Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) gydytojas neurologas dr. Rytis Daukšys, besispecializuojantis miego sutrikimų srityje, sako, kad miego apnėjos atvejų ir šios ligos sukeliamų problemų ateityje tik daugės.
– Ar miego sutrikimais žmonės skundžiasi dažnai ir kokių miego sutrikimų gali pasitaikyti?
– Tyrimai rodo, kad maždaug 30 proc. Europos gyventojų skundžiasi įvairiais miego sutrikimais. Miego sutrikimai neapsiriboja tik daugeliui žinoma lėtine arba ūmine nemiga. Miego sutrikimams gali būti priskiriami įvairūs kvėpavimo ar judesių sutrikimai, pavyzdžiui, periodiniai kojų judesiai miegant arba neramių kojų sindromas, lėtojo ir greitojo miego parasomnijos, narkolepsija, ankstyvo arba vėlyvo užmigimo sindromas ir daug kitų.
Iš viso priskaičiuojama apie 80 miego sutrikimų. Vienas dažniausių – miego apnėja, pasireiškianti 5 proc. normalaus kūno svorio žmonių ir 20 proc. nutukusių žmonių.
– Papasakokite, kas yra miego apnėja, kas rizikuoja susirgti šia liga?
– Miego apnėja yra sutrikimas, kai žmogui miegant sustoja kvėpavimas. Tokie nekvėpavimo epizodai dali būti įvairios trukmės – kvėpavimas gali sustoti kelioms ar keliolikai sekundžių. Savo praktikoje esu susidūręs su atveju, kai paciento kvėpavimas dėl miego apnėjos sustodavo net 65 sekundėms.
Esant lengvai apnėjai, kvėpavimo pauzės gali kartotis kelis kartus per valandą, o sunkiai – net kas dvi minutes. Šios pauzės ištinka miego metu atsipalaidavus raumenims ir užsidarius viršutiniams kvėpavimo takams, o žmogus, negalėdamas įkvėpti oro, atsibunda. Šie prabudimai yra labai trumpi, žmogus jų paprastai net neprisimena, bet būtent jie suardo vientisą miego struktūrą, neleidžia kokybiškai išsimiegoti ir pailsėti.
Miego apnėja serga ir jaunesnio, ir vyresnio amžiaus žmonės, bet pastariesiems ji pasireiškia dažniau. Pastebėta, kad vyrai miego apnėja serga dažniau nei moterys.
Labai svarbūs rizikos faktoriai, lemiantys miego apnėją yra viršsvoris, kaklo ir kvėpavimo takų anatomija, raminančiųjų vaistų vartojimas, alkoholio vartojimas ir rūkymas, taip pat Parkinsono liga ir kt. Deja, visuomenei senstant ir gerėjant gyvenimo sąlygoms, dėl kurių žmonės dažniau tunka, miego apnėjos atvejų ir šios ligos sukeliamų problemų ateityje tik daugės.
– Kokie požymiai išduoda, kad žmogus gali sirgti miego apnėja?
– Pagrindiniai miego apnėją išduodantys požymiai miegant yra knarkimas ir nekvėpavimo epizodai. Ryte nuo miego apnėjos kenčiančiam žmogui gali skaudėti galvą, varginti aukštas kraujo spaudimas, rėmuo. Dieną jis jaučiasi mieguistas ir nuolat pavargęs, gali būti sunku susikaupti, įsiminti ne tik smulkmenas, bet ir svarbius dalykus. Taip pat gali pasireikšti depresijos požymiai, sumažėti lytinis potraukis.
– Kokios yra negydomos miego apnėjos pasekmės žmogaus sveikatai ir gyvenimo kokybei?
– Kaip žinome, deguonis yra gyvybiškai svarbus mūsų organizmui. Dėl miego apnėjos susilpnėjus arba nutrūkus kvėpavimui vyksta desaturacija, t. y., deguonies įsisotinimas organizme sumažėja bent 3–4 proc., o kai kuriais atvejais apnėjos metu pasitaiko ir iki 60 proc.
Smegenims ir širdžiai negaunant reikiamo kiekio deguonies, ilgainiui didėja insulto ir infarkto tikimybė. Negydoma miego apnėja taip pat didina kitų ligų, pavyzdžiui, hipertenzijos, II tipo diabeto, širdies nepakankamumo, depresijos riziką.
Nereikia pamiršti ir žmogaus gyvenimo kokybės, socialinių ryšių. Miego apnėjos sukeltas nuovargis mažina darbingumą ir darbo kokybę, gali prisidėti prie blogėjančių santykių šeimoje ir trūkinėjančių socialinių ryšių, nes žmogus jaučiasi nuolat pavargęs, jam pasireiškia nuotaikos svyravimai.
Deja, didesnis išmiegotų valandų skaičius miego apnėjos atveju nieko nekeičia – net jei žmogus miegos daugiau valandų, vis tiek jaus nuovargį, nes naktį nustojęs kvėpuoti jis prabus, miegas taps fragmentišku ir nekokybišku.
– Miego apnėjos pasekmė – padidėjusi nelaimingų atsitikimų tikimybė?
– Tai visame pasaulyje ypač opi miego apnėjos sukeliama problema. Dėl miego apnėjos sukelto mieguistumo, žmonės neretai užmiega vairuodami. Ypač dažnai nuo miego apnėjos kenčia tolimųjų reisų vairuotojai, todėl kai kuriose užsienio šalyse prieš juos įdarbinant atliekami polisomnografijos tyrimai dėl miego apnėjos.
Žinoma, padidėja ir kitų nelaimingų atsitikimų tikimybė, pavyzdžiui, darbininkai dėl sulėtėjusios reakcijos ar sumažėjusios dėmesio koncentracijos gali patirti įvairių sužeidimų.
– Kokie tyrimai ar metodai taikomi miego apnėjos diagnostikoje?
– Miego apnėjos diagnozavimas ir gydymas yra kompleksinis procesas, kuriame glaudžiai bendradarbiauja gydytojai otorinolaringologai, gydytojai neurologai ir gydytojai pulmonologai. Kalbant apibendrintai, įvertinamas paciento kūno masės indeksas, kvėpavimo takų ir gomurio struktūra bei kiti parametrai.
Pacientas turi užpildyti Epwortho mieguistumo skalės klausimyną, pagal kurį nustatomas mieguistumo lygis balais. Jei surinktų balų skaičius viršija 10, tai jau yra susirūpinimą keliantis ženklas.
Be to, miego apnėjos diagnozei reikalingas ir polisomnagrafinis tyrimas. Tai yra viso miego ciklo nakties metu įrašas su kvėpavimo registravimu, kuris laikomas „auksiniu standartu“ diagnozuojant miego apnėją ir kitus miego sutrikimus.
RVUL jau veikia miego tyrimų kabinetas su universalia naujos kartos polisomnografijos sistema, todėl dabar į mūsų ligoninę besikreipiantiems pacientams galime pasiūlyti pilną miego apnėjos ištyrimą ir gydymą. Be to, polisomnagrafiniai tyrimai atliekami vos keliose gydymo įstaigose Lietuvoje, todėl ši nauja paslauga mūsų ligoninei svarbi teikiant kompleksines paslaugas pacientams.
– Kaip vyksta Jūsų minimas polisomnagrafinis tyrimas ir ką iš jo metu surinktų duomenų galima sužinoti apie paciento miegą?
– Pacientas į mūsų ligoninę kviečiamas atvykti vakare, nes polisomnografinis miego tyrimas trunka visą naktį. Šiam tyrimui yra skirta palata su specialia įranga, registruojančia biofiziologinius pokyčius miegant. Paprastai tariant, pacientui skirtinguose galvos taškuose ir kūno vietose pritvirtinami davikliai.
Polisomnografinio tyrimo metu registruojama elektroencefalograma ir elektrokardiograma, akių, kojų, kvėpavimo judesiai, kraujo įsotinimas deguonimi ir kiti duomenys. Taip pat polisomnografijos tyrimo metu pacientai yra filmuojami tam, kad būtų galima užfiksuoti neįprastus judesius. Gautus duomenis peržiūri, įvertina ir apibendrina gydytojas neurologas.
– Kokie galimi miego apnėjos gydymo būdai, ar žmogus gali sau padėti ir savarankiškai?
– Surinkus ir įvertinus anksčiau minėtų tyrimų duomenis vertinama, ar pacientui gali padėti chirurginė intervencija – pavyzdžiui, gomurio, liežuvėlio ar nosies pertvaros korekcija. Chirurginė intervencija taikoma esant lengvai arba vidutinio sunkumo miego apnėjai, ją galime atlikti RVUL.
Jei miego apnėja yra sunki, reikia taikyti gydymą teigiamo oro slėgio aparatu. Šis aparatas skirtas naudoti namuose: einant miegoti žmogus užsideda kaukę, o aparatas nuolatos tiekia orą pagal individualius parametrus nustatytu slėgiu. Tai padeda išvengti kvėpavimo pauzių, prabudimų ir deguonies desaturacijos.
Kalbant apie profilaktiką, žmonės turėtų rūpintis savo svoriu ir subalansuota mityba, būti fiziškai aktyvūs, vengti alkoholio, nevartoti narkotinių medžiagų ir migdomųjų vaistų, nerūkyti.
