Liaudiškai rėmeniu vadinama liga gali pridaryti bėdų: sukelti erozinį ezofagitą, stemplės susiaurėjimą ar netgi išprovokuoti vėžį. Moksliniai tyrimai rodo, kad tarp rėmens gydymui skiriamų vaistų ir COVID-19 infekcijos yra tiesioginis ryšys.
Deginimo ir graužimo jausmas „po duobute“ ar už krūtinkaulio, „sustojusio skrandžio“ pojūtis pavalgius, pilvo skausmai, raugėjimas, susikaupusios dujos, kartais vėmimas, viduriavimas ar užkietėję viduriai – tai įspėjimas, kad gali būti ne tik rėmuo, bet ir sutrikęs virškinimas.
Daugelis žmonių mano, kad šie negalavimai praeis savaime, todėl nesistengia ieškoti tikrosios priežasties. Tačiau kartais vaistai padaro meškos paslaugą – tiek sumažina skrandžio rūgšties gamybą, kad tokia terpė tampa palanki dar sparčiau plisti įvairiems sukėlėjams bei apsunkina virškinimą.
Klaipėdos universiteto docentė šeimos gydytoja Lolita Rapolienė pasakojo, kad koronavirusas randamas visose organų sistemose.
– Ilgą laiką buvo manyta, kad koronavirusas įsikuria nosiaryklėje ir pažeidžia tik kvėpavimo takus. Ką rodo tyrimai?
– Koronavirusas atakuoja ne tik kvėpavimo takus. SARS-CoV-2 virusiniai komponentai (RNR, baltymai) aptinkami ryklėje, trachėjoje, plaučiuose, širdyje, kraujagyslėse, skrandyje, žarnyne, smegenyse, vyrų lytiniuose organuose ir inkstuose bei kūno skysčiuose: gleivėse, seilėse, šlapime, smegenų skystyje, spermoje, motinos piene ir išmatose.
Sumažėjęs apetitas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmais ar viduriavimas gali būti ne tik užvalgius netinkamų maisto produktų, neretai tai yra COVID-19 infekcijos požymiai. COVID-19 liga sergantiems pacientams virškinimo trakto apraiškų dažnis svyruoja nuo 3 iki 61 procento ir nulemia ilgesnę infekcijos trukmę. Neretai COVID-19 infekciją lydi ir GERL.
– Dėl kokių priežasčių koronavirusas gali pridaryti tiek daug žalos virškinimo sistemai?
– Jau yra žinomi keli galimi virškinamojo trakto pažeidimų mechanizmai: tai žalingas poveikis viruso, patekusio per virškinamojo trakto epitelio AKF2 receptorius, taip pat išsivystęs uždegiminis procesas.
Koronavirusui įsitvirtinti gali būti palanki pasikeitusi žarnyno mikroflora, pakitęs jo epitelio vientisumas ar žarnyno nervų sistemos atsakas, sumažėjęs druskos rūgšties kiekis skrandyje, taip pat gretutinių ligų paūmėjimas ar neracionalus vaistų vartojimas.
– Kaip koronavirusas gali apsunkinti stemplės ir skrandžio darbą?
– Viršutinis ir apatinis stemplės raukai veikia tarsi vožtuvai. COVID-19 infekcija gali sutrikdyti šių raukų veiklą ir sustiprinti refliuksą.
Neabejojama, kad koronaviruso infekcija gali sukelti simptomus, susijusius su galvinių nervų funkcijos sutrikimu, tai rodo pacientų nusiskundimai, nes daug kam dingsta skonis ir kvapas, vargina galvos skausmai.
Stemplės sfinkterių funkcijas reguliuoja įvairūs kompleksiniai neurologiniai refleksai: klajoklio, liežuvinio ryklės, diafragminio nervo, kurie gali būti pažeisti viruso.
Kita galima refliukso priežastis – tai žarnyno mikrobiomo pokyčiai, tokiu atveju susidariusios dujos gali sukelti refliuksą ir raugėjimą.
Yra įrodymų, kad rėmens graužimas gali būti susijęs su COVID-19 ligos pablogėjimu ir prastesniais gydymo rezultatais.
Pasirodo, smarkiai ir ilgai slopinant skrandžio rūgštį, kai vaistai vartojami keliskart per dieną, didėja teigiamo SARS-CoV-2 testo tikimybė.
Taip pat didėja žarnyno infekcijų pavojus, o žarnyno mikrobiotos pokyčiai koreliuoja su nenormaliu imuniniu atsaku karščiuojantiems COVID-19 pacientams.
– Koks turėtų būti gydymas nuo rėmens, kuris apimtų įvairių negalavimų slopinimą, o gal net ir veiktų COVID-19 infekciją?
– Turime taikyti integratyvų, visaapimantį gydymą, nes vien tradicinių vaistų nuo rėmens dažnai nepakanka. JAV atliktas didelės apimties tyrimas, kuriame dalyvavo beveik 72 000 savanorių, atskleidė, kad nepaisant kasdien vartojamų vaistų daugiau nei pusė jų ir toliau skundėsi rėmeniu.
Išlieka ir nepageidaujamų poveikių rizika, pavyzdžiui, elektrolitų pusiausvyros sutrikimai, magnio, geležies, kalcio pasisavinimo sutrikimai, pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas, „rikošetinis“ rūgšties gamybos padidėjimas, pykinimas, galvos, pilvo skausmai, viduriavimas, nuovargis, nerimas.
Jungtinės Karalystės specialistai pataria vengti skrandžio rūgšties gamybą slopinančių vaistų ilgalaikio vartojimo, ypač tada, kai nepagerėja savijauta.
Todėl reikėtų stengtis reguliuoti rūgšties gamybą, apsaugoti skrandžio gleivinę, mažinti uždegimą, jei reikia, paskatinti motoriką ir virškinimą, mažinti spazmus, palaikyti sveiką virškinimo trakto mikroflorą.
Siekiant šių gydymo tikslų gali būti naudojami augalai, maisto produktai, mineralai, taip pat gerosios bakterijos, o kai reikia, skiriami ir medikamentai.
Mokslininkai svarsto ir apie augalinių preparatų, probiotikų bei kitų medžiagų poveikį koronavirusinei infekcijai. Įdomu tai, kad nagrinėdami galimą pagalbinį poveikį ankstyvai ir lengvai COVID-19 ligos formai specialistai išskyrė 39 vaistinius produktus. Šiame sąraše yra vaistinė svilarožė, tikrasis miramedis, saldymedis, gebenė, šeivamedis. Taip pat buvo tirta vaistinio augalo ožragės komponento trigoneozido IB nauda slopinant virusą.
Buvo nustatyta, kad magnio, vitamino D trūkumas gali būti sunkaus COVID-19 rizikos veiksnys. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į žarnyno mikroorganizmus, kurie dalyvauja moduliuojant šeimininko uždegiminį atsaką į COVID-19 infekciją ir gali įtakoti priešuždegiminį atsaką.
Tikriausiai rastume ir daugiau medžiagų, kurios palankiai veiktų virškinimą ir imuninę sistemą. Augalinės formulės palankios tuo, kad gali padėti palaikyti pusiausvyrą organizme, yra saugios, todėl tinka ilgalaikiam vartojimui.
– Kodėl specialistai pataria keisti gyvenimo būdą?
– Yra daug veiksnių, kurie didina skrandžio rūgštingumą ir provokuoja rėmenį. Tai – nereguliarus maitinimasis, persivalgymas, valgymas prieš miegą ar maudymąsi, antsvoris, kava, saldieji gėrimai, aštrus, rūgštus ir riebus maistas, padažai, šokoladas, kai kurie vaistai, rūkymas, alkoholis, stresas, miego stoka, H. pylori infekcija. Deja, žmonės dažnai renkasi lengviausią kelią, kai norima kuo greičiau užgesinti gaisrą, bet ne pašalinti ligos priežastį. Maždaug 20-30 proc. gydymo sėkmės lemia vien gyvenimo būdo keitimas, susijęs su tinkama mityba, darbo ir poilsio režimu, žalingų įpročių atsisakymu.
Į valgiaraštį būtina įtraukti daugiau šarminių maisto produktų ir maistinių skaidulų. Žalios daržovės, žiediniai kopūstai, bananai, melionas, pankolis padeda mažinti rėmenį.
Kovojant su rėmeniu gali padėti normalaus svorio palaikymas, patogūs ir neaptempti drabužiai, 10-15 centimetrų pakeltas lovos galvūgalis miegant.
Medikamentinis gydymas, H. pylori bakterijos sunaikinimas, fitoterapijos įtraukimas gali padidinti gydymo sėkmę iki 80 proc. Tačiau vien medikamentiniu gydymu nereikėtų apsiriboti, nes ilgai vartojant įvairius preparatus nuo rėmens galima patirti nepageidaujamą poveikį.
– Kuo ypatingi Lietuvoje dar tik atrandami preparatai, kurių sudėtyje yra saldymedis?
– Saldymedis nuo seno naudojamas Rytų medicinoje. Dėl unikalaus farmakologinio veikimo saldymedis yra populiarus pasaulyje. Jis gali suteikti priešuždegiminį, antialerginį, antibakterinį, antivirusinį, tulžies gamybą veikiantį, atsikosėjimą ir virškinimą gerinantį poveikį.
Yra įrodytas saldymedžio poveikis padidėjusiam skrandžio rūgštingumui, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opoms, GERL, dispepsijai (pilvo skausmas ir diskomfortas dėl blogo virškinimo). Saldymedis mažina gleivinės uždegimą, stabdant H. pylori infekciją, gerinant žarnyno mikroflorą.
Pastaruoju metu specialistai daug dėmesio skiria deglicirinizuotam saldymedžiui (DGL). Tai saldymedžio ekstraktas, iš kurio pašalinta glicirhizininė rūgštis, todėl tokios formos saldymedį galima saugiai vartoti ilgą laiką.
DGL išlaiko teigiamą saldymedžio efektą mažinant rūgštingumą, gydant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opas ir dispepsiją, gerinant gyvenimo kokybę.
Dviejų savaičių gydymas neerozine refliukso liga sergantiems pacientams mažina simptomus, padeda išvengti kraujavimo vartojant aspiriną ir kitus priešuždegiminius vaistus.
– Kuo saldymedis ir DGL skiriasi nuo įprastų vaistų, skiriamų nuo rėmens?
– Ši augalinė medžiaga stimuliuoja normalius opos formavimosi apsauginius mechanizmus bei pažeistų gleivinių membranų gijimą.
Toks poveikis pasiekiamas saldymedžiui gerinant gleivinės kraujotaką, stimuliuojant gleives gaminančias ląsteles, didinant žarninių ląstelių gyvavimo trukmę. Yra nustatytas DGL poveikis netgi atspariems bakterijos H. pylori štamams.
DGL gali būti vartojamas atskirai arba deriniuose su kitomis augalinėmis medžiagomis, mineralais ir žarnyno mikrobiotą gerinančiais preparatais, kurie veikia sinergetiškai (kai skirtingų medžiagų veikimas kartu sustiprina efektą), taip pat padeda normalizuoti skrandžio rūgštingumą, gydo gleivinę, gerina virškinimą, mikrobiotos būklę ir motoriką, ramina nervų sistemą.
Saldymedis dažnai kombinuojamas su kitais augalais, taip pat mineralais, gerosiomis bakterijomis – tokio tipo deriniai neleidžia išbalansuoti skrandžio rūgštingumo, o kaip tik jį normalizuoja.
Anksti pajutus lengvus rėmens negalavimus, ypač jei juos lydi nemalonūs jutimai virškinant, taip pat esant neefektyviam anksčiau vartotam gydymui, verta išbandyti DGL saldymedį vieną ar kombinuojant su kitais naudingais augalais (ožragės, pankolio sėklomis, imbiero, gencijono ir kitais ekstraktais), gerosiomis bakterijomis. Šie deriniai, tikėtina, neišbalansuos, o normalizuos skrandžio rūgštingumą.
Siaučiant pandemijai šis privalumas ypač svarbus. Kad kuo mažiau plistų virusas žmogaus organizme, yra svarbu palaikyti ne per mažą ir ne per didelį rūgšties kiekį skrandyje.
