Neretai sergantiems dirgliosios žarnos sindromu tenka varstyti daugelio gydytojų duris, kol pagaliau nustatoma teisinga diagnozė.
Viduriavimas, pilvo skausmas ar vidurių užkietėjimas? Į tai dažniausiai numojama ranka – gal greitai praeis? Kiti bando gydytis patys, nes gėdijasi kreiptis į gydytoją ar nemato pagrindo nerimauti.
Bet juk minėti pasikartojantys žarnyno negalavimai būdingi dirgliosios žarnos sindromo požymiai.
Kodėl dirgliosios žarnos sindromas dažnai nenustatomas?
Pilvo skausmai dažnai yra nepavojingi, bet gali byloti apie daugelį kitų ligų, vadinamąjį rėmens ėdimą, skrandžio opas, tulžies akmenis, skrandžio gleivinės uždegimą ar pilvo srities infekcijas.
Kartais pilvo skausmai būna spazmiški, kartais – buki ar deginantys, geliantys. Norint priartėti prie jų priežasties, štai į ką reikia atkreipti dėmesį. Jei negalavimas užklumpa dieną ir dėl maisto, už to dažniausiai slypi virškinimo problemos.
Kiekvienas mūsų žinome: jei pavalgome per riebiai, per greitai arba daug vartojame pupelių, kopūstų ar svogūnų, gali pasireikšti pilvo pūtimas ir skausmai.
Specialistai įspėja, kad ir vartojant daug sveikų maisto produktų, kaip antai nesmulkintų grūdų gaminius ar šviežias daržoves, susiduriama su vadinamąja žarnyno perpildymo problema.
Daugelis kankinasi dėl pilvo spazmų, gurguliavimo, burzgimo ar nuolatinio pūtimo. Jei tokie iš tikrųjų nepiktybiniai negalavimai dažnėja, turi nemažai įtakos gyvenimo kokybei mažiausiai tris–šešis mėnesius ir jei nėra įtariamos kitos ligos, tuomet gydytojai nustato dirgliosios žarnos sindromą.
Iki šio laiko dar nėra jokio tyrimo, kuris šią ligą tikrai įrodo. Kartais išvis nenustatoma, nes ne visada lengva ją diagnozuoti. Dėl šios priežasties į oficialią statistiką neįtrauktų susirgimų dirgliosios žarnos sindromu skaičius didelis.
Gydytojas nustato diagnozę vadinamuoju atmetimo būdu. Pasitelkę laboratorinius, šiuolaikinius skrandžio ar žarnyno tyrimų būdus iš pradžių atmeta svarbių organinės kilmės ligų galimybę.
Prie pastarųjų priklauso infekcijos, uždegimai, piktybiniai augliai, kaip antai žarnyno ar kiaušidžių vėžys, arba maisto netoleravimo atvejai.
Kokios skrandžio ir žarnyno problemų priežastys?
Pasak specialistų, tikslios priežastys iki šiol neaiškios. Veikiausiai kiekvieno paciento atveju reikia individualiai sudėlioti daugelį mozaikos dalių.
Be genetinio polinkio, daugelis pacientų turi vadinamąjį barjero sutrikimą. Tai reiškia, kad žarnyno gleivinės gynybinė funkcija yra nepakankama.
Tuomet nuo kenksmingų junginių, kaip antai individualiai netoleruojamų sudedamųjų maisto komponentų ar kitų dirginančių medžiagų, žarnynas, vaizdžiai sakant, nesilaiko pakankamo atstumo.
Sutrinka ir žarnyno floros (bakterijų) pusiausvyra, kuri atlieka svarbią žarnyno barjero funkciją. Dirginančios medžiagos vis daugiau prasiskverbia į žarnyno gleivinę ir daro poveikį antrosioms žmogaus smegenimis vadinamai enterinei nervų sistemai (ENS), kuri atsakinga už žarnyno veikimą.
Žarnyne kaupiasi skilimo produktai, kurie, pavyzdžiui, pritraukia vandenį, suskystina išmatas arba sudaro dujas, dėl kurių atsiranda pilvo pūtimas ir spazmai.
Vadinamojo barjero sutrikimas gali paveikti šiuolaikinių aktyvių žmonių gyvenimo kokybę ir turi įtakos gleivinės susidarymui žarnyne. Tai pasireiškia ne tik chroniško dirgliosios žarnos sindromo atveju, bet ir staiga po skrandžio, žarnyno infekcijų gydymo antibiotikais, taip pat maisto netoleravimo atvejais.
Nuo dirgliosios žarnos sindromo kenčiantys pacientai kitaip suvokia, kas vyksta žarnyne, nes jis pernelyg jautriai reaguoja į normalius virškinimo procesus.
Nervų sistema žarnyne – ten kontroliuojanti raumenis ir gleivinės susidarymą – dirgliosios žarnos sindromo atveju praranda pusiausvyrą. Be to, pernelyg jautrias padaro ir galvos smegenis.
Dirgliosios žarnos sindromo kamuojamiems pacientams siūloma speciali mityba, kuri turi kaip galima mažiau individualiai netoleruojamų sudedamųjų maisto komponentų.
Pacientams, kurių žarnyno ir galvos smegenų nervų sistema yra pernelyg jautri, taikomi atsipalaidavimo metodai ir žarnyno hipnozė.
Tokiems negalavimams, kaip antai viduriavimas, vidurių užkietėjimas ar pilvo skausmai, slopinti specialistai skiria tikslingą medikamentinį gydymą.
Žarnyno perkrovimas
FODMAP pasaulyje žinoma kaip dieta prieš dirgliosios žarnos sindromą.
Tai – dieta, kurią maždaug prieš dešimt metų sukūrė Australijos tyrėjai. FODMAP – akronimas, kilęs iš termino „fermentuojami oligosacharidai, disacharidai, monosacharidai ir polioliai“.
Šios dietos tikslas – keturioms savaitėms stipriai sumažinti arba iš raciono išbraukti maistą, turintį daug trumpos grandinės angliavandenių, kurie blogai pasisavinami plonajame žarnyne.
Prie pastarųjų angliavandenių priklauso fruktozė, kurios turi tokie vaisiai kaip obuoliai, medus ir kukurūzų sirupas; laktozė pieno produktuose, ankštiniai augalai, kai kurios kopūstų veislės, svogūnai ir porai, dietiniai produktai, grybai, tokie vaisiai kaip kriaušės, slyvos ir nektarinai.
Duomenys patvirtina, kad ši dieta 70 proc. pacientų sumažina žarnyno negalavimus. Bet mitybos specialistai įspėja, kad mityba pagal FODMAP neturi tapti ilgalaikė, nes nuskurdina žarnyno florą.
Dėl pilvo bėdų iškyla ir garsenybms
Amerikiečių aktorė ir buvęs modelis Cybill Shepherd (71 m.) daugiau nei 20 metų kentėjo dėl chroniško vidurių užkietėjimo, pilvo pūtimo ir blogos savijautos. Iki tol, kol gydytojai nustatė dirgliosios žarnos sindromo diagnozę.
JAV aktorė Jenny McCarthy (48 m.) 1997-aisiais išleido savo autobiografinę knygą, kurioje rašė, kad jai nereikia laikytis jokios dietos. Aktorės teigimu, ji taip siaubingai nervinasi dėl gyvenimo Holivude, kad kenčia nuo chroniško viduriavimo. Daugelyje interviu J.McCarthy kalbėjo apie dirgliosios žarnos sindromą. Aktorei, esant sudirgusiam žarnynui, padeda joga.
Amerikiečių aktorius Joshas Hartnettas (43 m.) prieš porą metų dėl pilvo skausmų buvo gydomas Los Andželo klinikoje. Tuo metu jį daugelį mėnesių kamavo skrandžio ir žarnyno negalavimai.
Filmo „Tikrosios Beverli Hilso šeimininkės“ žvaigždei Camille Grammer (53 m.) 1996-aisiais buvo diagnozuotas dirgliosios žarnos sindromas. „Visuomet bijojau, kad bet kuriuo momentu vėl pasireikš negalavimo požymiai, todėl privalėjau visada žinoti, kur yra artimiausias tualetas“, – pasakojo ji.
Australijos modelis, televizijos laidų vedėja Elle MacPherson (57 m.) deramai savo žarnyno būklei palaikyti vartoja prebiotikus ir probiotikus
Amerikiečių aktorė, atlikėja ir grožio konkursų laimėtoja Lynda Carter (70 m.) dalyvauja projektuose, skirtuose padėti kenčiantiems nuo dirgliosios žarnos sindromo. Dėl šios ligos labai kentėjo jos motina.
Savo televizijos laidoje „Tyra“ amerikiečių supermodelis, gražuolė Tyra Banks (47 m.) prisipažino, kad turi dirgliosios žarnos sindromą.
JAV aktorė Blake Lively (34 m.), žiūrovams geriausiai žinoma vaidmeniu paauglių dramos seriale „Liežuvautoja“, savo instagramo paskyroje parašė, jog laikosi FODMAP dietos, bet nenurodė priežasčių.
