Atvėsus orams šlapimo pūslės uždegimo, vadinamojo cistito, tikimybė kur kas didesnė. Sušaltos kojos, pasėdėjimas ant šalto paviršiaus didina šlapimo organų infekcijų riziką. Deja, ne visuomet iš karto pastebime, kad ėmėme bėgioti į tualetą dažniau nei įprasta arba ignoruojame šiuos simptomus. Todėl medikai sako, kad pasitaiko atvejų, kai šlapimo takų infekcijos būna uždelsiamos.
Staigus oro temperatūros ar klimato pasikeitimas taip pat gali būti vienas rizikos veiksnių, silpninančių organizmo imunitetą. Be to, šiltuose kraštuose lengviau daugintis infekciją sukeliančioms bakterijoms: jos patenka į šlapimo takų gleivinę, ten prisitvirtina, pradeda daugintis ir sukelia uždegimą. Todėl nereiktų stebėtis, jei šlapimo takų infekcija užklupo per atostogas šiltuose kraštuose ar iš karto po jų.
Nešalinant simptomų, negydant uždegimo, procesas gali tapti lėtiniu, todėl ypač svarbu laiku pastebėti pirmuosius nemalonius šlapimo pūslės uždegimo simptomus ir gydyti ligą pačioje jos pradžioje. Negydomas uždegimas gali komplikuotis ir net sukelti inkstų nepakankamumą.
Susirgti šlapimo pūslės uždegimu rizikuoja tie, kas dėvi sintetinius apatinius drabužius, taip pat ir aptemptas kelnes ar džinsus. Net moterų higieniniai tamponai ar įklotai, naudojami per ilgai ar nesilaikant higienos, gali išprovokuoti susirgimą.
Šlapimo takų uždegimas arba cistitas yra laikomas infekcinės kilmės susirgimu, kurį dažniausiai sukelia žarnyno lazdelės – E.coli (apie 75-90 proc. visų cistitų), kiek rečiau – kitos bakterijos, tokios kaip stafilokokai, enterokokai, klebsielos, proteus, tačiau pasitaiko ir toksinis (cheminių medžiagų, tokių kaip ciklofosfamido, vartojimo) ar radiacinis (po spindulinio gydymo) cistitas.
Infekcijos simptomai gali būti įvairūs: dažnas noras šlapintis net esant tuščiai šlapimo pūslei, perštėjimas, deginimas šlapinimosi metu, tamsus, drumstas, nemalonaus kvapo šlapimas, šlapinimasis po truputį, kraujas šlapime, karščiavimas, skausmai juosmens ar pilvo apatinėje dalyje. Tiesa, panašūs simptomai gali būti ir esant lytiniu keliu plintančiomis infekcijomis, inkstų ir šlapimo takų navikams ar tuberkuliozei, pilvo organų ligoms bei ginekologiniams uždegimams, todėl geriausia kreiptis į specialistus, kurie ir nustatys negalavimo priežastį.
Moterys kankinasi dažniau
Tai, kad šlapimo takų ligos moteris vargina dažniau, lemia anatominės ir fiziologinės organizmo ypatybės. Moters šlaplės anga, makštis ir išangė yra arti viena kitos. Makštyje ir apie išangę yra palanki aplinka infekcijai tarpti, o anatominis artumas ir trumpas šlapimo kanalas didina infekcijos patekimo į šlapimo pūslę galimybes.
Tuo tarpu vyrų šlapimo pūslę nuo infekcijų saugo prostata, todėl juos 5 ar net 10 kartų rečiau nei moteris kamuoja šlapimo pūslės uždegimas.
Moteriai susirgus lytinių organų uždegimu, jis irgi neretai pereina į šlapimtakius ir šlapimo pūslę. Arti šlapimo kanalo yra ir išangė, iš kurios, tinkamai nesilaikant higienos, išmatose esančios bakterijos gali lengvai patekti į šlapimo kanalą.
Teigiama, kad iki 40 proc. viso pasaulio moterų bent kartą gyvenime yra sirgusios šlapimo pūslės uždegimu (cistitu). Šios ligos metu bakterijos patenka į šlapimo takų gleivinę, ten prisitvirtina, pradeda daugintis ir sukelia uždegimą, kuris ilgainiui gali pereiti ir į inkstus.
Bakterijų į šlapimo sistemą gali patekti ir lytinių santykių metu. Todėl lytiškai aktyvioms moterims iškyla didesnė tikimybė susirgti šlapimo organų infekcijomis.
Neretai ligos sukėlėjas patenka iš partnerio, todėl po intymių santykių rekomenduojama nusišlapinti ir apsiprausti. Jeigu šlapimo takų infekcijos kartojasi dažnai, tikslinga ištirti ir gydyti abu partnerius.
Moterys, kurios naudoja kontraceptines priemones, priklauso didesnės rizikos grupei, kaip ir nėščiosios, nes hormoninė pusiausvyra gali būti paveikta. Kiti veiksniai, tokie kaip peršalimas, neseniai vartoti antibiotikai ar naujas sekso partneris, taip pat gali padidinti šlapimo organų infekcijų riziką.
Kaip išvengti, o susirgus – gydyti
Norint išvengti peršalimo sukeltos šlapimo takų infekcijos, reikėtų tinkamai rengtis – rinktis šiltesnius, natūralaus pluošto apatinius drabužius, nederėtų apnuoginti juosmens, pilvo, nesušalti kojų, nedėvėti itin aptemptų sintetinių drabužių.
Dažnai įtakos šlapimo takų infekcijai turi asmeninė higiena, todėl būtina laikytis tinkamų švaros ir prausimosi įpročių, atitinkamai moterims svarbu reguliariai keisti įklotus ir tamponus.
Gydant šlapimo pūslės uždegimą, didelę įtaką turi ir mityba: sergant cistitu, iš raciono rekomenduojama išbraukti aštrų maistą (pipirus, krienus, garstyčias), taip pat ir marinatus, sūrius patiekalus bei alkoholinius gėrimus. Minėtuose produktuose yra komponentų, kurie, patekę į šlapimą, gali dirginti šlaplę, sustiprinti uždegiminius šlapimo pūslės procesus. Tokiomis sąlygomis bus neįmanoma gydyti ligos.
Gydant šlapimo pūslės uždegimą, visada pagelbės vaistažolės. Pastebėjus pirmuosius uždegimo simptomus, reikia gerti daug skysčių, kad uždegimą sukėlusios bakterijos iš organizmo būtų išplautos. Priešuždegiminiu poveikiu pasižymi gelsvė, rozmarinas ir širdažolės, tad galima pasidairyti ir jų arba specialių preparatų, kurie puikiai gelbsti gydant nekomplikuotą, ūminį šlapimo takų ar pūslės uždegimą.
