Per koronavirusą labai lengva pamiršti apie kitas infekcijas, kurių būtina saugotis šaltuoju metų laiku. Pavyzdžiui, gripo ar pneumokokinės infekcijos. Prof. dr. Saulius Čaplinskas pastebi, kad koncentruojantis į koronaviruso pandemiją, nereikia pamiršti ir kitų sveikatos problemų, kurios niekur nesitraukia.
„Žinoma, problema, kuri tuo metu ryškiausia ir problematiškiausia atsiduria dėmesio centre, bet kitos sveikatos problemos toliau egzistuoja. Nuo pat pandemijos pradžios akcentuoju, jog labai svarbu, kad kova su pandemija neatneštų daugiau žalos nei pati pandemija. Balansą kol kas apskaičiuoti sudėtinga, kadangi paties viruso plitimas apsunkina sveikatos priežiūros paslaugų tiekimą“, – sako profesorius.
Kalbant apie jau prasidėjusį peršalimo ligų sezoną, profesorius sako, kad reikia nepamiršti pamokų, kurias buvome išmokę.
„Gripui, įvairioms kitoms peršalimo ligoms, jų komplikacijoms, pavyzdžiui, plaučių uždegimui gali būti užkirstas kelias arba jomis persirgti galima kur kas lengviau. Deja, viešojoje erdvėje jaučiame nuolatinį chaosą, gyvename nuolatinių reformų nuotaikomis. Dešimtmečius kalbama, kad visuomenės sveikata yra medicinos podukra Lietuvoje.
Neskiriame pakankamai dėmesio sveikatos stiprinimui, išsaugojimui, prevencijai, ugdymui, mokymui. Tai – tik ant popieriaus deklaruojami prioritetai. Todėl ir turime tokią situaciją, kai visuomenės sveikata yra prasta.
Jei reiktų atsakyti į klausimą, kas yra vadinamieji visuomenės sveikatos influenceriai? Ko gero atsakyti pavardėmis nebūtų įmanoma“, – mano prof. dr. S.Čaplinskas.
Kol Lietuvoje aptarinėjame priežastis, kodėl sergamumas koronavirusu šį rudenį yra didžiausias Europoje, o pagal mirčių skaičių mes Europoje antri, viena iš svarbiausių priežasčių nurodoma ta, kad tarp asmenų, kuriems pavojus susirgti sunkiai ir numirti, pasiskiepijusių yra nepakankamai.
Situacija ne ką geresnė ir kalbant apie gripo vakcinaciją. Skaičiuojama, jog rizikos grupių žmonių Lietuvoje kasmet pasiskiepija gerokai mažiau nei turėtų. Rekomenduojama, kad nuo gripo butų pasiskiepiję 75 proc. rizikos grupėms priklausančių žmonių, tačiau kasmet šis skaičius pasiekia tik apie 50 procentų.
„Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai mano, kad gripo sezonas bus kažkur per vidurį, tarp to, kas buvo prieš pandemiją ir to, ką turėjome pirmaisiais pandemijos metais. Pastaraisiais dėl plačiai vykdomų prevencijos priemonių, sumažėjo ir gripo atvejų. Dabar saugomės mažiau, žmonės priprato, ne taip įvertina riziką.
Nuo koronaviruso pasiskiepiję asmenys jaučiasi saugesni. Tačiau, kaip ir minėjau – tai ne vienintelė liga, kuri gali užklupti šaltuoju metų laiku. Galbūt neturėsime gripo pandemijos, tačiau gripo atvejų šiemet tikrai bus daugiau.
Koronavirusas, gripas, taip pat atvers kelius bakterinėms infekcijoms“, – perspėjo S.Čaplinskas.
Lietuvoje kasmet skaičiuojama iki septynių šimtų mirčių nuo plaučių uždegimo. Tiek gripo, tiek ir bet kurių kitų virusinių kvėpavimo takų infekcijų eigą apsunkina bakterinės komplikacijos, kurias dažniausiai sukelia būtent pneumokokas. Jau šimtą metų nuo „ispaniškosios“ gripo pandemijos laikų, gripo derinys su pneumokoku yra vadinamas mirtinu duetu. Todėl, kad būtent prie gripo prisidėjęs pneumokokas ir tampa mirties priežastimi.
„Pneumokokai cirkuliuoja nuolat, tad negalime pasakyti, ar kuri nors kvėpavimo takų infekcija mums komplikuosis, ar ne. Reikia vengti sukėlėjo, stengtis, kad jo į organizmą pakliūtų kuo mažiau.
Taip pat visuomet svarbi žmogaus imuninė būklė. Bendras rūpinimasis sveikata, geras poilsis, gera mityba, judėjimas turi itin svarbią reikšmę šiuo metu. Jei patogenai: ar gripo, ar koronaviruso, ar pneumokoko, pateks į organizmą su stipria imunine sistema – turėsime mažesnį jų poveikį sveikata“, – teigia biomedicinos mokslų daktaras.
S.Čaplinskas atkreipia dėmesį į šiuo metu jau pakeistas rekomendacijas dėl skiepų.
„Du skiepus šiai dienai į skirtingas rankas rekomenduojama atlikti vieno vizito metu. Jei koronaviruso skiepai prieinami ne visų šeimos gydytojų kabinetuose, skiepus nuo gripo ir nuo pneumokoko rasite visuose.
Šiuo metu pas gydytoją patekti nėra itin lengva, todėl taip logiškai ir saugiai mažinamas ir vizitų skaičius pas šeimos gydytoją ir užkertamas kelias sunkiems susirgimams. Kuo mažiau sirgsime, tuo mažiau apkrausime sveikatos priežiūros įstaigas. Tuomet tie, kam tos pagalbos tikrai reikės, tikrai ją gaus.
Kuo mūsų organizmas vieno ar kito patogeno bus mažiau veikiamas, tuo geresnė bus mūsų sveikata. Bet kuri iš išvardytų infekcijų iššaukia organizmo reakciją ir silpnina mūsų resursus. Tuomet rizika, kad suaktyvės kiti mikroorganizmai, pasunkės bet kuri mūsų turima lėtinė liga – tik augs“, – perspėjo profesorius.
Apie tai, kad koronaviruso vakcina nemokama – žino visi. Apie tai, kad nuo gripo rizikos grupių žmonėms vakcina nemokama – žino daugelis. O apie tai, kad rizikos grupių žmonės nemokamai gali pasiskiepyti ir nuo pneumokoko – žino tikrai retas. Pneumokokinė konjuguota vakcina tam tikromis ligomis sergantiems žmonėms yra nemokama, būtinai pasiteiraukite savo šeimos gydytojo. Šia vakcina suaugusieji skiepijami tik viena doze vieną kartą, revakcinacija nereikalinga.
Atmintinė
- COVID-19, gripas ir pneumokokas – trys kvėpavimo takus pažeidžiančios infekcijos. Jos yra ypač pavojingos tiems patiems žmonėms – vyresniems ir sergantiems lėtinėmis ligomis.
- Pneumokokinė vakcina rekomenduojama tiems patiems rizikos grupių žmonėms, kaip ir vakcina nuo gripo.
- Lietuvoje nuo pneumokoko pasiskiepijusių lėtinėmis ligomis sergančių dalis nesiekia net ir 10 proc.
- Gripo vakcina nemokama vyresniems nei 65 metų ir lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms, o pneumokokine vakcina nemokamai pasiskiepyti gali tik tam tikromis lėtinėmis ligomis sergantys žmonės. Dėl galimybės nemokamai pasiskiepyti nuo pneumokoko reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
- Pneumokokine konjuguota vakcina galima pasiskiepyti tą pačią dieną kartu su gripo vakcina.
