„Man buvo tada 52-eji, buvau užsiregistravęs iš anksto nemokamiems prostatos vėžio ir storosios žarnos profilaktiniams tyrimams. Tad pastebėjau ir kitos temos prevencijos mėnesį ir kvietimą. Buvo pateiktas sąrašas klinikų. Kodėl nenuvažiavau iš karto į Nacionalinį vėžio institutą (NVI), kuris buvo pirmu numeriu įrašytas? Pagalvojau, toks mažiukas šašiukas, kam trukdyti rimtiems žmonės jų darbą. Bet, atvirai sakant, šiek tiek išsigandau.
Pasiskambinau į kitą kliniką, užsirašiau ir nuėjau. Paėmė mėginėlį, paprašė susisiekti po dviejų savaičių. Parašiau elektroniniu paštu. Kai jie atskambino ir pasiūlė ateiti į Žalgirio kliniką kovo 11 dieną, supratau, kad kažkas rimto. Konsultuojantis sužinojau, jog reikia magnetinio rezonanso tyrimo“.
Jau draugų medikų pastangomis Rimas gana greitai pateko į NVI pas gydytoją Otiliją Kutanovaitę. „Po savaitės buvau pas ją priėmime ir po savaitės mane operavo. Ne paslaptis, jei ne draugai, būčiau laukęs eilėse, pvz., magnetinio rezonanso tyrimui reikėjo laukti 6 savaites. Nacionaliniame vėžio institute magnetinio rezonanso tyrimą padarė penktadienį, pirmadienį – COVID testas, antradienį, balandžio 6 d., daktarė Otilija ir jos kolegos mane išoperavo“, – prisimena Rimas.
Ar buvo smarkus stresas sužinojus diagnozę? „Net ir atėjus pas daktarę Otiliją, turėjau vilties, kad bus nepiktybinis augliukas. Daktarė pasakė, taip, yra vėžys, pirmos arba nulinės stadijos, radikaliai operuosiu. Buvau susirūpinęs, tačiau vizitas pas daktarę Otiliją mane apramino. Liko daug klaustukų, bet neliko nerimo.
Gydytoja – žavus žmogus, nuo pirmos minutės man kėlė pasitikėjimą. Dar buvo gydytoja Saulė Kėkštaitė. Nuostabios, rūpestingos gydytojos, norisi būti ir nieko neveikti, kad tik tokios daktarės būtų šalia. Prieš gulantis į ligoninę net gavau viską smulkiai surašyta, ką reikia atsinešti. Kartais pagalvoju, kodėl reikia susirgti, kad sutiktum tokius nuostabius žmones...“, – pasakoja Rimas.
Tabako rūkymas – pagrindinė priežastis
Rimas prisipažįsta rūkęs 40 metų. „Nuo trylikos jau parūkinėdavau. Žinoma, rūkiau per daug. Ar nebuvo atėjusi mintis mesti? Nebuvo, tik galvojau, kad reikėtų mažinti – buvo brangu, be to, jausdavau, kad plaučius skauda. Neužtekdavo kvapo bėgiojant, kadangi pakankamai aktyviai sportavau. Pažaisdavau krepšinį, dviratį minu ir dabar.. Grįžtant į mano istorijos pradžią, manau, visgi rūkymas yra pagrindinė ligos priežastis, be abejo, ir stresas. Ko gero, nerūkantys ir neserga burnos dugno vėžiu...“, – sako Rimas.
Gyvenimo kokybė po operacijos liko tokia pati
„Viskas buvo padaryta vienos operacijos metu. Keturi chirurgai ir visa operacinės komanda mane operavo aštuonias valandas. Jie radikaliai pašalino didesnę dalį audinių po liežuviu, iš kelių rankos vietų paėmė lopinėlius palopymui, pašalino du limfmazgius. Chemoterapijos ir švitinimo nereikėjo. Ranka ilgiau gijo, nei burna. O ligoninėje praleidau standartinį laiką – dešimt dienų. Dabar fiziškai esu toks pat – svarbiausia, jog dantys liko visi, žandikaulis sveikas. Tik neturiu dviejų limfmazgių, gal šiek tiek dažniau išdžiūsta burna. Tai man visai netrukdo“, – sako Rimas.
Patyręs asmeniškai vėžio profilaktikos privalumus vyras įsitikinęs, jog būtinai reikia tęsti vasario – burnos vėžio žinomumo mėnesio komunikaciją ir patikras. „Burnos vėžio prevencijos programa, jeigu to mėnesio akcijas galima būtų taip pavadinti, tikiuosi, kitais metais sugrįš. Juk tik tada, kai tau paskiria vizitą pas gydytoją kovo 11-ąją, supranti, kaip tai rimta. Gaila, kad žmonės nedalyvauja profilaktinėse programose“,– sako Rimas.
Būkime budrūs – vis daugiau jaunų žmonų suserga burnaryklės vėžiu
„Apie 75 proc. galvos-kaklo vėžio atvejų yra sukelti žalingų veiksnių – tabako rūkymo, alkoholio vartojimo, skurdžios mitybos. Dažniausiai ši liga nustatoma vidutinio amžiaus vyrams. Šiuo metu pastebimas augantis jaunų žmonių sergamumas burnaryklės vėžiu – jau žinoma, kad jis yra susijęs su žmogaus papilomos virusu (ŽPV), kitaip tariant, su aktyviu lytiniu gyvenimu, dideliu lytinių partnerių skaičiumi.
Todėl pastaruoju metu galvos-kaklo srities vėžio paplitimo tendencijos šiek tiek keičiasi, vis daugiau šio vėžio nustatoma jaunesniems žmonėms bei moterims“, – sako NVI Galvos ir kaklo navikų ir melanomos skyriaus gydytoja žandikaulių chirurgė Otilija Kutanovaitė.
Nors didžioji dalis galvos-kaklo srities navikų siejama su žalingais įpročiais, šiuo metu identifikuota ir šeiminių galvos-kaklo srities vėžio atvejų. „Pavyzdžiui, rizika susirgti šiuo vėžiu didesnė sergant autosominiu-resesyviniu būdu paveldima Fankoni anemija, leukemijom, kitomis paveldimomis ligomis. Šiam vėžiui dažniausiai nustatomos navikų supresijos genų mutacijos, tačiau dėl didelės mutacijų įvairovės klinikinėje praktikoje jos nėra nustatomos“, – pasakoja gydytoja.
Kadangi daugiau nei 60 proc. ligonių nustatoma jau pažengusi liga – III-IV stadijos vėžys, dažniausiai pacientams skiriamas sudėtinis gydymas – chirurgija, spindulinė terapija ir sisteminis medikamentinis gydymas. Taip pat nemažiau svarbus ir paliatyvusis simptominis gydymas – skausmo kontrolė, kitų simptomų suvaldymas, mitybos terapija.
„Nepaisant visų inovacijų medicinoje ir onkologijoje, bendras penkerių metų ligonių, sergančių šiuo vėžiu, išgyvenamumas yra tik 65 proc. Operacinis gydymas yra pirmo pasirinkimo gydymo būdas sergantiesiems galvos-kaklo srities piktybiniais navikais, šis gydymas lemia geriausią išgyvenamumą, o pritaikant pacientui specifines rekonstrukcines technikas – ir išsaugotą ar atkurtą gyvenimo kokybę. Gyvenimo kokybės atkūrimas ir išlaikymas yra vienas svarbiausių mūsų uždavinių“, – sako gydytoja O. Kutanovaitė.
Patyrusi onkologų komanda lems gydymo sėkmę
Kas lemia gydymo sėkmę – technika, komandos kolegos, slauga, pacientų stebėsena? „Visi šie veiksniai yra vienodai svarbūs ir lemia gerą ar blogą gydymo rezultatą, paciento gyvenimo kokybę, todėl labai svarbu, kokioje gydymo įstaigoje pacientas bus gydymas.
Juk pašalinus liežuvį su vėžiu, bet jo nerekonstravus dėl to, kad trūksta chirurginių įgūdžių, ligonis negalės normaliai gyventi – negalės kalbėti, nuryti maisto, atsiras seilėtekis. Mūsų gydymas neteks prasmės“, – sako gydytoja.
Ir pateikia kitą pavyzdį. „Atlikus didžiulę operaciją su rekonstrukcija, pooperaciniu laikotarpiu nekokybiškai slaugant ligonį, galime tikėtis prasto žaizdų gijimo ar net ligonio mirties. Neturint žinių apie ligos biologiją, gydymo ir stebėjimo principus, esame užprogramuoti nesėkmei.
Todėl vieni be kitų kokybiškai gydyti vėžio negalime, tenka draugauti ir bendradarbiauti. O pacientams noriu palinkėti rinktis tik specializuotą gydymo įstaigą ir kvalifikuotą, šio specifinio gydymo patirtį turinčių onkologų komandą, suburtą NVI Galvos ir kaklo navikų ir melanomos skyriuje“, – pasakoja O. Kutanovaitė.
Paslaugos kokybė priklauso nuo chirurgo kvalifikacijos
Šeštus metus dirbanti NVI galvos ir kaklo navikų srityje gydytoja O. Kutanovaitė mano, jog veido ir žandikaulių chirurgija yra labai plati sritis, apimanti burnos chirurgiją, dantų implantaciją, įgimtų veido anomalijų gydymą, traumatologiją, onkologiją ir t.t. „Esu įsitikinusi, kad turint tokią plačią licenciją reikia specializuotis siauresnėje srityje – visur puikus nebūsi. Darbas onkologijoje, mano galva, yra sunkus, bet reikšmingas ir apdovanojantis, nuolat kintantis ir verčiantis tobulėti. Sakyčiau, kad šis pasirinkimas vienas geriausių mano gyvenimo sprendimų“, – šypsosi gydytoja.
Savo kvalifikaciją O. Kutanovaitė ruošiasi kelti Europos Kaukolės, veido ir žandikaulių chirurgijos asociacijos (EACMFS) 1 metų profesinėse studijose galvos-kaklo onkologijos srityje. „Laimėjau vieną iš 15 prestižinių studijų vietų. Kursą sudaro nuotoliniai seminarai, mėnesio trukmės stažuotė viename iš Europos vėžio centrų, praktiniai kursai.
NVI apmokėjo dalyvio mokestį – 2500 eurų. Didelei įstaigai tai nėra ženkli finansinė našta, tačiau gydytojui, kuris ir taip užsimoka už visus kursus iš savo kišenės, tai būtų reikšmingos išlaidos. Manau, darbuotojų kvalifikacijos užtikrinimas apmokant stažuočių lėšas turėtų būti ne išimtis, o kasdienė praktika – nuo to priklauso mūsų pacientų gydymo kokybė“, – sako gydytoja O. Kutanovaitė.
„Nacionaliniame vėžio institute sudarytos puikios sąlygos jauniems gydytojams kelti kompetenciją, mokantis iš patyrusių Instituto klinikinių padalinių kolegų – chirurgų, radioterapeutų, onkologų chemoterapeutų, radiologų. Taip pat, jie turi galimybę dalyvauti mokslinių laboratorijų vykdomuose biomedicininiuose tyrimuose, inicijuoti naujas vėžio tyrimų temas.
Stažuotės ar kvalifikacijos kėlimas garsiausiuose Europos ir pasaulio vėžio centruose neabejotinai atveria naują etapą kiekvieno specialisto profesiniame kelyje, o mūsų pacientams suteikia galimybę gauti tarptautinius standartus atitinkančią naują paslaugos kokybę“, – sako NVI vadovė prof. Sonata Jarmalaitė.
