Tai perkateterinis plaučių arterijos vožtuvo implantavimas per kirkšnies arteriją. Tokiu metodu pradėti gydyti tiek vaikai, tiek ir suaugusieji. Pasak gydytojo intervencinio kardiologo Valdo Bilkio, ši procedūra atliekama per du kartus: „Pirmasis etapas – per arteriją kateteriu įstatomas stentas (specialaus metalo cilindro formos tinklelis), kurio sienelės išplečiamos balionėliu, prisispaudžia prie kraujagyslių sienelių ir jas sutvirtina.
Po kelių mėnesių, kai stentas prigyja plaučių arterijoje, reikalinga antroji procedūra. Jos metu, kontroliuojant rentgenu, į stentą kateteriu įvedamas vožtuvas“.
Tokiu būdu procedūros jau atliktos dviem – 13 ir 16 metų – pacientėms. Vienos pacientės tėvai keletą metų laukė, kol gydytojai pradės taikyti šį metodą.
„Atviros širdies operacija sukelia daug nepatogumų tiek pacientui, tiek ir gydytojams – ilgas sveikimo procesas, reikalingos reabilitacijos paslaugos, lieka pooperacinis randas, ateityje gali būti reikalinga dar viena ar keletas pakartotinių operacijų, – sako gydytojas kardiologas Sigitas Čėsna. – Po šios procedūros pacientų gyvenimas pasikeičia – iki tol net ir menkas fizinis krūvis sukeldavo dusulį, širdies ritmo sutrikimus.
Po šios procedūros pacientai kitą dieną išleidžiami į namus, širdies funkcija pamažu susitvarko, pacientai gali gyventi visavertį gyvenimą – užsiimti fizine veikla, planuoti šeimas ir t.t.“ Prognozuojama, kad praėjus 10 – 15 metų po šios procedūros, gali tekti ją pakartoti tokiu pačiu būdu, t.y. išvengiant atviros širdies operacijos.
VUL Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centras – vienintelis šalyje, kuriame įgimtos širdies ydos gydomos tiek chirurginiu, tiek intervenciniu būdu. „Naujasis metodas išplėtė gydymo galimybes tiems pacientams, kurių plaučių arterijos vožtuvas yra nesandarus. Iki šiol tokios procedūros buvo atliekamos tik pacientams su susiaurėjusiu plaučių arterijos vožtuvu. Per metus buvo atliekamos 2–4 perkateterinio vožtuvo implantavimo procedūros.
Šiuo metu tokios procedūros laukia 10 pacientų, iš kurių penkiems jau įvesti stentai“, – sako gydytojas intervencinis kardiologas V. Bilkis.
„COVID-19 pandemijos metu įgimtų širdies ydų perkateterinių intervencijų atlikta 30 proc. daugiau nei iki pandemijos, – teigia S. Čėsna. – Gerėjant įgimtomis širdies ligomis sergančių pacientų išgyvenamumui, daugėja ir atliekamų procedūrų skaičius. Atsiradus naujiems gydymo metodams, jie iškart pradedami taikyti ir mūsų centre.“
Intervenciniai širdies ydų gydymo būdai yra brangūs, dalis išlaidų kompensuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, tačiau dažnu atveju jos nepadengia visų šio gydymo išlaidų. Vienos procedūros išlaidų skirtumas gali sudaryti net apie 10 000 eurų, kuris turi būti kompensuojamas iš ligoninės resursų.
Vaizdus iš operacinės, kaip atliekamos intervencinės minimaliai invazyvios procedūros galite peržiūrėti čia.
