Buvo pažymima, kad farmacijos kompanijos „Roche“ sukurtas preparatas „Ronapreve“ (kasirivimabo ir imdevimabo derinys) bus skiriamas nesunkia COVID-19 ligos forma sergantiems ligoninių pacientams, kuriems nereikia papildomo deguonies.
Tačiau, kaip paaiškino Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytojas onkoimunologas Marius Strioga, Lietuvoje naudojamas vaistas prieš omikron atmainą neveikia.
„Jau yra parodyta, kad „Ronapreve“ preparatas prieš omikron atmainą nėra efektyvus“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė M.Strioga. Tačiau jis pridūrė, jog pati kompanija skelbia jau kurianti vaisto versiją, adaptuotą prieš omikron atmainą.
Savo ruožtu, SAM Farmacijos politikos skyriaus vedėja Andželika Oraitė sakė, kad šiuo metu gaunamų vaistų klinikiniai tyrimai buvo atlikti su tuo metu vyravusiomis koronaviruso atmainomis. Todėl sunku užtikrintai pasakyti, kiek jie efektyvūs prieš omikron atmainos sukeltą ligą.
Ji pasakojo, kad gruodžio pabaigoje šalį pasiekę medikamentai buvo paskirstyti didžiosioms 5 šalies ligoninėms, tačiau negalėjo pasakyti, ar visos gydymo įstaigos juos šiuo metu naudoja.
Ruošiasi įsigyti kitą preparatą
A.Oraitė paaiškino, kad pateikti išankstiniai užsakymai, siekiant įsigyti ir kitus, rinkoje dar tik pasirodysiančius vaistus nuo COVID-19.
Ji priminė, kad jau daugiau nei metus Lietuvos gydymo įstaigos koronavirusu sergančius pacientus gydo remdesiviru.
„Šiuo metu užbaiginėjamas sutarties pasirašymas (…) po mėnesio ar dviejų turėsime „glaxosmithkline“ monokloninių antikūnų produktą“, – sakė A.Oraitė.
Apie Lietuvoje dar tik pasirodysiantį vaistą teigiamai atsiliepė ir M.Strioga. „Šis preparatas yra unikalus, iš monokloninių antikūnų pagrindu sukurtų vaistų – bene perspektyviausias. Jis aktyvus yra prieš visas žinomas koronaviruso atmainas. Taip yra, nes vaistas nusitaiko į labai konservatyvią, labai mažai kintančią viruso S baltymo sritį.
Koronavirusas kisdamas ir mutuodamas jos nekeičia. Matyt, ji yra svarbi baltymo funkcionalumui“, – paaiškino M.Strioga.
Vaistai – kelis kartus brangesni nei vakcinos
Onkoimunologas paaiškino, kad monokloninių antikūnų pagrindu veikiančių vaistų gamyba užtrunka ilgiau nei vakcinų. Todėl jais sunkiau apsirūpinti, farmacijos kompanijos nespėja pagaminti tokio didelio kiekio medikamentų.
Kitas M.Striogos išskirtas vaistas – „Pfizer“ sukurtas „Paxlovoid“. „Jis patogus tuo, kad yra geriamasis. Jį ir namie būtų galima vartoti. Tai kompanija dirbdama maksimaliais pajėgumais, galėtų jo pagaminti per šiuos metus 80 mln. gydymo kursų. Pasauliniu mastu tai nėra didelis skaičius“, – aiškino onkoimunologas.
M.Strioga paaiškino, kad „Pfizer“ sukurto vaisto veikimo principas yra kitoks nei daugumos konkurentų preparatų. Tai priešvirusinis vaistais, kuris ne apsaugo nuo viruso patekimo į ląsteles, bet neleidžia jam daugintis mūsų organizme.
„Paxlovoid“ gydymo kursas truktų 5 dienas, vartojant po dvi tabletes per dieną.
Tuo metu monokloniniai antikūnai lašinami į veną arba leidžiami į raumenis ligoninėse gydomiems vidutine arba lengva forma sergantiems pacientams.
M.Strioga paaiškino, kad tabletiniai vaistai nuo COVID-19, jei ir atsirastų Lietuvoje, būtų prieinami su gydytojo receptu, jų vaistinėse bet kas nenusipirktų.
Onkoimunologas sakė, kad viena dozė „Ronapreve“ vaistų gali kainuoti nuo 1,5 tūkst. iki 2 tūkst. eurų. SAM anksčiau skelbė, kad Lietuvą pasiekė 60 šio vaisto dozių.
Tuo metu tabletinių vaistų nuo COVID-19 gydymo kursas, M.Striogos žiniomis, galėtų kainuoti 700-800 eurų.
Palyginimui, vienos vakcinos dozės kaina – maždaug 20 eurų. Prie mažesnės skiepų kainos, pasak M.Striogos, prisideda tai, kad jie naudojami masiškai, vakcinuojama didelė visuomenės dalis.
„O vaistas paprastai taikomas jau susirgusiam žmogui. Tų klientų, kurie jį naudos, ratas mažesnis“, – svarstė M.Strioga.
Nėra alternatyva skiepams
Tačiau į vaistus, žiūrintiems kaip į neva daug patikimesnę alternatyvą vakcinoms, M.Strioga siūlo geriau pagalvoti. Vaistams taip pat galioja tie patys veiksniai, kuriais dažniausiai motyvuojamas skepsis vakcinų atžvilgiu.
„Vaistai, jeigu jau visi yra taip jų yra ištroškę, jie irgi pakankamai greitai sukurti, klinikinių tyrimų duomenys riboti, o dėl jų saugumo, šalutinių galimų ilgalaikių poveikių... mes ir jiems gi neturime penkių metų stebėjimo“, – aiškino onkoimunologas.
Jis pridūrė, kad geriamieji vaistai turėtų būti naudojami labai griežtai laikantis visų nurodytų instrukcijų. O tai ypač pasakytina apie kitą geriamąjį vaistą nuo COVID-19 – molnupiravirą. Pagal numatytą kursą per 5 dienas reikia suvartoti 40 jo piliulių.
„Jeigu žmogus pasijustų geriau ir vietoj numatytų 5 dienų vaistą vartotų 3 dienas, arba gertų mažesnę jo dozę, tai gali virsti labai pavojingu reiškiniu. Virusas yra apdaužomas, bet neužmušamas. Jame sukeliamos mutacijos ir taip galime pagaminti labai agresyvius mutantus. Tai yra viena iš molnupiraviro grėsmių“, – drausmingo vaistų vartojimo svarbą pabrėžė M.Strioga.
Todėl, pasak gydytojo, paciento klaida galėtų turėti skaudžių pasekmių, kurios paliestų visus.
Riziką esą didina ir tai, kad vaistai nuo COVID-19 būtų skiriami, turintiems gretutinių ligų, dažnai vyresnio amžiaus žmonėms, ir taip vartojantiems jau ne vieną medikamentą.
Šie juk galėtų ir paprasčiausiai susipainioti ir dėl to vaistą panaudoti netaisyklingai.
