Jis feisbuke rašė pastebintis, jog dažnas klausia apie tai, kodėl mokslininkai nekalba apie specifinius vaistus nuo COVID-19 ir jų netiria. Tačiau, pasak M.Striogos – tokia klausimo formuluotė – klaidinga. Vaistai tiriami, anksčiau ar vėliau jie bus.
„Taip, vaistų nuo C19 atsiradimas ženkliai prisidėtų prie mirčių sumažinimo, ypač tų asmenų, kuriems, dėl įvairių priežasčių vakcinacija negali sukelti pakankamo apsauginio imuninio atsako“, – įraše pažymėjo M.Strioga.
Jis teigė pastebėjęs, kad vaistų kaip alternatyvos laukia pasiskiepyti nenorintys asmenys.
„Na, ir vaistukų labai laukia vakcinų skeptikai. Tik žinokite, kad:
– jie turės šalutinių poveikių;
– juos patvirtinus, nebus žinomi 10 ar 15 metų saugumo duomenys;
– jie nebus ištirti didelės imties klinikiniuose tyrimuose, kuriuose dalyvauja dešimtys tūkstančių tiriamųjų: priešingai, nei vakcinų atveju, konkretaus vaisto klinikiniuose tyrimuose (nuo I iki III fazės) dažniausiai dalyvauja iki 1500 žmonių. Taigi ir labai retus šalutinius poveikius „pražiūrėti“ lengviau“, – paaiškino imunologas.
M.Strioga pridūrė, kad vakcinų ir vaistų paskirtis skiriasi.
„– Vakcinos yra profilaktinė priemonė, skirta ligos išvengimui bei viruso nekontroliuojamo plitimo visuomenėje sumažinimui ir jo „nustūmimui į pogrindį“;
– dauguma vaistų yra skirti jau esamos ligos gydymui, tačiau, šiuo atveju, galimi tiek su liga susiję liekamieji reiškiniai, tiek ir taikyto gydymo šalutinių poveikių padariniai.
Žinoma, yra vaistų, kuriuos epidemijos metu galima vartoti profilaktiškai, siekiant sumažinti užsikrėtimo ir ligos tikimybę (pvz., profilaktinis oseltamiviro vartojimas gripo epidemijos metu):
– bet vėlgi, tokie vaistai nuo C19 būtų „nauji ir neištirti“;
– tačiau juos rytume saujomis be baimės mūsų genetikai, ilgalaikių poveikių baimės ir t.t?“, – vakcinų skeptikų retoriškai klausė M.Strioga.
