Domėkitės savo liga
Į LSMU Kauno ligoninės Vaikų reabilitacijos skyrių „Žibutė“, teikiantį ambulatorines reabilitacijos paslaugas ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems, Diana vykdavo reabilitacijai. Pirmos konsultacijos metu ją nustebino ilgas pokalbis apie ligą.
„Aš pirmą kartą sutikau žmogų, kuris man taip išsamiai papasakojo apie stuburą, kas mano stuburui nutiko ir kaip su tuo turėsiu gyventi: kaip elgtis toliau, kaip stovėti, gulėti, vaikščioti, ką daryti, kad mažiau skaudėtų“, – tokių minčių po pirmojo susitikimo su fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Jūrate Braziene kilo pacientei.
Pati gydytoja pasakoja, kad dažnai atvykstantys žmonės žino tik savo ligos pavadinimą.
„Paklaususi pacientų, ar jie supranta, kas jiems yra, dažnai išgirstu tik grėsmingai skambančią diagnozę, o prasmė, ką ta diagnozė reiškia, pasimeta tarp medicininių trumpinių, lotyniškų pavadinimų ir paprastam žmogui neiššifruojamų tyrimų atsakymų.
Stuburo ligų gydymas susijęs su tuo, kad žmogus pats turi būti labai aktyvus, daryti pratimus namuose, vengti stuburo apkrovimo. Nebus taip, kad gydytojas paskyrė tabletę ir pacientas pasveiko. Pacientui svarbu suprasti, kodėl jam skauda, todėl pirmo susitikimo metu pirmiausia piešiu stuburą, rodau, kokių pakitimų atsirado, ir kas bus, jei žmogus gyvens taip pat, kaip gyveno iki šiol“, – pasakoja fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja.
Būtina pertvarkyti buitį
Pacientai pastebi, kad jiems stuburą labiausiai skauda atliekant tam tikrus judesius. Norint išvengti skausmo stiprėjimo ar pasikartojimo, tenka keisti kasdienius įpročius. Gydytoja J. Brazienė pabrėžia, kad pokyčiai buityje ir įpročiuose yra būtini.
„Konsultacijų metu su pacientu pasikalbame, ką žmogus veikia namuose, kokia jo specialybė, kaip jis guli lovoje, neša daiktus, vairuoja. Pavyzdžiui, kai galvą plauname stovėdami po dušu, stuburo juosmeninė dalis gauna žymiai mažesnę apkrovą, nei tai darant pasilenkus. Žmogui susilenkus 90° kampu, vienam stuburo slankstelio kvadratiniam centimetrui tenka 120–200 kg slėgis. Jei tokie veiksmai atliekami nuolat, galima greitai panaikinti reabilitacijos efektą. Žmonės stebisi: „Kažką pakėliau, truputį padirbau ir vėl skauda.“
Taip pat aptariame, kaip žmogus galėtų pertvarkyti namus, kad išvengtų kenkiančių judesių, nereikalingų pasilenkimų, kaip naudoti savo stuburą tausojančiu režimu.
Reabilitologas gali skirti visą arsenalą procedūrų, bet jei žmogus grįš į tą pačią terpę ir vėl viską darys taip, kaip darė iki šiol, tik laiko klausimas, kada įvyks ligos paūmėjimas ar nugaros „surakinimas“. Manau, kad ši pacientė teigiamų rezultatų pasiekė todėl, kad domėjosi savo liga ir buvo pasiryžusi pokyčiams“, – pasakoja gydytoja.
Pratimai – gyvenimo būdo dalis
Stuburo išvaržos nėra pagydomos, su jomis žmogui teks gyventi visą likusį gyvenimą, tad J. Brazienė pabrėžia, kad sportuoti ir galvoti apie stuburą teks nuolat:
„Tarp taikomų reabilitacijos priemonių yra ne tik magnetoterapija, impulsinių srovių terapija ir kitokios procedūros, bet ir individuali kineziterapija – tai labai svarbi reabilitacijos dalis. Kineziterapeutai mankštų metu, atsižvelgdami į paciento stuburo pakitimus, pateikia individualias rekomendacijas, moko taisyklingai atlikti pratimus. Tad su pacientu visada kalbame ir apie tai, kaip reikės tęsti mankštas po reabilitacijos. Kada žmogus, pasibaigus reabilitacijai, galėtų rasti laiko atlikti pratimus.“
Ponia Diana pasakoja, kad po magnetoterapijos, mankštų ir masažų iš karto pajuto palengvėjimą: „Jaučiau, kad jau po pirmųjų procedūrų raumenys atsipalaidavo ir tas lengvumo jausmas stipriai pagerino savijautą. Išmokau pratimų, kuriuos atlieku namuose. Darbuotojos labai rūpestingai klausinėjo, kaip jaučiuosi, ar neskauda, ar tinkamas krūvis. Esu labai dėkinga visiems specialistams už darbą.“
Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Jūratė Brazienė visiems stuburo skausmų kamuojamiems žmonėms linki aktyviai domėtis savo liga ir siekti pokyčių: „Tik paciento ir specialistų komandinis darbas duoda rezultatų.“
