„Ir užsikrėtusių, ir sveikų nešiotojų platinama meningokokinė infekcija plinta oro lašeliniu būdu – čiaudint ir kosėjant – kai B tipo meningokoko bakterijų dalelės patenka į kvėpavimo takus. Juos pažeidus, lengviau užsikrečiama ir kitomis panašaus pobūdžio ligomis, kai „pasigavęs“ virusą organizmas tampa jautresnis bakterijoms ir atvirkščiai: peršalus ar susirgus gripu, imunitetas neapsigina nuo meningokoką sukeliančios bakterijos“, – pasakoja E. Svikščiūtė.
Šeimos gydytoja priduria, kad ilgą laiką darželio grupėse ir klasėse kartu praleidžiančių vaikų kolektyvuose ši infekcija plinta žaibišku greičiu, o jų imuninė sistema dažnai nesugeba meningokoko bakterijos atpažinti kaip priešo, kurį reikia neutralizuoti. Dėl to vaikams kyla didžiausia rizika užsikrėsti, o išsivysčius sunkioms ligos formoms – gresia pavojus gyvybei.
„Kasmet Lietuvoje fiksuojami meningokokine infekcija užsikrėtusių vaikų mirčių atvejai, kurių galėjo būti išvengta. Patikimiausia prevencine priemone, apsaugančia infekcijos, su kuria nesugeba susidoroti organizmas, yra skiepai, suteikiantys 78 proc. apsaugą nuo sunkių eigos formų“, – aiškina gydytoja E. Svikščiūtė.
Ryte žaidė, o po pietų atsidūrė intensyvios terapijos skyriuje
Anot gydytojos, pasitaiko atvejų, kai vaikas su perštinčia gerkle ryte dar laksto kieme su draugais, o po 10 ar 12 valandų jau guli intensyvios terapijos skyriuje su išsivysčiusiu daugybiniu organų nepakankamumu, sutrikusiu kvėpavimu ir pakitusia smegenų veikla.
„Nors kiekvienas ligos atvejis yra individualus, vidutiniškai 10-15 proc. užsikrėtusiųjų gyvybėms kyla pavojus, o daliai įveikusiųjų ligą tenka susitaikyti su negrįžtamomis pasekmėmis : daugybiniais randais, galūnių amputacijomis, inkstų nepakankamumu, protine negalia, klausos praradimu, mokymosi, emociniais ir elgesio sutrikimais“, – įspėja E. Svikščiūtė.
Tikimybė užsikrėsti – viena didžiausių Europoje
Gydytoja pabrėžia, kad Lietuvoje sergamumas meningokokine infekcija yra vienas didžiausių Europoje, tačiau to priežastys mokslininkams nežinomos. Yra spėjama, kad didesnį ligos paplitimą lemia pavojingos meningokoko B atmainos arba genetiškai ypatinga lietuvių imuninė sistema.
„Gyvendami šalyje, kurioje egzistuoja aukšta užsikrėtimo rizika, turime pasirūpinti savo apsauga, ypač vaikų, kurių organizmai yra imliausi šiai klastingai infekcijai, neturinčiai skiriamųjų simptomų. Situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad pasireiškiantys simptomai labai panašūs į peršalimo ligų, kurie įprasti šaltuoju metų laiku“, – sako E. Svikščiūtė.
Gydytojos teigimu, meningokoku užsikrėtę asmenys gali karščiuoti, jausti galvos skausmą, šaltkrėtį, sprando raumenų sustingimą, vemti, o ligai progresuojant išryškėja specifinis violetinio atspalvio odos bėrimas.
Skiepai iš mirties gniaužtų traukia ne tik vaikus
Žaibiniu sepsiu (kraujo užkrėtimu) ir pūlingu meningitu (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimu) – sunkiausios klinikinėmis formomis – galinti pasireikšti infekcija pavojų kelia ne tik vaikų sveikatai ir gyvybei. Ji pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms: paaugliai ir jauni suaugę priklauso antrajai amžiaus grupei pagal riziką susirgti meningokokine infekcija.
„Meningokokas ne mažiau pavojingas ir suaugusiesiems, sergantiems lėtinėmis, imunodeficitinėmis ligomis, neturintiems blužnies (nuo gimimo arba pašalinus dėl ligos), tiems, kam buvo atlikta organų transplantacija ir vyresniems gyventojams su nusilpusiu imunitetu. Visi šie žmonės priklauso rizikos grupėms, kurioms pilnavertę apsaugą nuo gyvybes nusinešančio meningokoko suteikti gali tik vakcina“, – teigia E. Svikščiūtė.
Šeimos gydytoja priduria, kad žmonėms vis dar trūksta žinių apie vakcinų naudą ir jų saugumą, o pastaruoju metu visuomenėje sklando įvairūs mitai apie vakcinų sudėtį ir jų gamybą. Jos teigimu, visos šiuolaikinės vakcinos yra saugios, o komplikacijas ar šalutines reakcijas, kurios yra visiškai nepavojingos, sukelia itin retai.
Žmonių pagal amžių nesirenkančios ir didžiausią riziką vaikams sukeliančios meningokoko infekcijos pasekmių galima išvengti tik vienu būdu: skiepijantis ir skatinant tai daryti kitus.
