Gydytojas patikino, kad lengvas peršalimas dažniausiai praeina per 5 dienas. Ilgiau trunkantys ligos simptomai gali signalizuoti apie ūminio sinusito pradžią, o daugiau nei 10 dienų trunkantys negalavimai turėtų priversti susimąstyti apie tolesnę sinusito eigą.
Peršalimo stadijos
V.Junčio teigimu, virusinis susirgimas susideda iš kelių etapų.
„Pradžia būtų inkubacinis laikotarpis nuo 24 iki 72 valandų, maždaug trys paros laiko. Tada prasideda vadinamoji pirmoji katarinė stadija, kuomet nosies gleivinė parausta, ją gali deginti, ji džiūsta. Šios stadijos pabaigoje atsiranda nosies užgulimas ir prasideda sekrecijos stadija.
Tuomet pradeda bėgti skaidrus sekretas – varvančios nosies simptomas, kada pasinaudojame begale servetėlių. Ko gero, viena šlykščiausių stadijų. Galiasusiai tai gali pereiti į pūlinę stadiją. Nuo katarinės iki pūlingos apie 3-4 dienos“, – pasakojo gydytojas.
Pasak jo, pūliai nebūtinai gali rodyti, kad sergama sinusitu. Svarbūs – kiti klinikiniai simptomai, žmogaus savijauta.
V.Junčys paaiškino, kad tėvams nereikėtų nusigąsti, jeigu kūdikis per metus sloga suserga 10-11 kartų. Tai visai normalu.
„Imunitetas yra nesusiformavęs, viskas jam yra nauja. Galbūt patys sunkiausi yra pirmieji darželio metai. Vaikai tikrai mėgsta dalintis viskuo, kas tik įmanoma. Lygiai taip pat ir virusais dalinasi“, – pastebėjo gydytojas.
Pasak jo, ikimokykliniu periodu vaikui normalu sloga susirgti 8-9 kartus per metus, mokykliniu – 5-6 kartus. Tuo metu suaugusieji gali sirgti 3-4 kartus per metus.
Kaukės saugo ir nuo gripo
V.Junčys patikino, kad jokio stebuklingo recepto, apsaugančio nuo peršalimo ligų, nėra. Derėtų grūdinti organizmą: valgyti daugiau daržovių, vaisių, daugiau laiko praleisti gryname ore.
„Manau, pandemija mus išmokė vieno dalyko, jo nereikėtų pamiršti ateityje. Jeigu žmogus yra sergantis, jis turėtų viešumoje dėvėti veido kaukę ir taip pabandyti apsaugoti kitus.
Natūralu, kad virusas sklinfa oro-lašeliniu būdu. Virusų yra begalė ir jie mūsų nepaliks. Ir pandemijai pasibaigus, mes nepamiršime gripo ir to paties koronaviruso“, – pastėbjo gydytojas.
Ragina nepersistengti
Paklaustas, ar, norint greičiau užbaigti slogą, daugelio lietuvių taikomi metodai – kvėpavimas garais, kojų kaitinimas vandenyje – nepatikrinti moksliniais tyrimais, tačiau naudojami „su sveiku protu“ gali būti naudingi.
„Kas išeina už kraštutinių ribų... ne kartą teko traukti česnaką iš nosies ir iš ausies. Manyčiau, kad su česnakais nereiktų persistengti, nes tai yra pakankamai stiprus nosies gleivinės dirgiklis. Jeigu save mylime, nereikėtų taip kankinti. Jei tą patį česnaką naudosime mitybos racione, imunitetui nėra prastas variantas“, – patarė otorinolaringologas.
Esant peršalimui, gydytojas patarė naudoti šiltus skysčius. „Šilta arbata, citrinos griežinėlis ir imbieras, manau, yra visai geras variantas“, – sakė V.Junčys.
Dažniausios klaidos
Jis teigė pastebėjęs, kad peršalimui gydyti žmonės dažnai patys gaminasi druskingą tirpalą, bet dažnai jis būna per stiprus, naudojamas bent savaitę gali išdžiovinti nosies gleivinę. Taip sukuriama nauja sveikatos problema.
Vaistinėje įsigytus jūros vandens tirpalus, priklausomai nuo jų druskingumo, galima naudoti iki savaitės arba iki dviejų savaičių. Tokių preparatų pagrindinė funkcija – išplauti iš nosies joje susikaupusius sekretus ir palengvinti kvėpavimą.
Gydytojas taip pat pabrėžė, kad įvairūs nosies purškalai neturėtų būti naudojami ilgiau nei savaitę.
„Dažniausiai patartinas vartojimas – nuo 3 iki 5 dienų. Labai gerbiu vaistininkus, kurie šitą pabrėžia, nes tai itin svarbu. Dažnai tenka susidurti su medikamentine sloga (…) kuomet pacientas vartoja vaistą daugiau nei 10 dienų ir nutraukia vartojimą. Tuomet gali grįžti visas nosies užgulimas ir tada žmogus toliau tęs preparato naudojimą, jau turės lėtinę slogą ir dar vėliau kreipsis į specialistą, negalėdamas ištrūkti iš šito uždaro rato“, – perspėjo V.Junčys.
Įtarus užsitęsusią lėtinę slogą jis patarė kreiptis į šeimos gydytoją, kuris paskirs tinkamą gyydmą.
Metų metus trunkanti sloga
Pasak gydytojo, užsitęsusi sloga ar lėtinis sinusitas sunkesnėmis komplikacijomis baigiasi retai – 0,08-0,1 proc. atvejų.
Dažniausiai pasitaiko akiduobės komplikacijos: susidaręs pūllinys arba akiduobės audinių uždegimas.
„Tai pakanakamai pavojinnga. Jeigu susiformuoja pūlinys, gana didelė ir regos netekimo rizika. O jeigu kalbame apie arti smegenų susidariusį pūlinį, tuomet būtina chirurgija, nes tai gyvybinės indikacijos, dėl kurių mes savo sveikata rizikuojame labai stipriai“, – sakė V.Junčys.
Dažniausios pacientų klaidos, gydytojo teigimu, susijusios būtent su per ilgu jūros vandens ar nosies purškalų naudojimu.
Rekordinis atvejis – pacientė į gydytojus kreipėsi po 40 metų šių preparatų naudojimo. Yra pasitaikę ir 10-20 metų trukusios slogos atvejų.
„Lietuviai pasižymi gan didele kantrybe, gal kartais nenori gydytojų trukdyti, bet jeigu sloga tęsiasi ilgai, nereikėtų pabijoti nueiti pas specialistą, mes tikrai nežiūrėsime kritiškai, stengsimės padėti“, – ragino gydytojas.
