Tiek Lietuvos urologai, tiek JAV urologų asociacija rekomenduoja visiems vyresniems nei 50 metų amžiaus vyrams bent kartą per metus atlikti būtinus prostatos vėžio žymenų tyrimus.
Nors Lietuvoje kasmet nustatoma apie 2000 naujų prostatos vėžio atvejų, tikrieji sergančiųjų šia liga skaičiai gali būti kur kas didesni, kadangi dalis pacientų vengia tirtis net ir jusdami įvairių simptomų. Latvijoje, Siguldos mieste, veikiančio radiochirurgijos centro gydytojai ekspertai teigia turintys pavyzdžių, kai urologams tenka kreiptis net į moteris, kad šios paragintų savo vyrus ateiti profilaktiškai pasitikrinti.
„Neretai patarimų ir raginimų vyrai negirdi. Jie net įtardami kažką negero bijo sužinoti tiesą apie savo būklę. Toks vengimas ir įvairios abejonės neleidžia pacientams pasiekti gydytojų urologų kabinetų durų ir laikui bėgant gali turėti skaudžių pasekmių“, – teigia Siguldos radiochirurgijos centro, besispecializuojančio onkologinių ligų gydymo srityje, vadovas Maris Skromanis.
Riziką didinantys veiksniai
Nors profilaktiškai tikrintis turėtų nepamiršti visi vyresni nei 50 metų amžiaus vyrai, egzistuoja ir papildomi rizikos veiksniai, lemiantys didesnę tikimybę susirgti prostatos vėžiu.
„Beveik 10 kartų dažniau serga tie, kurie turi bent kelis giminaičius, sergančius ar sirgusius prostatos vėžiu. Tokiems pacientams profilaktinis apsilankymas pas savo gydytoją urologą turėtų tapti įpročiu sulaukus vos 45 metų“, – sako M.Skromanis.
Pasak jo, prostatos vėžio vystymąsi gali paskatinti vyrų mitybos įpročiai. Vyrai, mėgstantys riebų maistą arba gyvenantys regionuose, kur įprastas riebus maistas, dvigubai dažniau serga prostatos vėžiu nei tie, kurie maitinasi sveikiau.
Eksperto teigimu, didesnę susirgimo riziką gali lemti netgi pasirinkta profesija ar gyvenimo būdas.
„Didesnis pavojus kyla jūrininkams, pramonininkams, tolimųjų reisų vairuotojams. Taip pat žmonėms, kurių darbo sąlygos yra kenksmingos, pavyzdžiui, dirbant gumos pramonėje, su kadmiu ar įvairiais chemikalais. Įtakos turi ir aplinkos veiksniai, tokie kaip sėdimas darbas ar ilgesnis seksualinis susilaikymas, po kurio seka aktyvus seksualinis gyvenimas“, – pasakoja M.Skromanis.
Svarbu neignoruoti simptomų
Pradinėse stadijose (I-II) piktybinis prostatos vėžys pacientams gali nesukelti jokių nusiskundimų ir nepasireikšti jokiais simptomais. Arba gali varginti tokie simptomai, kaip dažnas noras šlapintis, nepilno šlapimo pūslės ištuštinimo pojūtis, spazminiai ar skausmingi pojūčiai tarpvietėje ar šlapimo susilaikymas.
„Tačiau net jeigu jaučiate šiuos simptomus, neskubėkite patys sau diagnozuoti vėžį. Tai gali būti prostatos hiperplazija, prostatitas ar kitos ligos. Eikite pas gydytoją!“, – pabrėžia Siguldos centro vadovas.
Onkologai pabrėžia, kad I-II stadijos prostatos vėžys diagnozuojamas tik pusei visų sergančiųjų.
Problema ta, kad dažniausiai vyrai kreipiasi į gydytoją jau tuomet, kai jau turi kuo skųstis: dubens, stuburo, šonkaulių, kaulų skausmais, krauju šlapime, skausminga ejakuliacija, apetito ar svorio praradimu. Arba net dar vėliau – kai jau yra III-IV vėžio stadija su vietinėmis arba tolimomis metastazėmis į limfmazgius, plaučius, kepenis ar net kaulinį audinį.
Naujas ankstyvos diagnostikos metodas
Lietuvoje pacientams jau yra prieinamas tyrimo metodas, kuomet prostatos vėžį leidžiantys įtarti biologiniai žymenys yra nustatomi iš šlapimo. Toks tyrimas galimą ligą leidžia nustatyti anksčiau, nei kiti metodai.
„Šis tyrimas vis populiarėja ir Lietuvoje, ir Latvijoje. Atliekamas jis labai paprastai: gydytojas urologas atlieka prostatos masažą, o tuomet iš šlapimo mėginio yra nustatomi biologiniai žymenys. Tyrimas parodo, kokia yra tikimybė, kad pacientas serga agresyviu prostatos vėžiu, o nuo jo rezultatų priklauso, ar tikslinga skirti prostatos biopsiją“, – sako M.Skromanis.
Pasak jo, šis tyrimas gelbėja pacientus nuo papildomos apšvitos ir galimų komplikacijų, nes prostatos audinio biopsija yra ne tik nemaloni, bet ir galinti pridaryti daugiau žalos nei naudos procedūra. Ji gali baigtis kraujavimu, infekcija, ūminiu uždegimu.
„Net 65–75 proc. pirmą kartą atliekamų biopsijų ir 10–35 proc. pakartotinių biopsijų būna neigiamos. Todėl belieka tik pasidžiaugti, kad prostatos vėžio tyrimas iš šlapimo pacientams leidžia pasitikrinti paprastesniu, neinvaziniu būdu“, – pažymi radiochirurgijos centro vadovas M.Skromanis.
Tobulėjančios gydymo galimybės
Šiandien prostatos vėžys gali būti gydomas keliais būdais, o ką pasirinkti nusprendžia gydytojas kartu su pacientu. Dažniausiai pasirenkama hormonoterapija, išorinė spindulinė terapija/radioterapija, brachiterapija ar operacinis gydymo būdas.
„Chirurginės operacijos metu gydytojas visiškai pašalina prostatą su kai kuriais aplinkiniais audiniais. Manoma, kad tai gana efektyvus metodas, nes remiantis klinikiniais tyrimais, per 10 metų po operacijos prostatos vėžio recidyvas nenustatomas 95-97 proc. atvejų, – aiškina M.Skromanis. – Tačiau būtina pažymėti jog atliekant operaciją kyla pavojus sužaloti už šlapimo sulaikymą ir erekciją atsakingus nervus. Gali kilto komplikacijų, tokių kaip šlapimo nelaikymas, seksualinės funkcijos sutrikimai, infekcijos, kraujavimas ar apsunkintas šlapinimasis“.
Tuo metu hormonų terapijos dėka, anot M.Skromanio, yra pristabdomas specifinių hormonų, skatinančių vėžinių ląstelių augimą, išsiskyrimas. Šis gydymas dažniausiai derinamas su spinduline terapija (įprastu prostatos apšvitimu) arba brachiterapija (paremta lokaliu radioaktyviųjų sėklų įvedimo technika į prostatos liauką). Po tokio gydymo kurso gali ypač nukentėti lytinė funkcija, sumažėti libido, galima impotencija, varginti ir karščio bangos, osteoporozė (kaulų retėjimas) ir skausmai gali išlikti gan ilgą laiką.
M.Skromanis pasakoja, kad šiuo metu populiarus, palyginus naujas gydymo metodas – stereotaksinė spindulinė radiochirurgija. Tam pasitelkiama prostatos vėžinio spindulinio gydymo „CyberKnife“ sistema. Šį modernų įrenginį turi apie 300 klinikų visame pasaulyje, viena jų yra įsikūrusi Latvijoje.
„Tai technika, kurios pagalba lokaliai tiksliai nutaikius į prostatos naviką perduodama spinduliuotė. Tokiu būdu aplinkiniai sveiki audiniai yra nepažeidžiami. Nepaisant to, kad tai radiochirurgija, o prietaisas vadinamas „CyberKnife“, gydymas atliekamas be operacijos, be anestezijos, be skausmo ir ilgo buvimo ligoninėje“, – sako M.Skromanis.
Pasak jo, prostatos vėžio gydymas „CyberKnife“ įranga leidžia pacientams į pilnavertį gyvenimą grįžti vos per 5 dienas.
„Remiantis statistika, beveik 97 procentams vėžiu sirgusių pacientų, kurių prostata buvo gydyta šiuo metodu, vėžys neatsinaujino ir nepasikartojo penkerius metus, o komplikacijų pasitaiko vos keliems procentams pacientų“, – pažymi M. Skromanis.
Jo teigimu, Siguldos radiochirurgijos centras su „CyberKnife“ įranga vykdo įvairias operacijas, tačiau labiausiai specializuojasi neurochirurgijoje ir gydant prostatos vėžį, o su centre taikomomis gydymo kainomis galima susipažinti gydymo įstaigos svetainėje.
„Visų svarbiausia, ką turi atsiminti pacientai – nieku gyvu neatidėliokite nei profilaktinių patikrų pas savo gydytoją, nei paties gydymo, jei jo prireiks“, – tikina M.Skromanis.
