Donorinio kraujo poreikis pastaruoju metu auga, o donorinio kraujo atsargos sumažėjo drastiškai. Iki pandemijos Kauno klinikų Kraujo centre apsilankydavo 60-70 donorų per parą, dabar jų sumažėjo iki 20.
D.Remeikienė mano, kad tokia situacija susidarė, nes dalis donorų šiuo metu serga COVID-19.
Nepaisant grėsmingos situacijos nesiruošiama sugrįžti prie mokamos donorystės.
Pasak medikės, tai prieštarauja Lietuvos įsipareigojimams ES ir sukelia papildomų rūpesčių dėl donorinio kraujo saugumo. D.Remeikienė pridūrė, kad mokama donorystė labiau būdinga trečiojo pasaulio šalims.
Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovas doc. dr. Linas Velička atskleidė, kad kai kurių kraujagyslių operacijų metų pacientams sunaudojama net 3–4 litrai donorinio kraujo.
„Turime turėti kraujo atsargų, nes nežinome, kada atvyks pacientas, kuriam prireiks kraujo“, – kalbėjo medikas. Jis pripažino, kad dėl donorinio kraujo trūkumo kartais jau tenka stabdyti planines operacijas.
L.Velička praneše, kad ir prieš parą jo skyriuje buvo atvejis, kai pacientui prasidėjo ūmus kraujavimas ir prireikė donorinio kraujo.
Skyriaus poreikis yra 40 litrų donorinio kraujo per metus, visos gydymo įstaigos metų poreikis yra apie 16 tūks. litrų.
Kraujo komponentų prireikia ir gimdymų metu.
„Mūsų gimdyvės kartais pradeda kraujuoti labai staigiai “, – pasakojo Akušerijos ir ginekologijos klinikos Akušerijos skyriaus vadovė prof. dr. Meilė Minkauskienė.
Gimdyvėms prireikia 3-4 litrų kraujo, todėl donorinis kraujas – vienintelis būdas išgelbėti moters gyvybę.
