– Kas yra antibiotikai ir kam jie skirti?
– Antibiotikai yra vaistų grupė, kuri atsirado medicinos praktikoje ne taip ir seniai. 1924 metais buvo atrastas penicilinas, po kelerių metų jis pradėtas taikyti klinikinėje praktikoje. Šis vaistas padarė didelį perversmą, nes iki tol kova su infekcinėmis ligomis buvo labai įvairi, kartais pagrįsta empiriniais stebėjimais, o kartais – tam tikru šamanizmu.
Antibiotikas yra vaistas, kuris savo veikimą užkoduoja pavadinime – jis veikia prieš gyvybę ir prieš gyvybės formas, kurios mums netinkamos, kovoja prieš mus. Mūsų organizmas taip pat sudarytas iš gyvų ląstelių. Todėl reikėtų nepamiršti, kad antibiotikas kovoja ne tik su mikroorganizmais, bet ir padaro tam tikrą nedidelę žalą mūsų organizmui. Todėl mes ir kalbame apie tai, kad šių vaistų vartojimas turėtų būti protingas, pagrįstas ir tvarus.
– Ar antibiotikai plačiai naudojami odontologijoje?
– Šiuometinėje praktikoje – tikrai taip. Bet negalima sakyti, kad antibiotikų vartojimas visuomet yra pagrįstas. Antibiotikas dažnai tampa kaip sąžinę raminantis vaistas. Paskiriamas, nes „maža ką, bus ramiau“. Toks medikų požiūri pasitaiko, nors ir labai retai. O jei esamas gydymas ar paskirtos procedūros nėra veiksmingos, pacientai dažnai linkę sakyti, kad iškart paskyrus antibiotiką viskas būtų buvę gerai.
Norėčiau pasakyti, kad tai yra vaistas, turintis tikslias indikacijas, kada jį reikėtų skirti pacientui, o kada – ne.
– Kada antibiotikai būtini?
– Antibiotikas yra antibakterinis vaistas, nukreiptas prieš infekciją. Gydytojas pirmiausia tyri nustatyti infekciją. Infekcijos buvimas lokaliai, pavyzdžiui prie danties, aplink jį ar net pačiame dantyje, nėra indikacija skirti antibiotiką. Antibiotikas veikia sistemiškai – visą mūsų kūną. Jis turėtų būti vartojamas arba prevenciškai – apsaugoti mus nuo infekcijos, pavyzdžiui prieš planines operacijas, – arba kai jau yra sisteminė uždegimo išraiška. Tai reiškia, kad pacientas intoksikuotas, karščiuoja, – kai organizme įsivyravusi infekcija, kuri sukelia šiuos simptomus. Tokiu atveju reikia skirti antibiotiką.
– Kodėl antibiotikus reikia vartoti atsakingai?
– Antibiotikų vartojimas kartais įvyksta netinkamai. Ne dėl to, kad antibiotikas blogas ar gydytojas neteisingai paskyrė. Kartais taip nutinka, kad pacientas pats nusprendžia, kad jam jau užtenka vartoti antibiotiką. Jis jį pavartoja keletą dienų, savijauta pagerėja, o tai reiškia, kad vaistas veikia. Todėl pacientas nustoja jį vartoti. Tai yra viena iš priežasčių, dėl ko gali pradėti vystytis įvairūs mutavę mikroorganizmai, o ateityje galime dėl to turėti rimtų problemų. Mikroorganizmai bus tie patys, bet įgiję atsparumą, todėl antibiotikas neveiks.
Dar vienas iš netinkamo vartojimo būdų yra savigyda, kai pacientas pats sugalvoja, kad jam reikia antibiotiko. Dažnai tenka išgirsti tokių pasakymų, kad „Jūs man nerašykite recepto, nes aš turiu antibiotikų iš praeito karto, man jų daug liko“. Neturėtų taip būti, kad antibiotikų liktų daug, išskyrus tais atvejais, kai jie skiriami profilaktiškai, mažomis dozėmis. Savigyda ir pats paciento apsisprendimas kaip ir kada vartoti antibiotiką nėra teisingas. Visada reikėtų pasitarti su gydytoju, būtent jis turėtų tai nuspręsti.
– Ar atsparumas antibiotikams sukelia šalutinių poveikių?
– Įvairių grupių antibiotikai veikia skirtingai. Vieni iš tų antibiotikų veikia bakteritidiškai – žudo mikroorganizmus, kiti veikia bakteristatiškai – stabdo mikroorganizmų dauginimąsi.
Jeigu netinkamai naudosime antibiotikus, jie ilgainiui taps atsparūs, kadangi mikroorganizmai, kaip ir žmogus, grūdinasi neigiamomis sąlygomis. Nuo nepakankamų ar mažų antibiotikų dozių jie grūdinasi ir gali būti labai aršūs mūsų organizmui kitos ligos metu. Tai reiškia, kad mūsų pasirinktas antibiotikas kitos ligos metu tiesiog nebeveiks.
– Ar vis dar didelė problema, kai antibiotikų galima gauti ne iš gydytojų?
– Manau, kad yra kontrabandinių vaistų Lietuvoje, kurie atsiduria tarp prekiaujančių papildais iš trečiųjų šalių, patys pacientai pasisako įsigiję tokių vaistų. Kartais pasirenkami tokie vaistai, kurie nėra adekvačiai tinkami vienos ar kitos ligos gydymui ar profilaktikai, nes antibiotikas nėra toks vaistas, kuris būtų tinkamas visoms infekcinėms ligoms gydyti. Antibiotikai yra parenkami tam tikrai ligai gydyti empiriniu būdu arba kai jau yra nustatyta aiški diagnozė, nustatytas sukėlėjas, tada antibiotikas yra parenkamas specialus šiai ligai gydyti.
– Ar galima vartoti antibiotikus sergant COVID-19?
– Žinoma, kad galima, jeigu tai reikalinga. Svarbu atskirti antibiotiko vartojimą dviem tikslais: infekcijos gydymui ir profilaktikai. Susiduriame su dviem skirtingais priešais. COVID-19 yra virusas. Į mūsų vidų patekęs virusas pradeda daugintis ląstelėse. Tuo tarpu mikroorganizmai dauginasi ne ląstelėse, o tarp jų. Tai yra du skirtingai veikiantys mūsų priešai.
Jei susirgome COVID-19, reikia stengtis pasveikti nuo šios ligos. Tačiau antibiotiką turi paskirti gydytojas. Nusprendę tai padaryti patys, galime užduoti organizmui dvigubą užduotį: ir kovoti su COVID-19, ir dar organizmą nuodysime antibiotiku, kuris galbūt net nereikalingas. Savo ruožtu tokio gydymo nereikėtų nuspręsti.
– Ar reikia turėti antibiotikų namų vaistinėlėje?
– Tikrai ne. Tai nėra pirmo pasirinkimo vaistas. Ne pacientas turėtų nuspręsti, kada jam reikia antibiotikų. Yra tam tikros ligos – imunodeficitnės ar kitos, – kai pacientui reikalingi antibiotikai. Jam paaiškinama, kokiais atvejais juos reikėtų vartoti ir tuomet išrašoma jų turėti namuose. Bet tai yra pavieniai atvejai. Tai nėra masinis reiškinys. Turėti namuose antibiotikų ir galvoti, kad ateityje patys nuspręsime, kai mums jų reikės, yra neteisingas pasirinkimas. Tai gali būti pavojinga ir žalinga.
– Ar galima dalintis turimais antibiotikais su kitais, pavyzdžiui šeimos nariais?
– Ne. Antibiotikas nėra skanus pyragas, kuriuo galima dalintis su kitais šeimos nariais. Antibiotikas yra vaistas, kurį paskyrė gydytojas būtent tam pacientui, o ne kitam. Kartais galime apgaulingai suprasti tuos pačius simptomus ir taip padaryti žalos pasidalindami. Skirtingos ligos gali turėti labai panašius simptomus.
Antibiotikai negydo visų ligų. Jeigu antibiotikas paskirtas gydyti dantų ar burnos infekcijai, tai nereiškia, kad jis padės nuo virškinamojo trakto infekcijos. Savaiminis vaistų pasidalijimas yra bloga praktika, atnešanti daugiau žalos nei naudos.
– Ar antibiotikai geriausiai veikia esant pūliniui?
– Galiu prisiminti savo mokytojo mintis, kad antibiotikai pūlių negydo. Dantų ligų sukeltos infekcijos turi aiškią priežastį. Gydymas vien antibiotikais yra šaudymas į žvirblį iš patrankos. Reikėtų pradėti tikslinį danties gydymą. Jeigu jums į padą įlindo rakštis, kokiais vaistais beteptumėte ar gydytumėte, pirmiausia reiškia ištraukti rakštį, tik tada padės vaistai.
Pūlinys reiškia, kad ten susikaupė daug negyvų ląstelių, kurios kovojo su infekcija ir žuvo, todėl ten infekcijos yra mažiau. Priežastis yra kažkuris nesveikas dantis, aplink kurį yra daugiau infekcijos nei aplink pūlinių maišelį. Antibiotikas į pūlinį nepateks, nes ten nėra kraujotakos, o mikroorganizmai jo nebijos, jeigu jis cirkuliuos aplink pūlinį.
Todėl nereikėtų ir po kiekvieno gydymo skirti antibiotiko. Jei po endodontinio gydymo dantis tampa jautresnis, sukandant skauda ir netgi aplink jį patinsta, tai yra normali reakcija po invazinio gydymo. Jeigu išsivystė apendicitas, po operacijos iškart nepagerės, nes ten bus pjūvis, po jo patins, skaudės.
Odontologija iš dalies yra chirurginis gydymas. Mes sakome, kad žeisdami gydome. Tas pažeidimas, kuris įvyksta gydymo metu, sujudina lėtinę infekcijos formą, mūsų organizmas pradeda kovoti. Bet tai yra lokalu. Pacientui nesukyla temperatūra, jis ir toliau gali eiti į darbą. O jei suskausta labiau ar patinsta, dažniausiai po vienos ar dviejų dienų toks nepatogumas praeina.
– Ar po antibiotiko vartojimo reikėtų vartoti ir gerąsias bakterijas?
– Gerosios bakterijos kartais padeda atstatyti mūsų prarastą natūralią žarnyno mikroflorą. Todėl gydymo, o ne profilaktikos, tikslu geriant antibiotikus rekomenduojamos ir gerosios bakterijos. Tik labai svarbu tinkamai jas vartoti. Jos negali būti vartojamos kartu su antibiotiku, priešingu atveju mes geriame ir nuodą, ir priešnuodį vienu metu. Todėl gerosios bakterijos turėtų būti vartojamos arba pora valandų prieš, arba pora valandų po antibiotiko vartojimo.
– Kuo antibiotikai skiriasi nuo antivirusinių vaistų?
– Klausime užkoduotas ir atsakymas. Antibiotikai neveikia virusų, antivirusiniai vaistai neveikia infekcijų. Tai yra du skirtingi vaistai skirtingoms ligoms.
Pilną laidą „Odontologai pataria: savigyda antibiotikais – nauda ar žala?“ galite pažiūrėti čia:
