Nubrozdijimai, sumušimai, mėlynės ir patinimai – tai tik lengvi sužeidimai, kuriais atsiperka paspirtukų mėgėjai. Vis daugiau nukentėjusiųjų prireikia skubios pagalbos, o traumų pobūdis rodo, kad jų laukia ilgi sveikimo mėnesiai.
Į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę patenka nukentėjusieji dėl galvos ir galūnių traumų, o veido, žandikaulių ir dantų traumos, įvykusios dėl griuvimo nuo paspirtuko, yra gydomos Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje.
Jei nukentėjusieji susižeidžia galvą, trauma gali atsiliepti visam gyvenimui. Neurochirurgai įspėja, kad net galvos smegenų sutrenkimas gali ilgam paversti jauną žmogų nedarbingą.
Dėl galūnių lūžių, kai tenka atlikti operaciją, nukentėjusieji bent pusę metų būna priversti išsižadėti aktyvių pramogų, nes jiems būtina ramybė, todėl galimybės judėti būna smarkiai apribotos.
Leidžiantis nuo kalno elektrinio paspirtuko greitis didėja, todėl menkiausia kliūtis gali baigtis griuvimu, kai nukenčia galūnės. Kulkšnių, dilbio kaulų lūžiai – viena dažniausių traumų.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja ortopedė traumatologė Evelina Kondrusevičienė pasakojo, kad tokios traumos neretai reiškia, kad nukentėjusieji turės apsišarvuoti kantrybe.
Jei būtina operacija, vadinasi, tai rimta trauma, nes neužtenka uždėti įtvarą ar gipso longetę. Maždaug apie šešias – aštuonias savaites lūžusios galūnės negalima judinti, o tada laukia reabilitacijos procedūros. Tai reiškia, kad bent pusę metų nukentėjęs žmogus turės susitaikyti su ta mintimi, kad jo aktyvumas bus fiziškai kur kas mažesnis.
Gydytoja ortopedė traumatologė E.Kondrusevičienė pasakojo, kad ilgainiui lūžiai atsiliepia, nes yra didelė tikimybė, kad anksčiau išsivystys artrozė.
Yra ne viena priežastis, dėl kurios skyla ar lūžta galūnių kaulai. Net menkiausia kliūtis važiuojant paspirtuku gali būti lemtinga. Tai ne tik nelygi kelio danga, bet ir įvairios aplinkybės. Staigiai stabdant ar pakeitus važiavimo kryptį galima prarasti lygsvarą, o atsitrenkus į akmenį ar kelkraštį toliau veikia kinetinė jėga, todėl griūdamas žmogus gali smarkiai susižeisti.
„Didelė bėda yra nesaugus greitis, nes kuo greičiau žmogus važiuoja paspirtuku, tuo sunkiau laiku pastebėti kliūtį“, – įspėjo gydytoja E.Kondrusevičienė.
Nubrozdijimai, sumušimai ir patinimai – tai mažiausia bėda. Sausgyslių patempimai ir plyšimai taip pat greičiau gyja. Tačiau nustačius dilbio, blauzdikaulio, žastikaulio lūžį laukia rimtas gydymas.
Lūžgalius būtina sutvirtinti, todėl operacijos metu yra naudojamos įvairios plokštelės, į kaulų vidų dedami specialūs vinys. Kiekvienas kaulinis audinys suauga skirtingai, pavyzdžiui, po kulkšnių lūžio galima pradėti minti jau po aštuonių savaičių, dilbio kaulai gija ilgiau, po to žmogaus laukia reabilitacinis laikotarpis, trunkantis dvigubai ilgiau, kol atstatoma galūnės funkcija.
Važiuojant paspirtuku ir susižeidus neretai tenka vartoti stipriai veikiančius nuskausminamuosius. Nors dėl šoko iš pradžių nukentėjusieji gali ir nesiskųsti dideliu skausmu, tačiau pirmosios paros po patirtos traumos būna neramios.
„Lūžus galūnei skausmas po truputį mažėja, tačiau pirmosios dienos po operacijos būna nelengvos. Tokiems nukentėjusiesiems yra skiriami stipriai veikiantys nuskausminamieji“, – teigė gydytoja E.Kondrusevičienė.
Skausmui mažiau atsparūs jauni žmonės. Kuo jaunesnis žmogus, tuo yra geresnė kraujotaka, jautresnės nervų galūnėlės, tuo labiau skauda. Todėl jauniems žmonės traumos būna labai skausmingos.
Gydytojų ortopedų traumatologų pagalbos neretai prireikia ir pėstiesiems, susidūrusiems su dideliu greičiu lekiančiais elektriniais paspirtukais.
Tokie susidūrimai ar griuvimai kartais baigiasi sumušimais ar patempimais, kuriuos galima greitai išgydyti ir nelieka didesnių padarinių.
Tačiau kai kurios dėl paspirtukų patiriamos traumos gali baigtis skaudžiai, o jų pasekmės jaučiamos visą gyvenimą. Didžiausią grėsmę kelia galvos ir smegenų, taip pat judamojo aparato sužalojimai, dėl kurių žmonės gali likti neįgalūs.
Skaudžiausia, kad dėl tokių traumų į Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyrių atvyksta jauni darbingo amžiaus žmonės, svajojantys apie karjerą ir turintys daug ateities planų. Tačiau trauma gali sužlugdyti jų svajones.
Bėda ta, kad lipdami ant paspirtukų jauni žmonės neįvertina pavojaus. Pasirinkdami nesaugų greitį, jie dažniausiai nedėvi šalmų, todėl lengvabūdiškai rizikuoja, o susižeidę patenka į medikų rankas.
Gydytojos E.Kondrusevičienės nuomone, Lietuvai reikėtų sekti Vokietijos pavyzdžiu. Vokietijoje maksimalus greitis elektriniams paspirtukams – iki 20 km per valandą, tai padeda išvengti traumų, nes toks greitis yra saugesnis. Tuo tarpu Lietuvoje daug žmonių mėgaujasi didesniu greičiu ir nesusimąsto, kad kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems.
Lietuvoje be registracijos dokumentų ir vairuotojo pažymėjo arba išlaikyto teorijos egzamino galima važiuoti su paspirtuku, kurio variklis galia neviršija 1 kW, o maksimalus išvystomas greitis – ne didesnis kaip 25 kilometrai per valandą.
