Miego apnėja – kokia tai liga?
Miego apnėja – tai ne mažiau kaip 10 sekundžių sustojęs kvėpavimas miegant. Kartais kvėpavimas sustoja 20–30 sek., retai 2-3 min., kvėpavimo sustojimų skaičius gali svyruoti nuo 5 iki 100 ar daugiau kartų per valandą.
Kai žmogus net ir trumpam nustoja kvėpuoti, smegenys šiek tiek „pažadina lengvesnę miego stadiją“, užkertant kelią giliausiam ir ramiausiam miegui. Šie „mikro“ pabudimai sutrikdo žmogaus miego režimą, sukeldami daug prastesnę miego kokybę, o kitą dieną knarkaliai jaučiasi pavargę, nepaisant to, kad nakties miegas buvo ilgas.
Kuo pasižymi miego apnėja ir kaip ja apskritai susergama?
Yra keletas miego apnėjos tipų:
– Obstrukcinė apnėja – tai dažniausia forma, prasidedanti susiaurėjus kvėpavimo takams.
– Centrinė apnėja – prasideda sutrikus kvėpavimo nervinei kontrolei miego metu, kai smegenys nesiunčia atitinkamų signalų į kvėpavimo raumenis.
– Mišrioji apnėja – prasideda dėl obstrukcinės ir centrinės apnėjos kartu.
Labiausiai paplitęs tipas yra obstrukcinė miego apnėja (OMA). Šio tipo apnėja atsiranda, kai gerklės raumenys su pertraukomis atsipalaiduoja iki kolapso ir miego metu blokuoja kvėpavimo takus.
Būdingiausias obstrukcinės miego apnėjos požymis yra knarkimas.
Miego apnėja pasireiškia maždaug 3 proc. normalaus svorio žmonių, tačiau ja serga daugiau nei 20 proc. nutukusių žmonių. Apskritai, miego apnėja dažniau kamuoja vyrus nei moteris. Tačiau miego apnėjos dažnis moterims po menopauzės žymiai padidėja.
Kuo miego apnėja gali būti pavojinga, jei žmogus ją ilgą laiką ignoruos?
Obstrukcinė miego apnėja (OMA) yra sunkus miego sutrikimas, kuris, jei negydomas, gali turėti rimtų ilgalaikių pasekmių žmogaus sveikatai, gali rimtai pakenkti žmogaus smegenims ir kūnui.
Miego apnėja:
– gali sukelti trumpalaikį miego trūkumą, kuris gali turėti įtakos nuotaikai, taip pat saugumui darbe ir vairuojant.
– gali turėti įtakos gyvybei pavojingų lėtinių ligų atsiradimui, tokių kaip širdies ligos, aukštas kraujospūdis, insultas, 2 tipo diabetas ir depresija.
Alkoholis, antihistamininiai (antialerginiai vaistai) ir migdomieji vaistai atpalaiduoja gerklę atveriančius raumenis, todėl juos vartojant knarkimas ir apnėja gali tapti labiau pastebimi.
Kalbant apie obstrukcinę ir centrinę miego apnėją, jų simptomai dažniausiai sutampa:
Dažniausiai artimieji šiuos simptomus gali pastebėti anksčiau nei pats pacientas. Esant šiems nusiskundimams, būtina kreiptis į gydytojus. Dažniausia kreipiamasi į otorinolaringologus, bet gydant obstrukcinę miego apnėją reikalinga visa komanda: pulmonologai, ANG gydytojai, veido ir žandikaulių chirurgai ir kt.
VKT (viršutinių kvėpavimo takų) ištyrimą atlieka otorinolaringologai. Jo tikslas – įvertinti obstrukcinės miego apnėjas anatomines priežastis ir nustatyti potencialias obstrukcijos vietas.
Būtina atlikti priekinę rinoskopiją (nosies landų apžiūrą), faringoskopiją (ryklės apžiūrą), netiesioginę laringoskopiją (gerklų apžiūrą) ir VKT fibroskopiją (kvėpavimo takų apžiūrą lanksčiu endoskopu – fibroendoskopu).
Obstrukcinę miego apnėją gali lemti:
– nosies patologija (iškrypusi nosies pertvara, apatinių nosies kriauklių hipertrofija, nosies vožtuvo nepakankamumas, rinosinusitas, nosies polipozė),
– minkštojo gomurio anatominiai ypatumai (judrus, žemas minkštasis gomurys, platūs užpakaliniai minkštojo gomurio lankai, ilgas liežuvėlis),
– gomurinių tonzilių hipertrofija,
– liežuvinės tonzilės hipertrofija,
– aukšta liežuvio padėtis,
– antgerklio kolapsas
– siauri viršutiniai kvėpavimo takai.
Taigi, OMA diagnozės nustatymui būtina otorinolaringologo konsultacija, respiracinės poligrafijos (PG) arba polisomnografijos (PSG) tyrimas.
Polisomnografijos tyrimas, žinomas kaip „Miego tyrimas“, atliekamas naudojant įvairius daviklius ir elektrodus, kai daugelis gyvybinių funkcijų sekami specialiai įrengtoje palatoje. Duomenys registruojami visą naktį, siekiant nustatyti miego sutrikimus ir sunkumo laipsnį.
Planuojant invazyvias operacijas arba įtariant antgerklio sukeliamą VKT obstrukciją, tiksliai obstrukcijos vietai nustatyti rekomenduojama atlikti endoskopinį viršutinių kvėpavimo takų tyrimą vaistų sukelto miego metu.
Tai lemia geresnius gydymo rezultatus. Dėl šios priežasties tikslinga papildoma viršutinių kvėpavimo takų diagnostika fibroendoskopu miegant, nes pasikeičia jų padėtis dėl atsipalaidavusių raumenų ir tiksliau nustatoma obstrukcijos vieta.
Kaip dažniausiai apnėja gydoma?
Yra keli miego apnėjos gydymo būdai, atsižvelgiant į miego apnėją sukėlusias priežastis bei sunkumo pobūdį.
– Konservatyvus efektyvus gydymas
Taikant konservatyvų gydymą, nakties metu naudojami CPAP teigiamo slėgio aparatai.Naudojant šiuos aparatus pasiekiamas geras gydymo efektyvumas, tačiau juos toleruoja tik apie 50 proc. ligonių.
– Apatinio žandikaulio padėtį keičiantys prietaisai
Tai yra vienas iš lengvos ir vidutinio sunkumo obstrukcinės miego apnėjos gydymo metodų, kuris gali būti gydymo CPAP aparatais alternatyva. Tai ypač aktualu pacientams, kurie OMA serga visą gyvenimą, o KMI yra < 30 kg/m2. Dažniausi nepageidaujami reiškiniai ir komplikacijos yra seilėtekis, dantų arba žandikaulio skausmas, temporomandibulinio sąnario uždegimas, dantų padėties ar net sąkandžio pokyčiai.
– Pozicinė terapija
Pacientams, kuriems nustatyta pozicinė obstrukcinė miego apnėja, galima pozicinė terapija. Tai priemonės, kurios neleidžia miego metu gulėti ant nugaros. Rekomenduojama skirti tik lengva ir vidutinio sunkumo OMA sergantiems ir kruopščiai atrinktiems pacientams.
– Nutukimo gydymas
Nors sumažinus kūno masę visiška obstrukcinės miego apnėjos remisija gali būti nepasiekiama, tačiau svorio sumažinimas pagerina bendrą sveikatos būklę, metabolinius rodiklius, sumažėja AHI (apnėjos-hipopnėjos indeksas, naudojamas miego apnėjos sunkumo įvertinimui), kraujo spaudimas, mieguistumas dieną, gerėja gyvenimo kokybė, todėl kūno masės mažinimas turi būti rekomenduojamas visiems sergantiesiems OMA, turintiems viršsvorį ar nutukimą.
– Chirurginis OMA gydymas
Chirurginio obstrukcinės miego apnėjos gydymo tikslas – praplėsti ir stabilizuoti miego metu susiaurėjančią viršutinių kvėpavimo takų sritį. Gali būti atliekamos VKT minkštųjų audinių ir kaulinio skeleto (ortognatinės) operacijos.
