Mėgstanti važinėtis riedučiais, žaisti futbolą Karina dėl širdies ligos daug ko negalėdavo sau leisti. Ji turėdavo saugotis, kad nepervargtų. Nenorėdama atsiskirti nuo draugų stengdavosi lankyti kūno kultūros pamokas, bet kartą apalpo. Tai buvo ženklas, kad būtinas rimtas gydymas.
Karina į medikų akiratį pateko nuo mažumės. Pirmoji operacija dėl įgimtos širdies ydos jai buvo atlikta sulaukus vos trejų metų.
Gydytojai įspėjo jos tėvus, kad ateityje gali prireikti ne vienos operacijos.
Moksleivė dažnai jausdavosi pavargusi, nuo menkiausio fizinio krūvio užklupdavo dusulys, jai reikėjo keisti plaučių arterijos vožtuvą. Šiemet rugpjūtį Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose paauglei buvo pasiūlytas naujas gydymo metodas – vietoj atviros širdies operacijos intervencinė procedūra.
Trylikametė Justina taip pat tapo Santaros klinikų paciente. Kaip ir Karina ji nuo vaikystės žinojo, kad turi nesveiką širdį. Kaune gyvenanti Justina pirmą korekcinę operaciją dėl širdies ydos patyrė būdama vos 4 mėnesių. Ji nuolat buvo stebima medikų. Šiemet Santaros klinikose jai pro kirkšnį buvo įsiūtas plaučių arterijos vožtuvas.
Praėjus mėnesiui po šios procedūros moksleivė užmiršo, kas yra sutankėjęs kvėpavimas, ji nesiskundžia sveikata, alsuoja normaliai ir nejaučia dusulio. Justinos mama džiaugiasi, kad duktė gali su bendraamžiais lankyti mokyklą.
Įgimtos širdies ydos ne vieną vaiką gali įkalinti ligoninėje ar namuose, nes daugeliui jų prireikia sudėtingo gydymo, padedančio ištaisyti gamtos klaidas.
Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro Intervencinės kardiologijos ir rentgenochirurgijos skyriaus gydytojas Sigitas Čėsna patikino, kad kateterinės plaučių arterijos vožtuvo implantavimo procedūros jau prieinamos kur kas didesniam ratui pacientų.
„Nors tokios procedūros Lietuvoje atliekamos bent dešimt metų, jos būdavo daromos tik tada, kai plaučių arterijos būdavo smarkiai sukalkėjusios, o tai reiškia, kad jauni pacientai turėdavo laukti dar vienos atviros širdies operacijos“, – pasakojo gydytojas S.Čėsna.
Plaučių arterijos vožtuvas yra svarbus, nes per jį kraujas teka iš dešiniojo širdies skilvelio į plaučių arteriją, kur prisodrinamas deguonies. Dėl įgimtos širdies ydos šis vožtuvas gali būti pažeistas. Dažniau plaučių arterijos vožtuvas ima siaurėti, o rečiau – jis tampa nesandarus.
Susiaurėjus vožtuvui kraujas sunkiau nuteka į plaučių arteriją, todėl apsunkinamas dešiniojo širdies skilvelio darbas. Tokiu atveju skilvelis pradeda plėstis, vystosi širdies nepakankamumas. Ligonis greit pavargsta, jaučia dusulį, gali prarasti sąmonę, atsiranda grėsmingų širdies ritmo sutrikimų.
Tokiais atvejais mažai gelbėja medikamentinis gydymas, nes būtinas dirbtinio audinio širdies vožtuvas.
Taikant šiuolaikines technologijas galima įdėti vožtuvą neatliekant atviros chirurginės operacijos, nors anksčiau plaučių arterijos vožtuvas pro kateterį būdavo implantuojamas tik tada, kai plaučių arterijos jau yra smarkiai sukalkėjusios.
Būtent sukalkėjusi kraujagyslė yra gera vieta, kurioje gali įsitvirtinti naujas vožtuvas.
„Šiemet pirmą kartą Lietuvoje atlikta procedūra, kai per du etapus buvo įdėtas naujas plaučių arterijos vožtuvas – tai atlikta pro kirkšnį, todėl nereikėjo atverti krūtinės ląstos. Šįkart abiejų pacienčių plaučių arterijos nebuvo sukalkėjusios, bet labai plačios, o tai lėmė plaučių vožtuvo nesandarumą“, – pasakojo gydytojas S.Čėsna.
Medikai susidūrė su dar viena kliūtimi – jei vožtuvas nesandarus, o plaučių arterija labai elastinga, negalima iškart įsodinti naujo vožtuvo, nes jam nėra kur laikytis.
Dėl šios priežasties procedūra buvo padalyta į dvi dalis: iš pradžių į plaučių arteriją buvo įleistas metalinis tinklelio formos cilindras, po kelių mėnesių jam priaugus buvo antrasis etapas – įsodintas dirbtinis vožtuvas.
13 ir 16 metų paauglės tapo jauniausiomis pacientėmis, kurioms Santaros klinikose sėkmingai pavyko per du etapus atlikti tokią procedūrą. Vyriausia pacientė, kuriai pro kirkšnį buvo pakeistas plaučių arterijos vožtuvas, buvo 65-erių.
Plaučių arterijos vožtuvo kateterinis gydymas šiose klinikose anksčiau buvo retas metodas, taikomas kasmet vos 3–4 pacientams. Šiemet net siaučiant pandemijai čia jau atliktos 6 procedūros, o iki metų pabaigos planuojama atlikti dar 15 tokių procedūrų.
„Dėl įgimtos širdies ydos mūsų pacientai dažniausiai būna turėję bent vieną ar kelias operacijos, o pakartotinė yra sudėtinga tiek pacientui, tiek chirurgui“, – teigė gydytojas S.Čėsna.
Pro kirkšnį įleidus kateterį ir pakeitus plaučių arterijos vožtuvą kur kas labiau tausojamas paciento organizmas. Ši aplinkybė labai svarbi. Lietuvoje vis daugiau vaikų, kuriems nustatyta įgimta širdies yda, sulaukia pilnametystės – tai didelis chirurgų nuopelnas.
Prie šios sėkmės prisideda intervenciniai kardiologai, nes vis dažniau prireikia procedūrų, kurios yra kaip pakaitinės pakartotinei operacijai.
Intervencinės procedūros lengviau toleruojamos, o atlikus atvirąją širdies operaciją būtina reabilitacija, nes prireikia laiko, kol pacientas atgauna jėgas.
Gydytojas S.Čėsna pasakojo, kad yra ne viena priežastis, dėl kurios būtina įdėti dirbtinį plaučių arterijos vožtuvą. Kai vožtuvas susiaurėjęs, kraujas sunkiau nuteka iš širdies į plaučius, todėl širdis turi smarkiau plakti.
Jei nustatomas plaučių arterijos vožtuvo nesandarumas, dalis kraujo, kurį širdis išstumia į plaučius, grįžta atgal, todėl širdžiai tenka kur kas didesnis krūvis. Tokiais atvejais, nesvarbu, kiek žmogui metų, vystosi širdies nepakankamumas.
Pakeitus plaučių arterijos vožtuvą širdies raumuo gali lengviau dirbti, kraujas lengviau prisodrinamas deguonies, o širdies nepakankamumo požymiai sumažėja arba išnyksta. Tai priklauso nuo to, kiek nukentėjęs širdies raumuo.
Intervencinė procedūra trunka apie 2–3 valandas. S.Čėsna neslėpė, kad medikams ji kainuoja daug nervų, žilų plaukų ir prakaito.
Žinoma, pirma būtini ir paruošiamieji darbai. Įgimtą širdies ydą turintys pacientai stebimi kardiologų, pacientams atliekami įvairūs tyrimai, pavyzdžiui, kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso.
Taip nustatoma, ar pacientas tinka intervencinei procedūrai.
Jei plaučių arterija yra pernelyg išsiplėtusi arba labai susiaurėjusi, kartais neįmanoma kateteriniu būdu pakeisti plaučių arterijos vožtuvo.
Gydytojas S.Čėsna įsitikinęs, kad gydant įgimtas širdies ydas intervencinės kardiologijos procedūrų ateityje reikės vis daugiau, nes tai saugus ir veiksmingas būdas padėti ligoniams grįžti į normalų gyvenimą.
