Meniskai dėvisi ir gali plyšti dėl nuolatinių išorinių mechaninių apkrovų kelio sąnario judesio metu. Trauminis menisko pažeidimas ar plyšimas, kuris, beje, pasitaiko rečiau, gali įvykti aktyvaus, traumuojančio judesio metu, dažniausiai sportuojant. Tuo metu juntamas aštrus skausmas kelio sąnaryje, girdimas traškesys, gali kilti sąnario uždegimas su sąnario užsiblokavimu.
„Kartu gali plyšti ir kitos struktūros, pavyzdžiui, šoniniai ar kryžminiai raiščiai, gali būti pažeista kremzlė, įvykti dar ir lūžis. O kita dalis menisko pažeidimų yra degeneraciniai pakitimai, kurie atsiranda su amžiumi. Dėl jų gali būti kaltas ir antsvoris, ydinga kojos ašis, kokie nors labai specifiniai judesiai per kelio sąnarį irgi gali sukelti menisko pažeidimus“, – pasakoja „Nordclinic“ gydytojas ortopedas-traumatologas Arnoldas Sipavičius.
Pagal pažeidimo pobūdį įplyšimai skirstomi į stabilius ir nestabilius. Ne visus juos reikia operuoti, tik tuos, kurie nepasiduoda konservatyviam gydymui arba sukelia pacientui diskomfortą, riboja kasdienę veiklą ar pomėgius.
Operacijos galima išvengti
„Meniskas yra vienas iš kelio sąnario stabilizatorių ir amortizatorių. Iš karto turime prisiminti, kokių dar yra stabilizatorių kelio sąnaryje – pasyvių stabilizatorių, kurie nuo mūsų valios nepriklauso. Tai raiščiai, sąnario dalys, meniskai, kurie tiesiog yra ir atlieka funkciją kai judame. Bet yra ir aktyvių stabilizatorių, kurie šiek tiek priklauso nuo mūsų valios. Tai mūsų raumenys apie sąnarį, kurį jie valdo.
Ir jeigu šiuos konkrečius raumenis suaktyviname, pageriname jų balansą, galime dalį stabilizavimo veiksmo perkelti raumenims. Aktyvūs raumenys sugeba susitvarkyti, ir mes nejaučiame skausmo, reiškia, mažesnis krūvis tenka meniskams – jie nedirba tokio didelio darbo, nebūna apkraunami, neatlieka savo funkcijos pilnai, gali tapti neskausmingi, todėl galbūt operuoti nereikės“, – pasakoja A. Sipavičius ir pataria nuolat treniruoti kojų raumenis sumažinant pagrindinį krūvį meniskams, tada ir jie ilgiau tarnaus, ir skausmų žmogus ilgiau nejaus.
„Iš esmės tai yra raumenų balanso ir kontrolės gerinimas. Jeigu pagerėja šlaunų ir blauzdų raumenų, visos kojos raumenų kontrolė, galima tikėtis pagerėjimo ir kelio sąnaryje.
Aišku, yra fizioterapinių procedūrų, kurios gali būti atliekamos reabilitacinio gydymo metu ir kartais palengvinti savijautą. Bet jeigu šios priemonės nesuteikia pacientui palengvėjimo, tada siūlome chirurginį gydymą“, – pasakoja medikas.
Dėl šiuolaikinių technologijų operacijos visiškai pakito
Anot ortopedo-traumatologo A. Sipavičiaus, prieš 25-30 metų visos kelio operacijos būdavo atviros – daromas didelis pjūvis menisko srityje ir šalinama plyšusi dalis. Dabar tai daroma per du-tris mažus pjūvelius kelio sąnario srityje ir atsistatymas yra labai greitas. Yra galimybė net susiūti plyšusį meniską, būna specialių implantų, siūlų, skirtų siūti meniską sąnario viduje.
Pacientai į kliniką guldomi ir tą pačią dieną operuojami, kai kuriais atvejais net ir tą patį vakarą gali būti išleidžiami namo, nors kartais tenka praleisti naktį ligoninėje.
Jeigu meniskas nesiuvamas, pacientui leidžiamas pilnas krūvis iškart po operacijos, galima vaikščioti be pagalbinių priemonių ar ramentų, o nuo trečios savaitės netgi galima palaipsniui didinti krūvį ir į įprastą grįžti praėjus šešioms savaitėms nuo artroskopinės operacijos.
Jeigu meniskas siuvamas, reabilitacija šiek tiek ilgesnė – panašiai kaip po kryžminių raiščių rekonstrukcijos iš pradžių yra riboto krūvio ir lankstymo periodas, ir tik vėliau leidžiama pradėti aktyvią reabilitaciją.
Gydytojas A. Sipavičius pažymi, kokie yra meniskų plyšimo simptomai: tai lokalizuotas taškinis skausmas, atsirandantis tik pradėjus meniskui strigti, sąnarinės kapsulės patempiamas, jaučiamas skausmas judesių metu, ypač lipant laiptais žemyn, tempiama kapsulė, kurią ir skauda, o kartais stringa ir pats meniskas. Pastebėjus šiuos simptomus būtina kreiptis į gydytoją, nes tinkamai negydomos traumos ilgainiui sukels daugiau problemų bei nepatogumų.
