Žvynelinė yra lėtinė, autoimuninė, uždegiminė odos liga. Ji gali nuolat kartotis, atsinaujinti, kai kuriais atvejais būna sunkiai gydoma. Ligos atsiradimą lemia genetika bei įvairūs aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, stresas, netinkama mityba, alkoholis, o ja serga daugybė žmonių visame pasaulyje bei Lietuvoje.
„Natūralu, kad žvynelinei tirti bei ieškoti gydymo kasmet išleidžiami milžiniški pinigai, ir, beje, galiu pastebėti, sėkmingai – medikų kongresuose pristatomi nauji ir inovatyvūs gydymo metodai, kurie padeda su ja kovoti. O kovoti būtina, nes psoriazė gali pažeisti ne tik galvos plaukuotąją dalį, alkūnių ar kelių odą, bet ir išplisti visame kūne, pažeisti nagus ir sąnarius.Taip pat įrodyta, kad sergantieji žvyneline dažniau serga ir gretutinėmis ligomis: žarnyno uždegimu, kraujagyslių bei širdies ligomis ar cukriniu diabetu“, – pasakoja „Nordclinic“ dermatovenerologė Aistė Audickaitė.
Anot jos, nors jau atsirado inovatyvus gydymas biologiniais vaistais, padedantis suvaldyti ypač sunkią ligos formą, mūsų šalyje sergantiesiems žvyneline šio vaisto skyrimas yra sudėtingas.
Žvynelinę būtina gydyti nuosekliai
Žvyneline sergantys pacientai susiduria su daug rimtesnėmis problemomis, o jų gyvenimo kokybė yra itin sudėtinga. „Lietuvoje apie 3 proc. žmonių serga šia klastinga liga, tačiau jų gyvenimo kokybei trukdo ne tik sudėtingi simptomai, bet ir visuomenės priešiškumas“, – sako A. Audickaitė.
Kiekvienas žmogus yra unikalus ir tik tiksliai žinodamas jo gretutines ligas, odos ir sąnarių pažeidimo lygį, gydytojas gali nuspręsti, koks vaistas žmogui saugiausias ir gali padėti pasiekti apčiuopiamų gydymo rezultatų. Pasak dermatovenerologės, dažniausiai žvynelinė pasireiškia jauname amžiuje, 30-40 metų, ir kuo anksčiau susergama, tuo niūresnės prognozės – bėgant metams žvynelinė linkusi progresuoti į sunkią formą, gali išplisti po visą kūną, pažeisti sąnarius.
Ligą lemia genetika ar gyvenimo būdas?
„Tiesa, visgi reikia pabrėžti, kad sunkių žvynelinės formų yra nedaug, tik keli procentai – sako A. Audickaitė. – Jeigu yra polinkis sirgti žvyneline, ar yra pavieniai psoriazės pabėrimai, tokia ligos forma ir lydės žmogų per gyvenimą.
Labai retai ji tiek išplis, kad taps sunkia, kai pažeidžiamas veidas, genitalijos. Gali atsirasti pūlingų bėrimų delnų ir padų odoje, tai – pustulinė psoriazė, tokie bėrimai sunkiau gydomi, sunkiau reaguoja į vaistus. Žvynelinė nėra išgydoma, bet ligos paūmėjimus galima kontroliuoti vietiniais tepamais ar sisteminiais geriamais vaistais.“
Taip pat žvynelinė gydoma tepant emolientus – bekvapius medicininius kremus, kurie turi tam tikrų suragėjimą mažinančių medžiagų, nes sergantiems žvyneline žmonėms dėl genetinio sutrikimo odos ląstelės dauginasi gerokai greičiau nei įprasta ir atsinaujina kas kelias dienas. Sveikam žmogui šis procesas trunka apie mėnesį. „Visgi žvynelinė nebėra nuosprendis. Tiksliau, tai dar viena liga, kurios lengvesnės formos yra labiau paplitusios.
Kadangi psoriazę provokuoja stresas, ji gali paūmėti nusilpus imunitetui, susirgus, trūkstant tam tikrų mikroelementų ir vitaminų, tad rekomenduojama vartoti mažiau angliavandenių, su maistu vartoti daugiau aliejų, polinesočiųjų riebiųjų rūgščių, o taip pat nepamiršti vitamino D bei cinko preparatų, kurie gerina odos būklę, stiprina imuninę sistemą.
Pacientus, sergančius psoriaze, dažnai lydi slogios nuotaikos, atėję konsultacijai jie dažnai pasiguodžia ir nubraukia ne vieną ašarą dėl to, kad nebuvo aptarnauti kirpykloje ar negalėjo eiti į baseiną. Taip nutinka, nes visuomenė dar dažnai stigmatizuoja sergančiuosius, nenori su jais bendrauti, bijo prisiliesti, manydami, kad tokiu būdu užsikrės nepagydoma liga. Todėl labai svarbu kuo daugiau kalbėti ir žmonėms pasakoti, kad psoriazė neužkrečiama.
Palaikydami sergančiuosius padedame jiems geriau jaustis, o paciento emocinė būklė – vienas pagrindinių elementų kontroliuojant ligos eigą“, – tikina dermatovenerologė A. Audickaitė ir ragina žmones būti sąmoningus bei neatstumti sergančiųjų.
