„Jaunus žmones vakcinos nuo gripo apsaugo 70 proc., o tuos, kuriems taikomas imunosupresinis gydymas ar vyresnius nei 65 metų žmones – tik 30 proc. Palyginimui, vakcinos nuo COVID-19 nuo užsikrėtimo šia liga apsaugo net 90 proc.“, – sako gydytojas infektologas.
Apsaugo nuo sunkių ligos formų
Dažnai girdimas paaiškinimas, kad žmogus pasiskiepytų nuo koronaviruso, jei vakcina garantuotai apsaugotų nuo užsikrėtimo, tačiau profesorius patikina, kad tokios priemonės laukti nereikėtų.
„Medicinoje nieko nebūna 100 proc. Ar mes dabar lauksime, kol mokslininkai sukurs skiepą, kuris nuo susirgimo apsaugos 100 proc. ir ramiai žiūrėsime, kaip žmonės sunkiai serga ir miršta, o ligoninės perpildytos, gydytojai nebeturi laiko kitomis ligomis sergantiems, žmonės su apendicitu negali patekti į ligonines?
Tai būtų nehumaniška, todėl žmonės turi suprasti, kad šitos vakcinos tikslas yra ne apsaugoti visus nuo užsikrėtimo, o išgelbėti nuo sunkios ligos formos. Pasiskiepijęs žmogus serga lengviau, jo nereikia jungti prie dirbtinio kvėpavimo aparato, jam negresia mirtis, o ligoninės nėra apkrautos“, – akcentuoja A.Ambrozaitis.
Jis primena, kad šiuo metu naudojami skiepai puikiai veikia ir prieš dominuojančią, labiau užkrečiamą koronaviruso delta atmainą.
Skiepų poveikis akylai stebimas
COVID-19 skiepų efektyvumas pagrįstas plačios apimties klinikinių tyrimų duomenimis, kuriuos tik papildė praktinio skiepų panaudojimo patirtis.
„Vakcinos stebėjimas, jos vertinimas tęsiasi ir po patvirtinimo, siekiant įsitikinti, ar nepasireiškė itin retos reakcijos, kurios klinikinių tyrimų metu galėjo būti nepastebėtos. Nors klinikiniuose tyrimuose dalyvauja 20-30 tūkst. žmonių, esmingi vakcinos veikimo skirtumai neišryškėjo ir paskiepijus milijonus gyventojų“, – dėsto A.Ambrozaitis.
Europoje naudojamos vakcinos turi sulaukti Europos vaistų agentūros (EVA) specialistų palaiminimo, o preparatų vertinimo ir tikrinimo skaidrumu abejoti nereikėtų, patikina profesorius.
Pašalinės skiepų reakcijos registruojamos visame pasaulyje. Gyventojai ir sveikatos priežiūros specialistai net skatinami tai padaryti. Apie įtariamą nepageidaujamą reakciją į COVID-19 vakcinas galima pranešti tiesiogiai užpildant formą internetu Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Vaistinių preparatų informacinėje sistemoje.
„Skiepų priešininkai dažnai svaidosi kaltinimais, kad vakcinų poveikis slepiamas. Priešingai – apie reakcijas į vakcinas pranešti skatinama, kad viskas būtų skaidriau, išaiškėtų sunkios nežinomos reakcijos. Bet kol kas tokių nėra. Neturime Lietuvoje nei vieno mirties dėl vakcinos atvejo“, – pabrėžia A.Ambrozaitis.
Jis atkreipia dėmesį, kad miršta ir pasiskiepiję žmonės, tačiau vakcina nėra sveikatos eliksyras ir negydo kitų ligų, kuriomis serga gyventojai.
Medikai užsikrečia rečiau
Respublikinės Klaipėdos ligoninės (RKL) direktorius, gydytojas Darius Steponkus sako, kad vakcinų veiksmingumą patvirtina jo asmeninė patirtis. RKL dirba apie pusantro tūkstančio darbuotojų, tarp jų ir su pacientais tiesiogiai kontaktuojantys medikai.
Apie 90 proc. darbuotojų yra pasiskiepiję, todėl, nepaisant nuolatinės rizikos, ligoninėje išvengiama didelių viruso protrūkių. Dažniausiai užsikrečia darbuotojai, kurie būna nepasiskiepiję.
„Medikams, tiesiogiai dirbantiems su COVID-19 liga dirbančiais pacientais, skiepų nauda yra akivaizdi. Praėjusiais metais nuo lapkričio pradžios iki vakcinų atsiradimo – sirgdavo iškart visas skyrius, žmonės iškrisdavo dešimtimis. Prieš ateidamas ryte į darbą nežinojai, ar skyrius dirbti galės. Buvo baisus laikas“, – prisimena medikas.
Gydytojui dažnai tenka bendrauti su pacientais. Iš jų dauguma sunkiai susirgusių dažniausiai būna nepasiskiepiję, todėl neretai pakeičia nuomonę.
„Yra dalis lengvesne forma sergančių pacientų, kurie abejoja vakcinacijos svarba, bet du trečdaliai jų vėliau gailisi, kad nepasiskiepijo. Sako, kad mielai būtų pasiskiepiję, kad tik neatsidurtų ligoninėje. Žmonės, kurie patenka į reanimacijos skyrių, bet dar gali kalbėti, nėra inktubuoti, 100 proc. tampa vakcinos šalininkais“, – patirtimi dalijasi D. Steponkus.
Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis
