– Venų problemos dažnai suprantamos kaip kosmetinės. Ar iš tiesų taip yra?
– Dažniausiai kreipiasi moterys, tai yra susiformavęs vaizdas, kad venų problemos yra tik kosmetika. Nelabai gerai, jog net kai kurie medikai, šeimos gydytojai ima taip galvoti.
Tas estetinis vaizdas pirmiausia yra signalas, kad su venine kraujotaka atsitiko kažkas ne taip. Todėl reikia įsitkinti, ar tai tik estetinė problema, ar patologija.
– Kaip žinoti, tai patologija, ar tik estetikos klausimas?
– Žmogui reikėtų žinoti sitauciją savo šeimoje. Šita liga nėra vieno žmogaus – dažniausiai tai šeimos problema. Jeigu veniniais išsiplėtimais serga mama, močiutė, tėtis, žmogus turėtų pagalvoti apie patikrą.
Tą reikėtų daryti profilaktiškai, o ne jau pastebėjus estetinius pakitimus. Bet jei jie jau atsiranda, tai pasitikrinti – būtina. Pasikartosiu, bet tai gali būti pirmas simptomas, rodantis kad vystosi venų varikozė.
– Pakalbėkime apie venų varikozę. Kas tai per liga ir kokie pagrindiniai jos simptomai?
– Venų varikozė – tai sutrikusi veninė kraujotaka. Visiems pacientams bandau tai paaiškinti. Mano akimis žiūrint, situacija yra elementari. Kraujas į mūsų kojas atiteka arterijomis ir kažkaip turi sugrįžti. Tas sugrįžimas vyksta venomis.
Įdomu, kad kraują širdis nustumia lengvai, bet jam reikia ir sugrįžti. Nėra juk kažkokios širdies apačioje, kuri atstumtų kraują atgal. Venos yra būtent tos kraujagyslės, kuriomis kraujas turi grįžti atgal į širdį. Taip sukasi gyvybės ratas.
Iš tikrųjų, tie mechanizmai, kurie nulemia kraujo grįžimą į viršų, venų varikozės metu sutrinka. Todėl kraujas užsibūna kojose, tvenkiasi jose, žmogus jaučia sunkumą, diskomfortą, ir galų gale jis pamato išsiplėtusias venas. Ten juk kraujo padaugėjo, negrįžęs į viršų jis vienoje ar kitoje vietoje išplečia venų tinklą.
Tokia yra visa sutrikusios veninės kraujotakos esmė. Dažniausia to priežastis – vožtuvų sutrikimai. Mūsų venose yra tokie „įtaisai“, kurie padeda kraujui „palipti“ į viršų. Venų sienelėse yra vožtuvėliai, kurių paskirtis nukreipti kraują tik į viršų, negali jis tekėti žemyn.
Bet kai tie vožtuvai „išsižioja“, sutrinka arba tinkamai neišsivysto, skystis pagal visus fizikos dėsnius bėga žemyn. Taigi, venų varikozė yra įgimta venų vožtuvų problema. Šita patologija perduodama genetiškai ir tuos vožtuvėlius atstatyti praktiškai neįmanoma.
Gydytojai turi įsikišti į šį procesą ir veninę kraujotaką atstatyti taip, kad kraujas vėl tekėtų į viršų.
– Vadinasi, jei žmogus turi artimąjį giminaitį, kuris serga šia liga, jam rekomenduojama pasitikrinti profilaktiškai, teisingai?
– Būtent. Tai šeimos liga, todėl jei serga artimiausi žmonės, profilaktinė patikra yra būtina. Ypač, kai sulaukiama pilnamestystės. Moterims – prieš šeimos planavimą, nes nėštumo venos yra „patikrinamos“, vožtuvai nukenčia labiau. Taip nutinka dėl venose padidėjusio slėgio.
Jei venų vožtuvai silpni arba nesandarūs, pirmojo nėštumo metu pasireiškia venų varikoze. Todėl moterys besilaukdama pamato, kad jos kojose daugėja veninių tinklų arba mazgų.
– Jau aptarėme paveldimumo faktorių. O kokios apskritai dažniausios venų ligų priežastys?
– Jas lemia gyvenimo būdas. Jau kalbėjau, kad problemų atsiranda, kai kraujas iš apačios negrįžta į širdį. Darant žingsnį, blauzdos raumenys suspaudžia giliąsias venas ir pastumia kraują į viršų.
Kiekvienas mūsų žingsnis gerina veninę kraujotaką. Žmonės net sako: „Pavaikščiojau ir man kojos palengvėjo.“
Tam, kad kraujas grįžtų į viršų mums taip pat reikia giliai kvėpuoti. Tai darome, kai esame fiziškai aktyvūs. Tokiu būdu plaučiai susitraukinėja ir tarsi traukia kraują link širdies. Slėgio pasikeitimai mūsų viduje lemia kraujo kilimą į viršų.
Mūsų kūnas yra sukurtas judesiui. Tas sėslumas, būdingas šiuolaikiniai civilizacijai, skatina venų ligas. Sėdėjimas užlenktomis kojomis, nejudėjimas – kenkia kojų venų vožtuvams.
Kitas dalykas – ūgis. Kuo žmogus aukštesnis, tuo didesnė varikozės rizika. Kenkia ir stovimas darbas, kai daug nejudama. Kaip jau minėjau, moterims riziką padidina nėštumai.
Bet pagrindinis momentas visgi yra genetinis polinkis. Juk yra žmonių, kurie visą gyvenimą dirba stovimą darbą ir niekada neserga šia liga.
– Ryškėjantis venų tinklas – pats pirmasis varikozės požymis, kuris gali parodyti, kad būtent dabar laikas kreiptis į specialistus ir ieškoti profesionalios pagalbos?
– Kuo anksčiau kreipiamasi, tuo lengviau šitą ligą suvaldyti. Kartais užtenka pacientui pasakyti, kad jam reikia save stebėti, ateiti po metų vėl pasižiūrėti, kaip viskas vystosi, gal skubėti nereikia.
Bet pirmi estetiniai pakitimai – rimtas požymis, kad reikia eiti išsitirti. Aš nekalbu, kad reikia sulaukti, kai jau pilna „burbuliukų“, raizginių, koja išsiplėtusi, odos pasikeitimų. Čia jau užleistos ligos stadijos.
Bėda, kad šita liga nesukelia skausmo. Praktiškai visi pacientai man sako: „Daktare, jeigu būtų skaudėję, aš būčiau atėjęs anksčiau.“ Skausmas nėra vienintelė priežastis kreiptis į gydytoją. Moterys tirtis ateina anksčiau, nes joms svarbu estetitka.
Vyrai ateina, kai vos ne paskutinė ligos stadija. Labai svarbu suprasti, kad liga gyvena savo „gyvenimą“, turi tam tikras stadijas nuo pirmos iki šeštos.
Gali įvykti komplikacijos – liga nueina piktu keliu. Vienas piktų kelių yra odos pasikeitimai, pavyzdžiui, opos, kai dėl sutrikusios veninės kraujotakos ne tik venos išsiplečia, bet oda „kenčia“ jau nuo blogo kraujo sankaupos, ji virsta žaida, iškrinta audiniai.
Mes žaizdų neužgydome tol, kol neatstatome kraujotakos, o tai juk buvo galima padaryti kur kas anksčiau, kai liga tebuvo pradinėse stadijose.
Dėl venų varikozės taip pat išauga trombotinių komplikacijų rizika. Šituose rezervuaruose, kurie susiformuoja, kraujas teka lėtai. Padidėjus krešumui, pažeidus sienelę, užgavus tuos mazgus gali įvykti trombozė: venos užsikiša, jaučiamas didžiulis skausmas, atsiranda tinimas, tai gali įtraukti giliąsias venas.
To pasekoje galime sulaukti ir tokios komplikacijos, kaip plaučių arterijos embolija. Tai čia ta pati venų varikozė su labai skirtingomis išeitimis: nuo kosmetikos iki opų ar plaučių embolijos.
Visą pokalbį žiūrėkite:
