„Istorinė“ operacija įvyko penktadienį, sakoma Merilando universiteto medicinos mokyklos pirmadienio pranešime. Nors paciento prognozės toli gražu nėra užtikrintos, mėginimas persodinti gyvūno organą žmogui buvo svarbus įvykis.
Pacientas Davidas Bennettas buvo laikomas netinkamu žmogaus organo transplantacijai – toks sprendimas dažnai priimamas, kai recipiento sveikata labai prasta.
„Tai istorinis įvykis, nes galbūt suteiks galimybę tokius modifikuotų gyvūnų organus transplanuoti žmonėms, kuriems to reikia“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ sakė Vilniaus Santaros klinikų širdies chirurgas Vilius Janušauskas.
Misija – nukenksminti organizmo apsaugą
Tiesa, jis pridūrė, kad bandymų persodinti žmogui gyvūno širdį būta ir anksčiau.
„1967 m. žmogui atlikta pirmoji širdies transplantacija, bet dar 3 metai prieš tai profesorius Hardy pabandė transplantuoti žmogui šimpanzės širdį. Tai buvo visiškas fiasko. Širdis nustojo veikti po valandos.
Tačiau per tuos dešimtmečius buvo surinkta daug informacijos, pritaikyta metodikų. Todėl susiklosčius aplinkybėms ta širdies transplantacija buvo atlikta pirmą kartą. Turbūt, laikas parodys, ar tai pasiteisins, ar taps pamoka, ką dar reikia išmokti, kad tai galėtų vykti“, – paaiškino V.Janušauskas.
Jo kolega Aleksejus Zorinas pridūrė, kad į gyvūno organą žmogaus organizmas reaguoja, kaip į svetimkūnį ir stengiasi jį sunaikinti. Todėl gydytojams tenka ieškoti būdų, kaip „apgauti“ žmogaus gynybinius mechanizmus.
„Kaip padaryti tai, kad panaikinti svetimos rūšies antigeniškumą. Tam moksliniai darbai vyko ne vieną dešimtmetį ir panašu, kad pirmas žingsnis į priekį buvo atliktas praėjusią savaitę“, – sakė A.Zorinas.
Gydytojai paaiškino, kad transplantacijai naudojama genetiškai modifikuoto gyvūno širdis tam, kad žmogaus kūnas „nereaguotų taip audringai“ į naują širdį.
„Kadangi jame (gyvūno organe – red.) yra tokių baltymų, angliavandenių, kurių nėra žmogaus organizme. Todėl tie baltymai ir angliavandeniai yra priimami kaip visiškai svetimi, iš karto puolami.
Tie patys baltymai, kurie yra kiaulės širdies raumenų sienelėse, jie yra ir bakterijose. Žmogaus organizmas yra evoliucijos išmokytas kovoti prieš tuos svetimus baltymus. Jie (kiaulės širdį persodinę gydytojai – red.) sugebėjo tuos baltymus, kiek pavyko neutralizuoti, kad žmogaus organizmas taip audringai nereaguotų“, – pasakojo V.Janušauskas.
Santaros klinikų chirurgai paaiškino, kad būtent kiaulės širdis transplantacijai pasirenkama iš praktinių paskatų. Pagal savo fizinį dydį tokiai užduočiai tiktų ir ne vienas kitas gyvūnas, bet kiaulė patogi savo greita reprodukcija.
Lietuvoje tokių operacijų nebus?
Tiesa, gydytojai patikino, kad apie revoliuciją organų donorystės srityje po pirmos operacijos kalbėti dar labai anksti.
„Tai yra pirma kregždė ir mes nežinome, kaip ji nuskris. Bet ateityje, jei mokslininkai išspręs ksenoorgano, svetimos rūšies organo – kaipo imuninės sistemos priešo problemą, manau, kad tolimoje ateityje tokia galimybė (plačiai taikyti gyvūnų organų persodinimą žmonėms – red.) bus“, – rezervuotą poziciją išsakė A.Zorinas.
V.Janušauskas patikino negirdėjęs, jog Lietuvoje medikai būtų kada nors bandę persodinti žmogui gyvūno organą. Pasak jo, tokie klinikiniai bandymai yra labai brangūs. Antai, gydytojo teigimu, Merilendo universito metinis biudžetas yra 6 milijardai dolerių (5,28 mlrd. eurų).
Širdies chirurgas pabrėžė, kad mokslo pažangos procesas reikalauja daugybės bandymų ir klaidų, o tokiai prabangai reikalingi dideli finansiniai resursai.
„Norėčiau pacituoti Tomą Edisoną, kuris sakė: „Kai kūriau elektros lemputę, nebuvo taip, kad man tūkstantį kartų nepavyko. Tiesiog aš atradau tūkstantį būdų, kuomet ji neveikia.“ Tam, kad galėtum sau leisti tiek daug bandymų, iš kurių būtų galima pasimokyti, tas biudžetas turi būti didžiulis. Šiai dienai neturiu tikėjimo, kad tokį tyrimą mes būtume pajėgūs atlikti“, – sakė V.Janušauskas.
A.Zorinas pridūrė, kad tokioms operacijoms galioja griežti reikalavimai. Reikia ne tik tinkamo paciento, kuriam tai būtų paskutinė galimybė, nes įprastinė transplantacija jam netinka, bet ir reguliuotojų palaiminimo.
Gydytojo žiniomis, vien bandymui modidikuoti kiaulę taip, kad jos širdis tiktų transplantacijai, buvo skirta 15 milijonų JAV dolerių (13,2 mln. eurų).
„Iš tikrųjų mokslas yra brangus, bet tikėkimės, kad mūsų šalyje kada nors bus pasiekti panašūs rezultatai“, – pridūrė A.Zorinas.
