Plaučių vėžys yra kaip uždelsto veikimo bomba. Nedaug žmonių susimąsto, kad kosulys gali būti ne tik peršalimo, bet ir onkologinės plaučių ligos ženklas. Retas kuris dėl kosulio kreipiasi pagalbos į medikus, kad būtų atlikta krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija. Šis tyrimas pasaulyje vis dažniau naudojamas plaučių vėžio patikrai.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas profesorius Edvardas Danila apgailestavo, kad Lietuvoje plaučių vėžio sergamumo ir mirštamumo rodikliai nėra guodžiantys.
Kasmet šalyje diagnozuojama apie pusantro tūkstančio naujų plaučių vėžio atvejų, didžioji dalis – išplitusių stadijų, kai gydymas būna kur kas sudėtingesnis ir mažiau veiksmingas. Jauniausias pacientas, kuriam profesorius E.Danila diagnozavo plaučių vėžį, buvo vos 21-erių.
Pastebėta, kad paauglystėje ar jaunystėje pradėję rūkyti žmonės suserga būdami jaunesni.
Tyrimai rodo, kad rūkymo patirtis yra tiesiogiai susijusi su šia liga. Rūkant 15–20 metų tikimybė susirgti plaučių liga yra labai didelė.
– Kaip prasideda plaučių vėžys?
– Ligos pradžia – pokyčiai vienoje ląstelėje, kuri mutuoja – pakinta jos genetinė informacija, savybės. Tai – piktybinis plaučių navikas, kurio pakitusios ląstelės ima daugintis. Iš pradžių jos plinta vietiškai, vėliau patenka į kraujotaką ir limfotaką, todėl ima plisti po visą žmogaus organizmą. Plaučių vėžys, kaip ir dauguma kitų organų navikų, beveik nekontroliuojamas organizmo imuninės sistemos ir kitų gynybinių mechanizmų, pradeda elgtis „savavališkai“.
Plaučių vėžys – viena agresyviausių onkologinių ligų. Maždaug penktadalį visų mirčių nuo piktybinių navikų ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse lemia plaučių vėžys.
Tai rodo, kad labai svarbi ankstyvoji diagnostika. Jei piktybinis plaučių navikas aptinkamas anksti, penkerių metų išgyvenamumas vidutiniškai sudaro 50–60 procentų.
Nustačius išplitusį plaučių vėžį, kuris yra trečios ar ketvirtos stadijos, tikimybė gyventi penkerius metus nuo diagnozės pradžios siekia vos apie 5 procentus, tai yra dešimtkart mažesnė.
– Dėl kokių priežasčių plaučiuose atsiranda piktybinių ląstelių?
– Rizikos veiksniai yra ne tik žalingi įpročiai, bet ir užteršta aplinka, darbas sveikatai kenksmingomis sąlygomis. Patekus į kvėpavimo takus net ir nedideliam kiekiui tokių medžiagų kaip asbestas, silicis, taip pat įvairių kietųjų dalelių kyla uždegimas, turintis įtakos tolesniems pokyčiams.
Svarbiausias veiksnys yra tabako rūkymas. Rūkant į plaučius kartu su nikotinu patenka įvairių tabako degimo medžiagų, kurios pažeidžia trachėjos, bronchų ir plaučių ląsteles. Dėl šios priežasties keičiasi jų struktūra, genetinė informacija, vyksta mutacijos, taip ląstelės išsigimsta.
Plaučių navikai nėra paveldimi, bet jei giminėje yra sirgusių šia liga, polinkis į sergamumą gali būti didesnis. Kita vertus, jeigu nebus žalojančio veiksnio, rizika susirgti vėžiu dažniausiai liks teorine prielaida.
– Kodėl žmonės pernelyg vėlai kreipiasi pagalbos?
– Ligos pradžia dažniausiai būna nebyli, plaučiai neturi skausmo receptorių, todėl nieko neskauda. Piktybinis navikas gali augti bronchuose ar plaučių audinyje (alveolėse).
Jei pažeidžiami bronchai, gali varginti kosulys, bet dėl jo rūkaliai retai kreipiasi pagalbos į medikus. Juk rūkantieji prie kosulio pripranta ir nekreipia į jį dėmesio. Priešingai nei nerūkantys žmonės, jie nepajunta organizmo siunčiamų signalų apie prasidėjusią ligą.
– Kaip per pastarąjį dešimtmetį patobulėjo plaučių vėžio diagnostika?
– Vienas seniausių diagnostikos metodų yra krūtinės ląstos rentgenografija. Tai yra gera priemonė, tačiau padeda aptikti vėžį periferinėse plaučių dalyse tada, kai jo dydis pasiekia apie vieną centimetrą ar daugiau. Tokio dydžio vėžys reiškia jau milijardus vėžio ląstelių. Daugeliu atvejų jos jau yra pasklidusios po visą organizmą.
Todėl įvairios valstybės skiria daug dėmesio ankstyvajai plaučių vėžio diagnostikai, pavyzdžiui, JAV, Kinijoje tuo tikslu jau senokai nacionaliniu mastu naudojama kompiuterinė tomografija.
Iš Europos valstybių Kroatijoje toks tyrimas pradėtas naudoti nacionaliniu mastu.
Radiologinis tyrimas, kaip pirmo pasirinkimo priemonė nustatant plaučių vėžį, buvo plačiai naudojamas Japonijoje. Tačiau vėlesni tyrimai parodė, kad kompiuterinė tomografija yra daug vertingesnis metodas.
Įvairiose šalyse atlikti tyrimai parodė ir nerūkančių asmenų tyrimo dėl plaučių vėžio naudą. Neseniai į tai atkreipė dėmesį Tarptautinė plaučių vėžio tyrimų draugija – ji ragina tirti ne tik daug ir ilgai rūkančius gyventojus, bet ir tuos, kurie niekada nerūkė ar rūkė nedaug, ar rūkė pasyviai.
Kai kurie mokslininkai yra už tai, kad krūtinės ląstos kompiuterinės tomografijos tyrimas gali būti naudingas aptinkant ne tik ankstyvąsias plaučių vėžio stadijas, bet ir kitas lėtines plaučių ligas, pavyzdžiui, obstrukcinę plaučių ligą, intersticines plaučių ligas, kai kurias širdies ligas.
– Kokiu keliu turėtų sukti Lietuva?
– Jei kalbame apie ankstyvą plaučių vėžio atranką, būtina pradėti tokią programą. Jei kalbame apie gydymą, tai šiuolaikinis plaučių vėžio gydymas paremtas mokslo pasiekimais ir farmacijos pramonės atradimais. Kai kurie inovatyvūs vaistai plaučių vėžiui gydyti, kurie išsivysčiusiose šalyse yra kompensuojami, Lietuvos pacientams apribojami tam tikromis sąlygomis.
Taip pat turime kuo daugiau naudotis molekulinės ir genetinės medicinos laimėjimais.
Dar viena priežastis, lemianti Lietuvos atsilikimą šioje srityje nuo daugelio išsivysčiusių šalių, yra tai, kad plaučių vėžio biologinių savybių ištyrimas atlikus naviko biopsiją nėra pakankamas.
Įtarus plaučių vėžį atliekama biopsija ir ištiriamos jo histologinės savybės, pavyzdžiui, tai gali būti plokščiųjų ląstelių, smulkiųjų ląstelių ar liaukinis plaučių vėžys. Tačiau tokios informacijos jau nepakanka parenkant tinkamiausią gydymo būdą.
Gydymas turėtų būti parenkamas atsižvelgiant ir į plaučių vėžio ypatumus, kuriuos lemia konkretaus asmens naviko biologinės savybės.
– Ką rodo genetiniai molekuliniai žymenys?
– Plaučių vėžys yra heterogeniškas pagal savo prigimtį. Jis yra kaip skirtingų ligų grupė, turinti įvairius veikimo mechanizmus, o tai išsiaiškinti padeda biologiniai genetiniai molekuliniai žymenys. Aptikus tam tikrus biologinius žymenis įmanoma skirti kur kas tikslingesnį gydymą.
Be to, genetiniai žymenys atsako į daugelį kitų klausimų – kaip progresuos plaučių vėžys, ar augs vietiškai, ar plis po visą organizmą.
Bet valstybė kompensuoja tik pavienių plaučių vėžio genetinių žymenų tyrimus, o ne visą būtiną jų spektrą.
Mums, gydytojams, labai trūksta tokio detalaus ištyrimo, susijusio su plaučių vėžio biologinėmis savybėmis.
Genetinių žymenų tyrimas nėra pigus, bet įvertinus farmakoekonominius rodiklius ir išgelbėtas gyvybes tikslinis gydymas būtų daug vertingesnis.
– Kaip išvengti plaučių vėžio?
– Kiekvienas žmogus turėtų savimi rūpintis – vengti rizikos veiksnių. Taip pat turime jausti atsakomybę ir už kitus, neteršti tabako dūmais gyvenamųjų patalpų, nerūkyti ir elektroninių cigarečių, rinktis tokias transporto priemones, kurios turi mažesnį poveikį aplinkai.
Svarbu periodiškai atlikti profilaktinį sveikatos patikrinimą, pasidaryti krūtinės ląstos rentgenogramą ar kompiuterinį tyrimą, jei yra galimybė. Tokie patikrinimai leidžia aptikti ankstyvos stadijos onkologinę ligą. „ Ligos pradžia dažniausiai būna nebyli, plaučiai neturi skausmo receptorių, todėl nieko neskauda.
