Gydytojai dietologai ligoninėje – ne naujiena. Tačiau daugeliui yra naujiena, kad jie nesudarinėja pusryčių ar pietų valgiaraščio ligoniams. Šių gydytojų profesinis laukas kur kas platesnis. Dietologų akiratyje yra pacientai, kuriems kyla problemų dėl nepakankamos arba netaisyklingos mitybos. Tokiems žmonėms būtina mitybos terapija.
„Ambulatorinių konsultacijų metu mūsų pagalba reikalingesnė per daug suvalgantiems pacientams, o stacionaruose, kur gydomi sudėtingomis ligomis sergantys žmonės, dažnesnė problema – mitybos nepakankamumas.
Tai būklė, kai gaunamų kalorijų ir maistinių medžiagų kiekis neatitinka paciento poreikio. Ji gali atsirasti dėl įvairių priežasčių: patirto insulto, infarkto, onkologinės ligos, intervencijos, operacijos, įvairių kritinių būklių ar tiesiog senstant“, – aiškino gydytoja dietologė.
Tokiais atvejais, kai paciento suvartojamas maisto ir kalorijų kiekis nepakankamas, kalbėti apie sveikimą labai sudėtinga. Organizmui stiprėti, imuninei sistemai palaikyti trūksta įvairių būtinų elementų.
Ne paslaptis, kad ligoninėje atsidūręs žmogus patiria stresą, o tai dar labiau paveikia jo ligą, pažeidžia organizme vykstančius medžiagų apykaitos procesus, padidėja tiek kalorijų, tiek mikro- ir makromaistinių medžiagų poreikis.
Gydytojai dietologai stengiasi, kad kitų sričių gydytojai atpažintų ligonius, kuriems reikia kreiptis į profesionalus dėl mitybos terapijos.
J.Linauskaitės-Kekės teigimu, artimųjų į ligoninę atneštas maistas šios problemos tikrai neišspręs. Tokiais atvejais, kai pacientas suvalgo per mažai, gali būti sutrikusi kramtymo ar rijimo funkcija. Tuomet vieniems skiriama trinto maisto dieta, kitiems – papildai, sutirštinantys maistą.
Prireikus pacientams skiriami specialūs didelio kaloringumo gėrimai su dideliu baltymų kiekiu, vitaminais, mikroelementais, antioksidantais.
Kai ligoniai negali ar neturi jėgų savarankiškai suvartoti pakankamai maisto su reikiamu kalorijų kiekiu, jie maitinami pro zondą kaloringais mišiniais, užtikrinančiais visų maisto medžiagų poreikį.
Dar vienas galimas būdas – maitinimas pro veną. Jo tenka imtis, kai per virškinamąjį traktą maistas nepraeina ar tuo keliu gaunamų medžiagų nepakanka.
Tuomet po atliktų išsamių tyrimų gydytojai dietologai nusprendžia, kiek žmogui pagal jo kūno masę, klinikinę būklę, taikomą gydymą reikia kalorijų, baltymų, riebalų, angliavandenių ar vitaminų.
„Bendrosios ligoninės dietos sudaromos atsižvelgiant į Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos dietologų draugijos rekomendacijas. Tačiau kalbant ne apie tokius sudėtingus mitybos atvejus ne kartą esame girdėję, kai pacientai ar jų artimieji skundžiasi, jog ligoninių porcijos per mažos“, – neslėpė J.Linauskaitė-Kekė ir patikino, kad Klaipėdos jūrininkų ligoninėje gaunamo maisto sergančiam žmogui tikrai pakanka.
Neretai pacientai namuose valgo kur kas gausiau ir gauna per daug kalorijų. Jų perteklius – dažna antsvorio ar nutukimo priežastis, o antsvoris didina riziką susirgti įvairiomis lėtinėmis ligomis.
Skaičiuojama, kiek kalorijų turi gauti vidutinės kūno masės pacientas, todėl patiekto maisto turėtų užtekti. Nebent atsiranda specialių paciento poreikių, jis atsisako tam tikrų produktų.
Artimieji, nešdami lauknešėlius į ligoninę, neabejoja darantys gera ir prisidedantys prie paciento sveikimo. Kad taip būtų iš tiesų, gydytoja dietologė artimiesiems patarė atnešti ne sausainių, bandelių, trapučių ar kitokių produktų, kuriuose gausu pridėtinio cukraus ir angliavandenių, o vaisių, uogų, daržovių, kuriuos galima suvalgyti per 1–2 dienas, ar ilgesnio galiojimo baltymingų produktų: riešutų, riešutų ir sėklų batonėlių, specialios paskirties baltyminių papildų.
Gydytoja dietologo profesiją pasirinko po šešerių metų medicinos studijų Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Tiek rezidentūros metu, tiek dirbdama ligoninėje medikė dalyvauja įvairiose konferencijose, kur ir pati skaito pranešimus, veda sveikos gyvensenos mokymus.
„Viskas susidėliojo savaime, kai pačiai kilo virškinamojo trakto problemų – netoleruoju gliuteno, laktozės. Tokia būklė gydoma specialia dieta. Taip susidomėjau sveika ir subalansuota mityba, klinikine mityba ir jos pritaikymu ligoninėse.
Dietologo profesija mane žavi, nes sveika mityba yra prevencinė priemonė nuo daugelio ligų – širdies, kraujagyslių, onkologinių ir kitokių“, – sakė J.Linauskaitė-Kekė.
Medikei atrodo, kad visuomenė mitybos svarbai vis dar skiria per mažai dėmesio, daugiau apie tai turėtų žinoti ir kitų specializacijų gydytojai.
Juk tiesa paprasta – jei nebus tinkamai sureguliuota paciento mityba, jis ilgiau gulės ligoninėje, gali atsirasti komplikacijų. J.Linauskaitė-Kekė priminė, kad savo mityba reikia rūpintis nuolat, o ne jau atsidūrus ligos patale.
Antsvorį, per didelį cholesterolio kiekį ar kitokių problemų turintys žmonės gali konsultuotis su dietologe Klaipėdos jūrininkų ligoninės Ambulatorinių konsultacijų skyriuje. Tereikia šeimos gydytojo siuntimo.
„Būtų gerai, jei asmuo atsineštų bent penkių dienų mitybos dienoraštį – kada ir ką valgė, kaip jautėsi. Nuolat kartojame, kaip svarbu palaikyti normalią kūno masę, kuo daugiau judėti, laikytis mitybos režimo – daugiausia valgyti ne vakare, bet per pusryčius ir pietus, nepiktnaudžiauti užkandžiais, gerti daug vandens. Tinkama mityba, fizinis aktyvumas ir psichologinė gerovė – sveiko gyvenimo pagrindas“, – pabrėžė dietologė J.Linauskaitė-Kekė.
