pašalinamas skrandis ir žmogus netenka to maisto rezervuaro. Tad maistas niekur nebeužsilaiko . „Dėl šios priežasties po operacijos žmogus valgyti turi po mažai ir dažnai: šešis-aštuonis kartus per parą. Nebėra skrandžio sulčių, bet kasos, kepenų fermentai išsiskiria ir nuteka į žarnyną, tad virškinimas vyksta“, – paaiškins chirurgas pokyčius, kurie vyksta organizme, pašalinus skrandį.
Organizmas prie šių pokyčių adaptuojasi, o žmogui keičiasi tik tai, kad nebelieka galimybės priaugti viršsvorio.
Skrandžio vėžys – klastinga liga
Medikai pastebi, kad apie pusė pacientų, sergančių ankstyvųjų stadijų skrandžio vėžiu, jokių skundų neturi. Tik ligai progresuojant, atsiranda daugybė ne tik tiesiogiai su virškinimo sistema susijusių simptomų. Žmogų pradeda varginti pilvo skausmas ir diskomfortas viršutinėje pilvo dalyje, ypač tuo skundžiasi vėlyvųjų stadijų skrandžio vėžiu sergantys pacientai.
Anot M. Šatkausko, daugumai pacientų pradeda kristi svoris, nes sergantis žmogus gauna nepakankamai kalorijų su maistu. Dažnai nepakankamos mitybos priežastis yra sutrikęs rijimas – disfagija, kuri dažniau jaučiama sergant viršutinės skrandžio dalies naviku, kai navikinės masės užima didžiąją stemplės spindžio dalį. Jei navikinės masės užima didžiąją skrandžio tūrio dalį, atsiranda ankstyvas sotumo jausmas, pykinimas, gali būti ir vėmimas.
Sergant apatinės skrandžio dalies naviku, sutrinka skrandžio išsituštinimas po valgio ir vystosi gastrostazė. Agresyvi skrandžio vėžio forma infiltruoja skrandžio sieną, todėl sutrinka skrandžio gebėjimas išsitempi valgio metu. Suvalgius nedidelį maisto kiekį, dėl nepadidėjančio skrandžio tūrio, jaučiamas ankstyvas sotumo ir nevirškinimo jausmas.
Penktadaliui pacientų skrandžio vėžys pasireiškia kraujavimu. Neintensyvus kraujavimas lemia anemijos išsivystymą, kuri pasireiškia bendru silpnumu, greitu nuovargiu ar dusuliu.
Nustatyta, kad skrandžio vėžys yra penktoje vietoje pagal dažnį ir trečioje – pagal mirtingumą pasaulyje. Dažniausiai gydant skrandžio vėžį pasitelkiami chirurginiai gydymo metodai: atvira arba pirmą kartą Šiauliuose atlikta laparoskopinė totalinė gastrektomija.
