Šlapimo pūslės infekcijos, pasak medikų, dažniausiai pasireiškia nuolatiniu noru šlapintis, net esant tuščiai šlapimo pūslei, šlapinantis aplanko deginimo jausmas, šlapimo srovė nebūna vientisa, o pats šlapimas gali atrodyti drumstas, turėti stipresnį nemalonų kvapą.
Su tokiomis infekcijomis pasireiškia ir pilvo skausmai apatinėje pilvo dalyje, gali pasirodyti net kraujingas šlapimas ir šiek tiek pakilti kūno temperatūra.
Jei kamuoja vienas ar daugiau iš šių simptomų, reiktų kreiptis į gydytoją. Vaikams pradėjus šlapintis į lovą, ko iki tol nebedarė, gali taip pat byloti apie šlapimo pūslės infekciją.
Moterims šlapimo pūslės uždegimai yra žymiai dažnesni nei vyrams, tai nulėmė anatomija. Bakterijos iš tarpvietės, makšties, tiesiosios žarnos moterų organizme lengviau patenka į šlaplę ir šlapimo pūslę. Vyrai nuo šios problemos yra natūraliai apsaugoti, nes turi ilgesnę šlaplę. Taip pat jų prostatos sekretas turi antibakterinių savybių.
Be to, moterims rizika susirgti padidėja, kai aplanko menopauzė. Šiuo laikotarpiu moters gyvenime pakinta vaginalinių bakterijų mikroflora, tai lemia dažnesnius susirgimus šlapimo takų infekcija.
Sakoma, kad cistitu kartą per gyvenimą suserga kone pusė moterų, todėl svarbu atkreipti dėmesį į šios ligos profilaktiką.
Lytiškai aktyvios moterys turi didesnę riziką susirgti šlapimo organų infekcijomis, nes lytinio akto metu bakterijos gali patekti į šlaplę. Riziką sirgti šlapimo takų infekcijomis turi ir moterys, naudojančios kontraceptines diafragmas. Jautresnės šiai ligai ir besilaukiančios mamos.
Šlapimo organų infekciją gali nulemti ir imuniteto susilpnėjimas dėl neseniai vartotų antibiotikų. Jautresni ir cukriniu diabetu sergantys asmenys, taip pat sergantieji kitomis lėtinėmis ligomis, ypač, kai ilgą laiką naudojamas šlapimo pūslės kateteris.
Naujas sekso partneris gali padidinti šlapimo organų infekcijos riziką. Nemaloni liga gali aplankyti ir esant kitoms būklėms, pavyzdžiui, dėl prostatos išvešėjimo ar akmenų šlapimo pūslėje.
Uždelsta šlapimo organų infekcija gali komplikuotis į inkstų infekciją, vadinamąjį pielonefritą. Inkstų infekcija gali pakenkti ir kepenų funkcijai.
Todėl pajutus pirmuosius nemalonius ligos simptomus nereikėtų delsti ir kreiptis į specialistą, kuris nuspręs, ar reikia atlikti šlapimo tyrimą ir nustatys diagnozę.
Šlapimo organų infekcijų atveju neretai skiriami antibiotikai, tačiau jie būtini ne visuomet. Kokiais vaistais gydytis ir kiek ilgai juos reikės vartoti, nusprendžia gydytojas, atsižvelgęs į tyrimų rezultatus. Nekomplikuotą cistitą galima gydyti ir be antibiotikų.
Dar svarbu nepamiršti, kad šlapimo organų infekcijos užklumpa ne tik orams atšalus. Per atostogas gali paūmėti lėtiniai procesai, įskaitant šlapimo takų ir šlapimo pūslės ligas. Taip pat padidėja naujų infekcijos epizodų rizika. Mitybos, klimato pokyčiai veikia imunitetą, o visa tai gali būti šlapimo takų infekcijos priežastis. Atostogų metu gana sudėtinga rasti urologą ar nefrologą, todėl vaistinėlėje tikslinga turėti šlapimo takų ligoms gydyti skirtą preparatą.
