Būdamas 20-ies M.Vaičiulis startavo 2010-ųjų Vankuverio olimpinėse žaidynėse, po metų – pasaulio čempionate Osle. Daug vilčių teikiantis sportininkas jautė, kad gali pasiekti ir geresnių rezultatų 2014-aisiais Sočyje, bet iki šio Rusijos miesto nenukeliavo.
Nors slidininkas jautėsi stiprus ir greitas, atlikta sveikatos patikra vertė medikus ieškoti rimtos ligos priežasties. Apie tai įspėjo nuo normos nukrypę elektrokardiogramos rodikliai.
2011 metų vasarą atlikus kraujo serologinius tyrimus M.Vaičiuliui buvo nustatyta Laimo liga.
Lėtinė infekcija sutrikdė slidininko širdies ritmą. Tris savaites kiekvieną rytą M.Vaičiulis vykdavo į ligoninę, kur jam buvo švirkščiami antibiotikai. Apie rimtą sportavimą negalėjo būti net kalbos.
Iki to nelemto įvykio erkių įkandimai M.Vaičiuliui buvo įprastas dalykas, nes jis gimė ir augo Ignalinoje.
Jis nesusimąstydavo, kad miške ar pievoje tūno erkės, dėl kurių gali tekti atsisveikinti su sportu. Jei rasdavo kokią erkę ant savo kūno, ją iškrapštydavo ir eidavau toliau.
Todėl į medikų akiratį jis pateko tik tada, kai erkių platinamos borelijos nusitaikė į širdies raumenį ir sukėlė kardiogramoje užfiksuotus pokyčius.
Susigrūmęs su Laimo liga M.Vaičiulis kurį laiką turėjo užmiršti didįjį sportą. Apie sunkiausią gyvenimo periodą sportininkas yra pasakojęs: „Stengiausi labai neliūdėti, nes jaučiau, kad galiu prarasti gyvenimą. Susitelkiau į kitus dalykus. Susiradau darbą – tapau fizinio lavinimo mokytoju, įgijau aukštojo mokslo diplomą. Palaikydamas draugiją vaikams ir žaisdamas krepšinį, futbolą pradėjau vėl judėti. Negulėjau lovoje, truputį vis sportavau.“
Jam teko ragauti ir emigranto duonos Norvegijoje, žuvų fabrike. Bet aistra sportui nugalėjo. Po startų Vankuveryje ir Pjongčange M.Vaičiulis šiemet išbandys laimę jau trečiosiose žiemos olimpinėse žaidynėse Pekine. 32 metų slidininkas puikiai žino, kaip sunku atitrūkti nuo profesionalaus sporto.
Medicinos entomologė Milda Žygutienė įspėjo, kad erkių platinama Laimo liga, taip pat erkiniu encefalitu Lietuvoje galima užsikrėsti bet kur, nes nėra tokios vietovės, kurioje nebūtų šių voragyvių.
Tai rodo sergamumo rodikliai visoje Lietuvoje. Pavyzdžiui, iki pandemijos kasmet šalyje būdavo registruojama vidutiniškai apie 3 tūkstančius naujų Laimo ligos atvejų. Tiesa, 2021-aisiais buvo nustatyta gerokai mažiau – vos 1780 Laimo ligos atvejų, nors 2020-aisiais – 2865 atvejai.
Tikėtina, jog pastarųjų metų statistika šiek tiek šlubuoja dėl to, kad pacientams buvo sunkiau patekti pas gydytojus. Ankstesniais, ikipandeminiais, metais sergamumas Laimo liga būdavo gerokai didesnis.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistė M.Žygutienė pasakojo, kad dėl didelio sergamumo Laimo liga ir erkiniu encefalitu Lietuva daug metų patenka į Europos Sąjungos šalių sąrašo viršų, o pandemija nėra ta priežastis, kuri galėtų numaldyti erkių apetitą.
Reaguodamos į anglies dvideginį erkės nepraleidžia progos įsisiurbti į gyvūną ar žmogų, kurių kraujo reikia toliau vystytis.
Įšilęs ir prakaituotas sportininkas, kurio kūno nedengia ištisinė sportinė apranga, taip pat masina erkes. M.Žygutienė pasakojo, kad jei kojinės nedengia blauzdų, jei yra menkiausias neuždengtos odos tarpas prie rankogalių, erkės žinos, ką daryti.
Atšilus orams atgyja ir erkės, todėl labai svarbu treniruojantis gamtoje pasirinkti tinkamą aprangą.
Laimo ligos sukėlėjus platinančių erkių yra ir didmiesčių parkuose, tad galima užsikrėsti ir ten sportuojant.
Erkės veisiasi ne tik miškuose, jos išplitusios arti žmonių būstų, pavyzdžiui, didmiesčių miegamuosiuose rajonuose, kurie įsikūrę greta miškingų masyvų, taip pat užmiesčio soduose, paplūdimių prieigose.
Netgi paukščių buvimas šalia žmonių daro įtaką erkių plitimui, nes sparnuočiai taip pat padeda erkėms atsirasti skirtingose vietose. Naminiai gyvūnai, ypač neprižiūrimos katės, kurios eina į pievas ar pakrūmes peliauti, gali parnešti į daugiabučio kiemą kraują siurbiančių parazitų.
„Įsisiurbusi erkė ilgai nepaleidžia savo šeimininko, nes krauju maitinasi kelias dienas ar net savaitę. Niekas nežino, kur ji nukris, kur padės kiaušinėlių, toks erkių židinys gali susidaryti šalia namų“, – įspėjo M.Žygutienė.
Laimo ligą sukeliančios borelijos, kurias platina erkės, gali būti kelių genotipų.
Dėl šios priežasties skiriasi Laimo ligą išduodantys požymiai. Kartais šios ligos diagnozė gali būti kaip perkūnas iš giedro dangaus, nes žmogus neprisimena, kad būtų susidūręs su erke.
Laimo liga yra lėtinė infekcija, kuri, skirtingai nei erkinis encefalitas, yra registruojama ištisus metus. Laimo liga gali būti nustatoma ne tik ankstyvosios stadijos, kai odoje, erkės įsisiurbimo vietoje, susidaro klajojanti dėmė – raudonė.
Neretai būna ir tokių atvejų, kai Laimo ligą sukeliančios borelijos ilgainiui pažeidžia sąnarius, sukelia širdies ritmo sutrikimus, išprovokuoja neuralgiją – aštrų skausmo priepuolį, kurį sukelia pažeisti periferiniai nervai.
Dėl įvairių priežasčių kai kuriems žmonėms negalavimai, kuriuos sukelia erkių platinamos ligos, išaiškėja gerokai vėliau, o kartais atsitiktinai, kai medikams vis nepavysta rasti tikrosios ligos priežasties.
Gali lemti netgi tai, kiek Laimo ligos sukėlėjų borelijų turi pati erkė, todėl ligos požymiai gali išryškėti per mėnesį.
M.Žygutienė priminė, kad atsiradus įvairiems negalavimams būtina kreiptis į šeimos gydytoją. Netgi galvos skausmas, prastas miegas, bendras silpnumas, ankstyvas nuovargis gali būti siejami su erkių platinama Laimo liga.
Neretai užtenka vienintelio užkrėstos erkės įsisiurbimo, kad žmogus susirgtų Laimo liga. Ji sėkmingai gydoma antibiotikais, tačiau laiku neskyrus vaistų gali sukelti įvairių komplikacijų, todėl yra klastinga.
M.Žygutienė pasakojo, kad Laimo ligą dažnu atveju išduoda klajojanti raudonė, kuri susidaro erkės įkandimo vietoje.
Tuo metu erkiniam encefalitui būdingi požymiai yra galvos, sprando skausmai, karščiavimas. Tokie negalavimai neretai būna panašūs į peršalimą, todėl dažnai žmonės kaltę suverčia oro kondicionieriams ar skersvėjams.
Norint nustatyti erkinį encefalitą, būtina atlikti serologinius tyrimus, o Laimo ligą daugelis gydytojų nustato pagal būdingą klinikinį požymį, nes jis būna akivaizdus, tai – raudona dėmė. Jos dydis gali kisti, todėl ji vadinama klaidžiojančia. Klaidžiojanti dėmė būna blyškesnė, o pabuvus saulėje, pirtyje ar nusimaudžius šiltoje vonioje – ryškesnė.
Jei erkės įsisiurbimo vietoje dėmė padidėja iki penkių centimetrų skersmens, tai signalas, kad žmogus galėjo užsikrėsti Laimo liga. Žirnio didumo paraudimas būna ir tada, kai erkė yra neužsikrėtusi.
Įkandimo vietoje oda parausta dėl reakcijos į svetimus baltymus, todėl gali varginti niežėjimas, pažeistą vietą gali deginti, ji gali patinti, bet tai nėra erkių platinamoms ligoms būdingi požymiai. Taip gali atsitikti ir įkandus uodui ar kitam vabzdžiui.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai Laimo liga nustatoma netgi tada, kai žmogus neprisimena matęs jokios erkės. Dažniausiai taip nutinka, kai žmogus nepastebi į nugarą, pakinklį ar plaukuotoje galvos dalyje įsisiurbusios erkės.
„Jei žmogus gyvena vienas, niekas jam ir nepasakys, kad nugaroje ar pakinklyje atsirado didelė rausva dėmė. Erkių nimfos taip pat pavojingos, nes jos nėra didelės, todėl dažniau lieka nepastebimos“, – įspėjo medicinos entomologė M.Žygutienė.
