Šlapimo takų infekcija susirgti gali kiekvienas, tačiau moterys su šia liga susiduria net 30 kartų dažniau nei vyrai. Tyrimų duomenimis, 40-60 proc. moterų tam tikru gyvenimo momentu suserga šlapimo takų infekcija.
Dažniausiai šlapimo takų infekcijas sukelia Escherichia coli (E. coli) bakterija, tačiau gali pasitaikyti ir kitų bakterinės kilmės sukėlėjų. Dažniausiai liga pasireiškia apatinių šlapimo takų (šlapimo pūslės ar šlaplės) uždegimu, tačiau uždegimas gali išplisti ir į aukščiau esančias šlapimo sistemos dalis (šlapimtakius ar inkstus).
Dažniausi šlapimo takų infekcijos sukeliami simptomai yra:
- deginimo pojūtis šlapinantis;
- dažnas ir stiprus noras šlapintis;
- patamsėjęs ar net kruvinas šlapimas;
- karščiavimas ar nuovargis;
- dubens, apatinės pilvo dalies ar nugaros skausmas.
Šlapimo takų infekcija, net ir gydoma antibiotikais, gali atsinaujinti. Daugėjant antibiotikams atsparių ligų sukėlėjų, gydytojai pataria antibiotikus vartoti kiek įmanoma rečiau. Per dažnas antibiotikų vartojimas taip pat gali sutrikdyti organizmui reikalingų gerųjų šlapimo takų bakterijų balansą.
Rozmarinai – kovai su bakterijomis
Rozmarinai nėra tiesiog kvapūs krūmai. Tai nuo seno gerai žinomi prieskoniniai ir vaistiniai augalai. Nustatyta, kad rozmarinų lapų ekstraktas pasižymi antibakteriniu, antigrybeliniu, antioksidaciniu, antivėžiniu, antiuždegiminiu poveikiu.
Rozmarinai puikiai kovoja su mikrobais dėl šių vaistinių augalų žaliavoje esančių fenolio junginių, rozmarinų rūgšties, karnozolio, flavonoidų, įskaitant diosminą, cinkvaniną, liuteoliną ir monoterpenus, tokius kaip kamparas, cineolis ir borneolis.
Tyrimais nustatyta, kad rozmarinai pasižymi dideliu antioksidaciniu aktyvumu, todėl yra laikomi vienu efektyviausių augalų kovoje su bakterijomis ir vėžiu. LSMU Farmacijos fakulteto Farmakognozijos katedros profesorė Nijolė Savickienė pabrėžia, kad medicininės augalų savybės priklauso nuo jų genetikos, auginimo ir klimato sąlygų, skynimo laiko, paties augalų kokybės ir ekstrakto išgavimo būdo.
Įrodyta, kad rozmarinai pasižymi imunitetą stiprinančiomis savybėmis, o dėl antibakterinio poveikio yra itin veiksmingi gydant bakterines infekcijas. Rozmarinų lapų ekstraktas aktyviai veikia daugelį svarbių patogenų, tarp kurių ir minėta E. coli bakterija – dažniausia šlapimo takų infekcijos sukėlėja.
Gydomosios šaknys
Gelsvės vertinamos kaip vienos vertingiausių prieskoninių ir gydomųjų augalų. Itin vertinamos šių augalų šaknys. Dažnai gelsvės vartojamos kaip priemonė virškinimui pagerinti ar pilvo pūtimui palengvinti. Jos gerai žinomos dar ir dėl to, kad stiprina širdį, valo kraują, gydo kvėpavimo takų negalavimus ir inkstų akmenligę.
Gelsvių vaistinė augalinė žaliava – šaknys, naudojamos apatinių šlapimo takų skausmui ir uždegimui gydyti. Gelsvės padeda suaktyvinti šlapinimąsi, todėl yra naudingos kovoje su šlapimo takų infekcijomis ir skysčių susilaikymu.
Moksliniame Pasaulio urologijos žurnale (angl., World Journal of Urology) paskelbtame straipsnyje rašoma, kad gelsvių šaknų ekstraktas yra įtrauktas į augalinių šlapimo takų vaistų sąrašą. Terpernoidai ir kumarinai įvardijami kaip pagrindiniai aktyvūs junginiai, randami gelsvių šaknyse. Be to, teigiama, kad kliniškai jie veikia kaip stipresnis diuretikas (šlapimo susidarymą skatinantis vaistas) nei petražolės, o Vokietijos Federalinio vaistų ir medicinos prietaisų instituto komisija patvirtino, kad gelsvių šaknų ekstraktas tinkamas vadinamajam šlapimo takų žvyrui (nuosėdoms ir akmenims), randamam sergant šlapimo takų infekcija, gydyti.
Itin naudingi vaistiniai augalai
Dar vieni liaudies medicinoje populiarūs augalai – širdažolės. Karčiu skoniu pasižyminčių širdažolių užpilai ar tinktūros, anot žolininkų, puikiai tinka apetitui sužadinti, virškinimo trakto ligoms gydyti, tulžies išsiskyrimui skatinti. Būtent šių sutrikimų gydymas pasitelkiant širdažolių vaistinę augalinę žaliavą – žolę, Europoje turi ilgas tradicijas. Šie augalai taip pat padeda sergant kepenų, inkstų ligomis.
Pastebėta, kad širdažolių žolės ekstraktas labai naudingas inkstams, vartojamas ir šlapimo pūslės kontrolei sustiprinti. Širdažolės stimuliuoja inkstų funkciją, todėl pagerėja šlapinimasis. Širdažolių žolės ekstraktas padeda palaikyti hormonų balansą, reguliuoja kraujospūdį ir apsaugo nuo inkstų akmenų susidarymo.
Ką daryti susirgus?
Specialistai pastebi, kad savarankiškas vaistinių augalų vartojimas gali būti susijęs su netinkamu jų dozės pasirinkimu. Net ir augalinių preparatų galima perdozuoti. Kaip žinoma, netinkamas vartojimas gali atnešti daugiau žalos nei naudos, turėti sunkių padarinių sveikatai.
Nekomplikuotiems šlapimo takų infekcijos atvejams gydyti galima pasitelkti natūralių gamtos turtų savybėmis pasižyminčius vaistinius preparatus. Vienas tokių vaistų, kuris gali pagelbėti sergant nekomplikuotu šlapimo pūslės uždegimu, yra Canephron® intens* dengtos tabletės.
Patarimais, kokie vaistiniai augalai naudingi sergant šlapimo takų infekcijomis, kaip juos tinkamai vartoti ir kokių klaidų nedaryti, dalijasi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Farmacijos fakulteto farmakognozijos katedros profesorė Nijolė Savickienė:
– Gerb. Profesore, kokie vaistiniai augalai naudingi sergant šlapimo takų ligomis ar jų profilaktikai?
– Be minėto rozmarino, gelsvės, širdažolės, yra ir kitų žinomų vaistinių augalų, kurie gali būti rekomenduojami esant šlapimo takų infekcijoms. Tai yra meškauogių ūgliai, bruknių lapai, spanguolės. Šlapimo takų ligų profilaktikai ar kaip pagalbinė priemonė gydymo metu gali būti vartojami ir beržų lapai, petražolių antžeminė dalis, rykštenių žolė, dirvinis asiūklis, didžiųjų dilgelių lapai. Žinoma, kad ir kadagių vaisiai pasižymi dezinfekuojamuoju poveikiu. Tačiau, reikia nepamiršti, kad kadagys ir jo vaisiai priskiriami nuodingoms žaliavoms. Todėl labai svarbu neperdozuoti, kad, užuot pasigydę, nesukeltume organizmo intoksikacijos.
– Kokios vaistinių augalų savybės šiuo atveju svarbios?
– Visų pirma, sergant šlapimo takų infekcija, norime įveikti infekciją. Todėl svarbu, kad vaistiniai augalai pasižymėtų antiseptiniu poveikiu. Tinka veikliosios medžiagos, kurios trukdo daugintis bakterijoms, neleidžia joms kolonizuotis, t.y. prisitvirtinti prie šlapimo takų gleivinių, ir sukelti uždegimą. Kitas svarbus vaistinių augalų poveikis – uždegimo slopinimas. Dar viena naudinga savybė esant šlapimo takų infekcijoms – skatinti šlapimo išsiskyrimą, vadinamasis diuretinis poveikis. Suaktyvindami šlapimo išsiskyrimą, sutrikdome bakterijų dauginimosi procesą, nes su šlapimu pašaliname joms veistis naudingą terpę. Kartu su šlapimu pašalinami ir infekcijos židiniai. Svarbus spazmolitinis poveikis, kuris pasireiškia atpalaiduojant šlapimo pūslės raumenis, todėl šlapimas pasišalina lengviau, kartu pranyksta noras dažnai šlapintis.
– Ar vaistiniai augalai yra skirtingi kalbant apie vyrų ir moterų šlapimo takų infekcijas?
– Tiek vyrams, tiek moterims naudingi tie patys vaistiniai augalai. Tačiau vyrai neretai kartu su šlapimo takų infekcija serga ir priešinės liaukos uždegimu (prostatitu). Esant prostatitui, kaip pagalbinės priemonės, gali būti rekomenduojami ir kiti vaistiniai augalai.
– Ką svarbu žinoti norint vartoti vaistinius augalus gydymo metu ar profilaktikai?
– Gydymo metu, prieš pradedami vartoti augalinių preparatų ar paties pagamintų nuovirų/užpilų, reikėtų pasitarti su gydytoju, fitoterapeutu ar vaistininku, nes derinant sintetinius vaistus nuo šlapimo pūslės uždegimo su augaliniais, galima neutralizuoti sintetinių vaistų poveikį. Pavyzdžiui, dažnai šlapimo pūslės uždegimui gydyti skiriamas nitrofurantoinas yra aktyvus rūgštinėje terpėje. Vartodami jį su šarminančiais augalais, sumažinsime minėto vaisto poveikį, jis nebus pakankamai veiksmingas.
Atidžiai rinktis vaistinius augalus turėtų ir sergantieji inkstų akmenlige. Vėlgi atsižvelgiant į tai, kokios kilmės yra inkstų akmenys (konkrementai) – rūgštinės ar šarminės – reikėtų rinktis ir vaistinius augalus. Jeigu konkrementai yra rūgštinės kilmės (oksalatiniai, uratiniai), netinka rūgštiniai augalai – meškauogės, bruknės, spanguolių preparatai. Tačiau tinka rozmarinas, gelsvė, širdažolė, nes tai šarminis derinys, kuris, susijungęs su rūgštinės kilmės konkrementais, sulėtina, pristabdo jų augimą. Jeigu akmenys yra šarminės kilmės (karbonatiniai, fosfatiniai), reikėtų vartoti rūgštinius augalus (jau minėtus meškauogę, bruknę, spanguolę).
Kadangi šlapimo takų uždegimai linkę kartotis, labai svarbi profilaktika. Vartodami vaistinius augalus ar standartizuotus augalinius preparatus, užkertame kelią ligai pasikartoti.
– Naudingus vaistinių augalų užpilus, arbatas galima pasigaminti namie. Kaip vertinate tokią galimybę?
– Be abejo, pasigaminti galima ir namų sąlygomis. Tačiau tuomet nereikia tikėtis ir tokio pat efekto, kaip ir vartojant standartizuotą preparatą. Tik su standartizuotais preparatais yra atlikti tyrimai, kurių metu nustatytas ir patvirtintas jų naudingas poveikis. Kitaip sakant, tik tam tikras veikliųjų medžiagų kiekis, išgautas specifiniu būdu turės deklaruojamą efektyvumą.
Kai užpilą, nuovirą gaminame patys, namudinį preparatą ruošiame aklai, nežinome kiek veikliosios medžiagos į jį pateko. Todėl ir jį vartodami atliekame eksperimentą, nes nežinome kokio poveikio sulauksime. Jis gali būti ir per silpnas, ir per stiprus, kas gali būti pavojinga.
Galima rasti komentarų, neva tik farmacijos magnatams naudinga, kad vartotume pramoniniu būdu pagamintus vaistinių augalų preparatus. Galima išgirsti siūlymų, kad vaistininkai pardavinėtų tik žoleles, nereikia jokių vaistinių augalų tablečių ar kapsulių. Be abejo, kiekvienas pacientas turi teisę rinktis. Tačiau skirtumas tarp standartizuotų preparatų ir vaistinių augalų arbatų ar nuovirų yra ne iš piršto laužtas. Tai tyrimais pagrįsti įrodymai, kad būtent tik tam tikras veikliųjų medžiagų kiekis, derinys, paruošimas, gali užtikrinti deklaruojamą, anotacijoje nurodytą poveikį.
– Plačiai paplitusi nuomonė, kad vaistiniai augalai – gamtos dovana, jie negali pakenkti. Kokį vis dėlto pavojų jie gali kelti ir kodėl?
– Netinkamo vaistinių augalų vartojimo pavojus kyla dėl to, kad žala nepasireiškia iš karto, nėra stebimos stiprios organizmo apnuodijimo reakcijos, pavyzdžiui, kaip suvalgius musmirę. Vartodami namie pagamintų užpilų/nuovirų, kurių koncentracija per didelė, sukeliamos pažaidos, kurios gali pasireikšti po mėnesio, metų ar net daugiau. Taip, nejausdami, kad netinkamai vartojant (dozuojant), pažeidžiami inkstai, kepenys, imuninė sistema, žmonės tęsia vartojimą tikėdamiesi, kad sveikatą gerina, o iš tiesų tik blogina.
Gerdami vaistinių augalų arbatas, įsigytas vaistinėse ar pačių pagamintas namie, nežinome, kiek yra kiekvienos augalinės žaliavos biologiškai veiklių junginių. O juk tai labai svarbu, jeigu siekiame gydomojo efekto ir nenorime padaryti žalos. Juk ne be reikalo rengiamos vaistinių augalinių žaliavų Europos agentūros monografijos, kuriose nurodomos klinikiniais tyrimais pagrįstos dozės, kontraindikacijos, sąveika su sintetiniais vaistais. Tačiau žmonės šių dokumentų nemato. Jie nusiperka augalinę žaliavą ir galvoja, kad ji yra saugi, nes augalas užaugęs gamtoje. Paplitusi klaidinga nuomonė – kad vaistiniai augalai, jei ir nepadės, tai nepakenks. Tačiau augalų sudėtyje – taip pat cheminės medžiagos (cheminiai junginiai), su kuriais turime elgtis atsargiai, turime žinoti efektyvumui ir saugumui reikalingas dozes. Taip pat svarbu žinoti tinkamą vartojimo būdą, pavyzdžiui, ar galima augalinius preparatus vartoti kartu su sintetiniais preparatais, ar reikia daryti pertrauką, ar galima užgerti arbata ir t.t.
– Kokie būtų svarbiausi patarimai norintiems vartoti vaistinius augalus sergant šlapimo takų infekcijomis ar jų profilaktikai?
– Visų pirma, pasitarti su specialistu, nes gydymo metu ne visi vaistiniai augalai tinka, o ir profilaktikai juos reikia rinktis atsižvelgiant į savo organizmo sveikatos būklę, gretutines ligas ir pan. Jau minėjau, kad yra ligos, kurios gali apriboti vaistinių augalų pasirinkimą (pavyzdžiui, inkstų akmenligė). Raginu neužsiimti savigyda, savo nuožiūra nesirinkti vaistinio augalo. Nežinojimas gali būti kenksmingas. Pavyzdžiui, yra vaistinis augalas arbatinė inkstažolė. Jos pavadinimas tarsi pasako, kad jis tinka esant inkstų sutrikimams. Tačiau pacientams, kurie serga širdies ar inkstų nepakankamumu, kuriuos vargina skysčių susilaikymas, kurie ryte prabunda patinę, šio augalo griežtai nerekomenduojama vartoti. Todėl būtina konsultuotis su specialistu, kuris žino, kur ieškoti informacijos, kuris dėl kiekvieno vaistinio augalo savybių ir indikacijų ieško informacijos vaistinių augalinių žaliavų Europos agentūros monografijose.
Kita rekomendacija – rinktis standartizuotus preparatus, kurių veikliųjų medžiagų dozės yra aiškiai nurodytos, todėl jie yra saugūs, veiksmingi, užtikrinantys deklaruojamą poveikį.
Canephron® intens yra registruotas nereceptinis vaistas, pasižymintis į antibiotikus panašiu poveikiu, nesukeliantis bakterijų atsparumo vaistams. Vienoje dengtoje tabletėje yra 36 mg širdažolių žolių, 36 mg gelsvių šaknų, 36 mg rozmarinų lapų. Vaistas skirtas palaikomajam ir specifines gydymo priemones papildančiam apatinių šlapimo takų uždegimo sukeltų lengvų negalavimų gydymui.
Tai yra tradicinis augalinis vaistas, kurio indikacijos pagrįstos ilgalaikiu vartojimu. Vaistas slopina šlapimo takų uždegimą, skatina mikroorganizmų šalinimą iš šlapimo takų, padeda įveikti skausmingus šlapimo takų spazmus, malšina cistito sukeliamą skausmą, sumažina uždegiminių apatinių šlapimo takų ligų pasikartojimo riziką, apsaugo nuo nuosėdų ir akmenų susidarymo, todėl yra tinkamas inkstų akmenų susidarymo profilaktikai, normalizuoja šlapimo rūgštingumą (рН) ir paverčia jį nepalankia terpe mikroorganizmams.
* Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį ir vaistą vartoti, kaip nurodyta.
Tekstas parengtas bendradarbiaujant su UAB Bionorica Lithuania.
