Medikai patvirtino, kad sportininką ištiko sunkus insultas, po kurio jis nebeatsigavo. Lietuviai gerai prisimena šį 210 centimetrų ūgio serbą, 2013–2014 metais rungtyniavusį Vilniaus „Lietuvos ryto“ klube. Pastaruoju metu jis atstovavo Graikijos klubui – žaidė Atėnų AEK.
Lietuvos insulto asociacijos prezidentas, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vyresnysis gydytojas neurologas profesorius Dalius Jatužis pasakojo, kad nors insultas dažniau įvyksta vyresniame amžiuje, šia liga serga ir jauni žmonės, paaugliai, vaikai ir net kūdikiai. Tačiau jaunesnio amžiaus žmonėms insultas pasitaiko rečiau ir jis neretai turi specifines priežastis.
– Kuo skiriasi jaunų ir garbingo amžiaus žmonių patiriamas insultas?
– Iki šiol nėra aiškaus apibrėžimo, ką vadinti jauno amžiaus insultu. Daugelis mokslininkų mano, kad tai insultas, kuris įvyksta iki 50 metų. 40–50 metų tarpsnyje taip gali atsitikti dėl ankstyvo kraujagyslių senėjimo ir tų pačių priežasčių, dėl kurių kenčia brandaus amžiaus pacientai. Tai aterosklerozė, padidėjęs kraujospūdis, cholesterolio perteklius kraujyje, širdies ritmo sutrikimai, nutukimas, diabetas.
Kadangi šie rizikos veiksniai gali pasireikšti kur kas anksčiau, nei ateina pensija, net darbingo amžiaus žmogus gali susirgti tiek insultu, tiek miokardo infarktu, tiek kitomis kraujagyslių ligomis.
Jei insultas užklumpa dvidešimtmečius ar trisdešimtmečius, reikia ieškoti ir kitų priežasčių. Nors aterosklerozė dar būna mažai pažengusi, o padidėjęs kraujospūdis nespėja smarkiai pažeisti smulkiųjų galvos smegenų kraujagyslių, kad išsivystytų insultas, nukentėjusiojo gyvybei kyla mirtinas pavojus.
– Kas gali paankstinti insultą?
– Tarp dažnesnių jaunesnio amžiaus žmonių insulto priežasčių yra smegenis maitinančių kraujagyslių sienelių neateroskleroziniai pažeidimai, pavyzdžiui, kaklo arterijos sienelės atsisluoksniavimas.
Taip atsitinka, kai kraujagyslės sienelė įplyšta, vidinis kraujagyslės sluoksnis atšoka kaip burė ir gali blokuoti kraujo tėkmę, sukelti trombozę ir krešulių patekimą į aukščiau esančias galvos smegenis. Kraujagyslės atsisluoksniavimą gali skatinti kaklo traumos ir sužalojimai, ilgas galvos laikymas nepatogioje, nefiziologinėje pozoje, įgimtas jungiamojo audinio silpnumas.
Prie ankstyvojo insulto prisideda ir širdies ligos – įgimtos širdies vožtuvų ir raumens ydos, aritmija. Dėl šių priežasčių širdyje gali kauptis krešulių, kurie vėliau atitrūkę su kraujo tėkme patenka iš širdies į galvos smegenis.
Uždegimo ir piktybinės ligos taip pat gali būti siejamos su insultu jauname amžiuje. Jei nuo vaikystės žmogus serga kraujo liga, kuri skatina didesnį krešėjimą, tai irgi yra insulto rizika. Tokiu atveju krešulių gali susidaryti galūnėse, įvairiuose organuose, tai gali skatinti ir galvos smegenų trombozę, ypač smulkesnių kraujagyslių.
Hemoraginį insultą (kraujo išsiliejimą į galvos smegenis ar jų dangalus) gali sukelti plyšę galvos smegenų arterijų išsiplėtimai (aneurizmos) arba įgimtos anomalijos.
– Ar insultui išsivystyti turi įtakos genetinės ligos?
– Yra įvairių genetinių priežasčių, susijusių su insultu, pastaruoju metu jų atrandama vis daugiau. Genetiškai užprogramuotos gali būti ne tik kraujo krešėjimo ligos, kai kraujas nekontroliuojamai kreša ten, kur nereikia. Gali būti genetiškai nulemtos galvos smegenų smulkiųjų kraujagyslių ligos – jos pradeda per anksti siaurėti ir kimštis nepriklausomai nuo aterosklerozės ar kraujospūdžio.
Dar viena svarbi priežastis, kurią būtina nustatyti, jei insultas įvyksta žmonėms iki 50 metų, – paradoksinė embolizacija. Jos esmė – kojų giliosiose venose susidarę krešuliai atitrūkę patenka į širdį, į dešinįjį prieširdį, bet toliau iš jos nukeliauja ne į plaučių arterijas, o tiesiai į galvos smegenų kraujagysles, jas užkemša ir sukelia insultą.
Kaip tai atsitinka? Pasirodo, nemažai sveikų suaugusių žmonių turi iki galo neužakusią angą tarp dešiniojo ir kairiojo širdies prieširdžių, per šią angą kaip per vožtuvą galimas kraujo nuosrūvis iš dešinės širdies pusės į kairę – tai vadinamoji atvira ovalinė anga.
Kol vaisius vystosi, ji būna atvira visiems, tai normalus reiškinys. Ilgą laiką manyta, kad iki gimimo ši anga visuomet visiškai užsidaro ir nuosrūvio galimybės nebelieka.
Tačiau pastaruoju metu moksliniai tyrimai rodo, kad net iki 30–40 proc. suaugusiųjų gali turėti nevisiškai užsidariusią ovalinę angą ir nejausti jokių simptomų.
Jei prie atviros ovalinės angos buvimo prisideda įvairios nepalankios aplinkybės, pavyzdžiui, susidarę trombai kojų venose ar mažajame dubenyje, taip pat padidėjęs spaudimas krūtinės ląstoje dėl fizinio krūvio, stipraus kosėjimo, stanginimosi, sukeliantis laikiną kraujo nuosrūvį iš širdies dešiniojo į kairįjį prieširdį, krešulys iš kojų venų ar mažojo dubens gali patekti ne į plaučius, o į galvos smegenis.
Toks insultas būdingesnis daug sportuojantiems jauniems žmonėms, taip pat gimdyvėms prasidėjus sąrėmiams. Jei tokiomis aplinkybėmis ištinka insultas, atliekami tyrimai ieškant atviros ovalinės angos ir trombų apatinėse kūno venose.
– Kokie tyrimai padeda nustatyti, ar ovalinė anga yra atvira?
– Yra taikomi širdies ir kraujagyslių ultragarso tyrimai. Jie atskleidžia širdies pertvarų ir kojų giliųjų venų būklę, taip pat parodo, ar nėra nuosrūvių tarp skirtingų kraujotakos baseinų.
Atliekami ir kraujo tyrimai, kurie rodo krešėjimo rodiklių padidėjimą kraujyje, o tai būdinga susidarant trombams.
– Kokia dalis insulto atvejų tenka iki 50-ojo gimtadienio?
– Maždaug dešimtadalis visų atvejų. Bėda ta, kad vis jaunesniems žmonėms nustatomi kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, o tai reiškia, kad insultas ištinka vis jaunesniame amžiuje.
Ankstyva aterosklerozė, padidėjęs kraujospūdis, nutukimas, cukrinis diabetas, mažas fizinis aktyvumas, stresas – visa tai atsiliepia galvos smegenų kraujagyslėms.
– Kaip įmanoma apsisaugoti nuo insulto?
– Tai yra liga, kurios įmanoma išvengti, todėl turime žinoti rizikos veiksnius ir mokėti juos valdyti.
Būtina profilaktiškai atlikti tyrimus, ypač tada, jei šeimoje ar giminėje pasitaikė insulto ar infarkto jauname amžiuje atvejų, nes polinkis sirgti kraujagyslių ligomis gali būti paveldimas.
Manau, kiekvienas keturiasdešimtmetis jau turėtų žinoti, koks jo kraujospūdis, gliukozės ir cholesterolio kiekis kraujyje, kokia širdies būklė, atlikti elektrokardiogramą, kuri rodo, ar nėra širdies ritmo sutrikimo.
Kilus įtarimų gali būti atliekami širdies, galvos ir kaklo kraujagyslių ultragarso tyrimai. Kraujagyslių ligų rizikos veiksnių įvertinimas leidžia sėkmingai taikyti individualizuotas nemedikamentines ir medikamentines profilaktikos priemones.
Fizinis aktyvumas, kūno svorio kontrolė, racionali mityba, gyvenimo būdo koregavimas atitolina tiek insultą, tiek infarktą. Tuo atveju, kai diagnozuojamos lėtinės ligos, didinančios insulto ar infarkto riziką, reikia skirti vaistų, kurie tikrai sumažina šių grėsmingų ligų pavojų.
– Kaip dar galima nuspėti insulto grėsmę jaunam žmogui?
– Suprantama, kad žinia apie jauną žmogų pražudžiusį insultą atrodo kaip perkūnas iš giedro dangaus, ypač jei jis neturėjo jokių nusiskundimų, žinomų ligų arba akivaizdžių kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.
Kam, pavyzdžiui, gali kilti mintis apie įgimtą atvirą ovalinę angą tarp širdies prieširdžių, kuri, kaip minėjau, simptomų paprastai nesukelia?
Bet tam tikromis aplinkybėmis visada verta pagalvoti apie insulto pavojų, pavyzdžiui, tinsta koja, skauda blauzdą po kojos traumos arba imobilizacijos.
Tokiu atveju verta susimąstyti, ar blauzdos tinimas nėra kojų giliųjų venų trombozės požymis.
Reikėtų kojų venas tirti ultragarsu, atlikti specifinius kraujo tyrimus – nustačius kojų venų trombozę įmanoma užbėgti už akių insultui arba plaučių arterijos tromboembolijai.
Šiuo metu sėkmingai gydomos daugelis ligų, kurios gali baigtis insultu. Pavyzdžiui, jei nustatoma atvira ovalinė anga tarp kairiojo ir dešiniojo prieširdžių, šis defektas gali būti uždaromas pro kateterį specialiu vamzdeliu, įvestu į širdį per šlaunies arteriją, su dviem diskais, kurie įtvirtinami iš abiejų tarpskilvelinės pertvaros pusių.
Toks metodas taikomas Santaros klinikose.
Venų trombozės ir krešulių susidarymo širdyje dėl prieširdžių virpėjimo prevencijai skiriami antikoaguliantai – perteklinį krešėjimą slopinantys medikamentai.
Ankstyva aterosklerozė, uždegimo ligos, nustatytas cukrinis diabetas taip pat gydomi pagal atitinkamas šių ligų rekomendacijas.
Netgi jei ir įvyko insultas jauname amžiuje, svarbu kuo skubiau nuodugniai ištirti pacientą ir pradėti antrinę profilaktiką, kad insultas nesikartotų.
Santaros klinikose bendradarbiaujant su užsienio kolegomis jau kelinti metai vykdoma jauno amžiaus žmonių, patyrusių insultą, nuodugnaus ištyrimo ir prevencijos programa, kurios tikslas – kuo išsamiau ištirti šiuos pacientus ir nustačius ligos priežastį taikyti efektyviausias profilaktikos priemones.
