„Didžiulis nuovargis“ – tokį endometrioze sergančios moters paveikslą linkusi piešti Kauno klinikose bei privačiose įstaigose dirbanti akušerė-ginekologė Kristina Jarienė. Anot gydytojos, gyvenimas su endometrioze itin vargina, nes išsunkiančių faktorių – daugybė. Tai ir vis atsinaujinantis ar nuolatinis skausmas, ir vienų, ar kitų normų neatitinkančios menstruacijos, nuolatiniai vizitai pas įvairių sričių specialistus. Dažnu atveju sekina ir potencialus endometriozės padarinys – moters nevaisingumas. „Ši liga gali tęstis visą tavo reprodukcinį gyvenimą, kol moteris turi menstruacijų ciklą. O tai reiškia kone trisdešimt tavo gyvenimo metų“, – primena specialistė.
Gydytojos teigimu, ši liga yra lėtinė, progresuojanti ir dažnai vis atsinaujinanti, todėl sergančiai ja moteriai ar merginai, reikalinga nuolatinė priežiūra, stebėjimas ir, dažnai, nuolatinis gydymas. Dėl tokio endometriozės pobūdžio, su šia lėtine liga gyvenančiai moteriai tenka su ja susigyventi. Būtent čia išryškėja ir kitas, emocinis gydytojo vaidmuo. „Specialistas, kad ir kokios srities jis bebūtų, turi suprasti, kad jis gydo ne vieną kažkokį organą ar simptomą, bet visą kūną, kuriame neretai yra ir labai emociškai pavargęs žmogutis“, – atvirauja K. Jarienė.
Akcentuodama šios ligos visapusiškumą, Jarienė apgailestauja dėl gydytojų, kurie, atlikę protokoluose bei rekomendacijose įvardintas procedūras, rankas kartais linkę nuleisti. „Pažįstu kolegų, tiesa, ne ginekologų, kurie mane yra nustebinę savo požiūriu: „Čia juk ne mūsų liga, taigi viskas padaryta, ką jai dar ten gali skaudėti“. Gali, žinokit. Ir labai. Ir ne tik gimda, kiaušidės ar kiaušintakiai „serga“. Ne veltui tarptautinėje ligų klasifikacijoje dar išskiriamos ir tokios endometriozės formos kaip: pilvaplėvės, žarnų, odos randų, net krūtinės ląstos endometriozė. Ir čia tikrai ne tik diagnozė popieriuje. Tokias klinikines situacijas esame sprendę realiame gyvenime“, – patirtimi dalinosi K. Jarienė.
Palygindama endometriozės gydymo praktikas Lietuvoje bei užsienyje, gydytoja užtikrina, jog, nepaisant retų išimčių, visas ligos gydymui ir valdymui reikalingas priemones Lietuvos specialistai turi. Vis tik, vien tinkamų priemonių nepakanka. Gydytoja akušerė-ginekologė primena: „Visada būtina įvertini ir naudos bei žalos santykį.“ Anot jos, vaistai nėra „nekalti“, tad išrašydami receptus, ar skirdami gydymą, specialistai turi būti itin atidūs, įvertinti galimas rizikas bei komplikacijas. „Nutinka taip, jog gydymas kartais paskiriamas „iš akies“, nepatvirtinus diagnozės, o tik ją įtariant arba galvojant, kad darinys, kurį matau ultragarsu pilve, turėtų ar galėtų būti endometriozė.“ Gydytojos nuomone, itin svarbu nuolat šviesti specialistus tam, jog būtų tiksliai identifikuota diagnozė bei paskirtas tinkamas, savalaikis gydymas.
Žvelgdama į šios ligos ateitį, gydytoja siūlytų šalyje įkurti endometriozės gydymo centrą: „Lietuva nėra didelė šalis, ko gero užtektų ir vieno tokio centro, kuriame būtų koncentruojama visa ši patologija. Tuomet galime tikėtis, jog būtų išvengta klaidų diagnozuojant, gydant ir sudarant tolimesnį ligos bei emocinės būklės stebėjimo planą.“
Endometriozė – tai lėtinė vaisingo amžiaus moterų liga. Jos metu į gimdos gleivinę panašus audinys atsiranda bei išveša už gimdos ribų, susikuria endometriozės židiniai. Ši diagnozė pasireiškia skausmingomis, nereguliariomis menstruacijomis, pilvo bei dubens skausmu, lėtiniu išsekimu, gali lemti ir moters nevaisingumą. 2020 m. oficialiosios statistikos portalo duomenimis, šalyje šia liga Lietuvoje serga daugiau nei 14 tūkst. moterų.
Šį straipsnį paruošusi socialinė iniciatyva „Skirtingos Spalvos“ primena, kad daugiau informacijos apie socialinius renginius, laidas ir labdaringas kampanijas galite sužinoti internetinėje svetainėje. Prisidėti prie šios iniciatyvos veiklos taip pat galite įsigydami rankų darbo marškinėlius, įkvėptus sergančiųjų bendruomenei priklausančių herojų istorijomis.
