Alergijos gali sukelti įvairiausius sunkius negalavimus, tačiau mokslininkai turi gerų žinių nuo alergijos kenčiantiems žmonėms – inovatyvaus austrų mokslininkų sukurto tyrimo dėka, vos iš kelių lašų kraujo, galima tiksliai nustatyti visus šiuo metu reikšmingais laikomus alergenus iki molekulinio lygmens ir parinkti veiksmingas, individualias alergijos gydymo rekomendacijas.
VUL Santaros klinikų Pediatrijos centro alergologė ir klinikinė imunologė, med. m. dr. Neringa Stirbienė laidoje „Sveikas rytojus“ pabrėš, kad nustatant alergeną ir skiriant gydymą ypač svarbus yra molekulinis tikslumas, nes alergijos kiekvienam žmogui pasireiškia skirtingai.
„Alergijoms įtakos gali turėti vakarietiškas gyvenimo būdas, genetinis polinkis bei aplinkoje esantis užterštumas. Dažniausiai žmonės patys įtaria, kad kažkas iš aplinkos veiksnių ar maisto ima provokuoti simptomus. Alergija gali pasireikšti odos bėrimu, sloga, nosies užburkimu, akių paraudimu, niežėjimu, dusulio priepuoliais, o sunkiausia alerginė reakcija – anafilaksinė reakcija, tai yra – kelių organų sistemų pažeidimai. Tai gali būti odos bėrimai ir, papildomai, dusulys, o sunkiais atvejais, dėl nukritusio kraujospūdžio, žmogus gali prarasti sąmonę ir, deja, netgi mirti“, – pasakos N. Stirbienė.
Alergijų sukelti simptomai ilgą laiką buvo tik slopinami įvairiais priešuždegiminiais vaistais, tačiau šiandien alergija gali būti gydoma inovatyviu metodu, vadinamu alergenui specifine imunoterapija.
„Šis gydymas taikomas sergantiems alergine sloga, astma, taip pat turintiems alergiją plėviasparnių vabzdžių nuodams. Šis gydymas – vienintelis gydymas, kuris gydo, o ne tik veikia simptomus. Jis veikia pačią ligos priežastį ir taip padeda išgydyti ligą, kad alergenai taptų lengviau toleruojami arba žmogus visai nejaustų simptomų“, – dalinsis medicinos mokslų daktarė.
Tačiau toks gydymas veiksmingas tik tam tikriems pacientams. Pasak imunologės, biomedicinos mokslų daktarės Astos Miškinienės, norint surasti veiksmingą gydymą, būtina tiksliai nustatyti kokios konkrečios alergeno molekulės yra alergijos simptomų kaltininkės.
„Šiandien mes jau žinome, kad tai, ką įvardijome alergenu, yra tik alergenų šaltinis. O pagrindinis, blogąjį darbą atliekantis alergenas, yra vienas iš šiame šaltinyje esančių baltymų. Alergenų šaltinyje baltymų yra įvairiausių. Per pastaruosius 15 metų vyko labai spartus, inovatyvus visų mokslininkų, klinicistų darbas, siekiant išsiaiškinti, ką reiškia kiekviena baltymo molekulė, kokią ji turi svarbą žmogaus simptomams bei ką daryti, jeigu žmogus yra įsijautrinęs vienai ar kitai alergenų molekulei. Tuomet atsirado sąvoka „molekulinė alergologija“. Visa tai yra procese, tačiau, šiai dienai mes turime inovatyvius tyrimus“, – pasakos dr. A. Miškinienė.
Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Alergologijos naujienos 2021-ji: diagnostikos ir gydymo ypatumai“ dalyvavo ir viena iš alergijų tyrimo ALEX kūrėjų, „MacroArray Diagnostics“ mokslinio ir produkto vystymo skyriaus vadovė, biomedicinos mokslų daktarė iš Austrijos Martina Aumayr, prisidėjusi prie vieno pažangiausių pasaulyje alergijų tyrimo kūrimo.
„Šiais laikais daug žmonių turi alergijas, todėl yra labai svarbu rasti teisingus gydymo būdus kiekvienam individualiai. Ypatingai svarbu yra surasti pagrindinį paciento įsijautrintoją – molekulę. Įsivaizduokime kiaušinį – jį galime lengvai padalinti į kiaušinio trynį ir baltymą. Taip pat viskas vyksta ir su molekulėmis, bandant ištirti paciento įsijautrinimą. Ką tai duoda pacientui? Tai, kad pacientas gali išsiaiškinti, jog gali išsivirti kiaušinį ir jį valgyti, nes jis alergiškas, pavyzdžiui, tik žaliam kiaušiniui“, – pasakos M. Aumayr.
Imunologė Asta Miškinienė džiaugėsi, kad per pastaruosius 4 metus, diagnostikos pasaulyje pasirodė nauja ir inovatyvi ALEX makrogardelių technologija, kurią sukūrė Vienos universiteto mokslininkai – tai yra mažučio formato gardelė, ant kurios paviršiaus yra užsodinta apie 300 įvairiausių alergenų, pacientams svarbių ir gydytojo sprendimui įtaką turinčių alergenų molekulių.
„Ji iš esmės padengia 99 proc. viso spektro galimų alergenų. Vienos universiteto laboratorijose mokslininkai sukūrė unikalią patentuotą technologiją, kaip užsodinti alergeną ant nanodalelės, o tą nanodalelę ant mikropaviršiaus“, – dalinsis imunologė A. Miškinienė.
Su ALEX inovatyviąja technologija viskas yra labai paprasta, nes technologijoje yra 295 alergenai, kurie parodo alergijas 117 alergenų ekstraktų ir 178 molekuliniams alergenams, be to, reikia labai nedaug kraujo, kad būtų nustatyta alergija. Tad tai yra labai galingas metodas, padedantis ypač tiksliai diagnozuoti alergijas ir paskirti tinkamą gydymą.
„Tyrimo dėka gydytojai alergologai toliau sprendžia, kokia yra paciento prognozė, ko jam reikia, o ko nereikia vengti, ir kaip būtų galima pacientą gydyti“, – kalbės dr. Asta Miškinienė.
Alergologė ir klinikinė imunologė N. Stirbienė dalinsis, jog diagnostikos modernumas yra labai svarbus faktorius. Pasak specialistės, tai leidžia pateikti žmogui tikslesnes rekomendacijas: kokio alergeno vengti, o galbūt alergeno nereikia vengti – tereikia tinkamai jį apdoroti. O žmogui turint daug įsijautrinimų, leidžia gydytojams parinkti, kuris alergenas svarbiausias, įvertinti, ar jam gydymas imunoterapija bus efektyvus.
„Jeigu pacientas turėjo anafilaksinę reakciją, pavyzdžiui, nuo bitės, vapsvos, širšės įgėlimo, tai leidžia mums įvertinti, koks konkrečiai vabzdys tai sukėlė. Taip pat tyrimas leidžia įvertinti kryžmines reakcijas, ar žmogui reikia vengti tų alergenų, ar tai yra tikrasis įsijautrinimas, ar tai tiesiog vietinės reakcijos, kurios žmogui nėra pavojingos. „ALEX“ tyrimas palengvino specialistų darbą, kadangi dabar kiekvieną žmogų galima įvertinti individualiai“, – pasakos med. m. dr. N. Stirbienė.
„Nauja, inovatyvi technologija leidžia vienu kartu iš labai mažo kraujo lašo išsiaiškinti, kam būtent žmogus yra įsijautrinęs. Pacientas pats gali nueiti atlikti tyrimą, kuris yra atliekamas tiek privačiose, tiek ir valstybinių gydymo įstaigų laboratorijose, ir gauti atsakymą“, – kalbės Asta Miškinienė.
