Gal pasirodys keista, bet kai kurios moterys menopauzės laukia kaip neribotos laisvės meto. Pavyzdžiui, indės tai laiko geriausiu savo gyvenimo periodu. Ir ne tik jos.
Deakino (Australija) universiteto Psichologijos mokyklos tyrimai atskleidė, kad iš 304 tyrimo dalyvių beveik pusė, prasidėjus menopauzei, pajuto palengvėjimą.
Nebevargina kas mėnesį besikartojantis priešmenstruacinis sindromas su galvos skausmais, depresinėmis nuotaikomis, nebelieka mėnesinių, kai nesaugu nešioti baltus drabužius, reikia atsisakyti baseino ir pirties. Nėra nepageidaujamo nėštumo grėsmės, seksu galima mėgautis be kontraceptinių priemonių.
Tik 2,7 proc. tyrimo dalyvių neigiamai įvertino naują savo gyvenimo periodą. Jis reiškė joms atsisveikinimą su jaunyste ir moterišku patrauklumu.
Jaunystės, žinoma, nesugrąžinsi. Bet menopauzės metu išsaugoti gyvenimo kokybę ir atrodyti taip, kad įkandin atsigręžtų vyrai, visiškai įmanoma.
Visame pasaulyje pailgėjusi gyvenimo trukmė gerokai atitolino menopauzės pradžią. Anksčiau klimaksas prasidėdavo sulaukus 40 metų ir tai buvo laikoma norma. Dabar tokio amžiaus moterys, pastojusios natūraliu būdu, gimdo vaikus. Vidutinis amžius moterų, kurioms prasideda menopauzė, – 50 ir daugiau metų.
Kartais – maždaug 1 proc. atvejų – menopauzė gali būti ankstyva. Priežastis – hormonų pusiausvyros sutrikimas ar ginekologinė liga.
Fiziologinė menopauzė paprastai nustatoma tik po to, kai ji įvyko, – praėjus maždaug metams po paskutinių menstruacijų.
Lietuvos moterų gyvenimo trukmė – apie 80 metų ir ji vis ilgėja, o vidutinis menopauzės amžius – apie 51 metus. Vadinasi, apie 30 metų ji gyvena menopauzėje.
Hormoniniai pokyčiai – įprastas dalykas. Būtent tuo paaiškinamas kartais neadekvatus moters elgesys. Bet menopauzė – ne liga, nors šio periodo metu kyla širdies ir kraujagyslių ligų, osteoporozės rizika.
Dėl estrogenų trūkumo netikėtai dieną ar naktį išmuša karštis, prakaitas, raudonis, atsiranda problemų dėl miego, atminties, išryškėja nervingumas, permaininga nuotaika.
Ar iki menopauzės moteris buvo tokia pat kaprizinga?
Jei atsakymas neigiamas, vadinasi, kažkas atsitiko organizme. Galvos smegenų audinys labai priklausomas nuo progesterono – moteriškojo lytinio hormono – kiekio kraujyje.
Menopauzė – ne liga, o tik vienas moters gyvenimo etapas. Bet jis dažnai susijęs ir su kitais gyvenimo pokyčiais – vaikai sukuria savo šeimas, baigiasi profesinė veikla, patiriamos artimųjų netektys. Tai taip pat atsiliepia emocinei būsenai.
Be nuotaikų kaitos – nuo visus myliu iki viskas erzina – keičiasi ir moters išvaizda. Menopauzės metu didėja kūno masė. Tai yra taip pat dėl hormoninių pokyčių.
Moteriškųjų lytinių hormonų – estrogeno ir progesterono trūkumas sumažina jautrumą insulinui, gebėjimą skaidyti riebalus, sotumo jausmą. Dėl to visą laiką norisi suvalgyti ką nors kaloringesnio.
Ląstelės gamina mažiau energijos, jos sunaudojama taip pat mažiau. Bet dėl sotumo ir alkio hormonų pusiausvyros sutrikimo organizmas nuolat reikalauja papildyti atsargas.
Tuomet, valgant kas pakliuvo, atidžiau nepažvelgus į savo valgiaraštį ir mažai judant, svoris greitai auga.
Aktyvus fizinis gyvenimas ir tinkama mityba padeda išlaikyti normalų svorį. Bet tokio grakštumo ir lengvumo, kuriais moteris galėjo didžiuotis būdama 20 ir 30 metų, jau nebus.
Sumažėjus kiaušidžių rezervui – kiaušidžių galimybei užauginti ir subrandinti tam tikrą apvaisinti tinkamų folikulų ir kiaušialąsčių skaičių, organizmas „numato“ didinti svorį. Idealu – po 1 kilogramą per metus.
Svorio padidėjimas – protingo organizmo reali pagalba moters sveikatai. Kai kiaušidės nebegamina būtino hormonų kiekio, į darbą, vaizdžiai sakant, tuojau pat kimba riebalinis audinys. Jis papildomai gamina estrogeną, kuris moterį paverčia moterimi ir be kurio ji akimirksniu sensta.
Padidėjęs svoris taps fiziologine apsauga, kurios organizmas neleis atsisakyti. Dėl to neverta jaudintis – dalis hormonų nukeliaus į raumenų audinį.
Bet senstant raumenų masė po truputį mažėja, raumenys tampa silpnesni, nyksta raumenų ląstelės.
Moters figūra, žinoma, keisis – taps moteriška.
Nereikalingo svorio padeda išvengti dar vienas būdas. Vietoj riebalinio audinio galima pasinaudoti kitu estrogeno šaltiniu – tablečių, pleistrų, tepalų pavidalu.
Menopauzinės hormonų terapijos, kitaip dar vadinamos pakaitine hormonų terapija, veiksmingumas įrodytas ne tik teoriškai, bet ir praktiškai.
Nors menopauzinė hormonų terapija neturi šalutinio poveikio, didžioji dalis moterų jos atsisako.
Vienos sako, kad iškentės tą sunkų savo gyvenimo tarpsnį, nes jos ne pirmos ir ne paskutinės. Kitos baiminasi, kad menopauzinė hormonų terapija gali sukelti krūties vėžį ar širdies bei kraujagyslių ligas.
Kodėl toks požiūris?
Daugiau nei prieš dešimtmetį buvo paviešinta nemažai neigiamos informacijos apie menopauzinę hormonų terapiją.
Vėliau pasirodė daug moksliškai pagrįstų straipsnių, paneigiančių pakaitinės hormonų terapijos riziką ir patvirtinančių jos naudą. Bet, kaip sakoma, šaukštas deguto pagadino medaus statinę.
Specialistų atlikti tyrimai atskleidė, kad krūties vėžio rizika atsiranda dėl kitų veiksnių, – amžiaus, genetikos, šeimos istorijos, gyvenimo būdo ir sveikatos būklės. Ir nesvarbu, ar buvo taikoma menopauzinė hormonų terapija, ar ne.
Gydytojas su kiekviena paciente turi individualiai įvertinti menopauzinės hormonų terapijos naudą ir riziką.
Medikamentai – svarbi šios terapijos dalis, bet nereikia pamiršti sveiko gyvenimo būdo, fizinio aktyvumo, deramos mitybos vaidmens.
Visi šie veiksniai nepašalina varginančių nemalonių menopauzės požymių, bet gerina sveikatą, o tai brandaus amžiaus moteriai itin svarbu.
